Jei pasaulis jūsų nekenčia, žinokite, kad manęs jis nekentė pirmiau negu jūsų – Jn. 15:18.
Kaip mūsų Viešpats buvo neapkenčiamas visai be priežasties ir nepelnytai, taip, kiek tai įmanoma, tebūnie ir su mumis; tegul neapykanta, piktumas, žmogžudystė, pavydas, išliejamas ant mūsų būna be priežasties, nepelnytas – tegul mūsų gyvenimas būna kiek galima skaistesnis. Tegul mūsų mintys, žodžiai ir poelgiai, tiek, kiek tai mums yra įmanoma, parodo mūsų Viešpaties šlovę ir kalba apie mūsų meilę visiems žmonėms, o ypatingai tikėjimo šeimynai. O ateityje, kada naujoji tvarka bus pilnai įvesta, tie, kurie mūsų dabar neapkenčia, daugiausia dėl to, kad priešininkas juos apakino ir suvedžiojo, nusilenks Viešpaties Pateptajam, o mes turėsime didelį malonumą juos pakelti ir padrąsinti, palaiminti, atleisti ir padėti jiems grįžti prie visiško panašumo į Dievo paveikslą – Z’01, 300 (R 2880).
* * *
Žodis „pasaulis” Šventajame Rašte turi daug reikšmių, t. y. reiškia: visą pasaulį, žemę, dispensacinę daiktų tvarką, žmones, pritariančius šiam pasauliui, bei visą žmonių giminę. Be abejo, Viešpaties neapkentė ne visa žmonių giminė, kadangi keletas pagonių, su kuriais Jis bendravo, pagerbė Jį. Veikiau, Jo neapkentė žydų religiniai vadai ir tie, kuriems jie turėjo įtakos. Jėzaus jie neapkentė, nes Jo mokinimai griovė jų klaidas, Jo pavyzdys parodė jų veidmainystę, o jų demaskavimas kenkė jų prestižui, Jėzaus reformos kėlė pavojų jų ambicijoms, Jo skelbiama religija griovė jų sektas, o Jo įtaka mažino jų valdžią. Kadangi „tamsa neapkenčia šviesos”, ištikimi Dievo žmonės Evangelijos Amžiaus laike taip pat yra neapkenčiami vardinių Dievo žmonių – lygiai dėl tų pačių priežasčių, dėl kurių neapkentė ir Jėzaus. Ir taip bus iki pat pabaigos – P’32, 197.
Paralelinės citatos: Ps. 41:9; Jn. 15:19-25; Iz. 53:1-3; Mt. 10:16-39; 24:9; Mk. 13:13; Lk. 21:17; 19:14; Jn. 16:2, 3; 17:14; 1 Jn. 3:1,13.
Giesmės: 312, 47, 48, 134, 150, 8, 114 / 439, 281, 58.
Poems of Dawn, 56; Wiersze brzasku, 48: Kodėl tu lauki? Tower Reading: Z’11, 141; (R 4813).
Klausimai: Ar šią savaitę dėl Tiesos patyriau kitų neapykantą? Kokiu būdu? Kokie buvo rezultatai?
KASDIENINĖ DANGIŠKOJI MANA
GRUODŽIO 14Palaiminti gailestingieji; jie susilauks gailestingumo – Mt. 5:7.
Ne visi apie tai žino, bet yra faktas, kad puikiausia charakterio ypatybė, kokią žmogus gali išsiugdyti ir kuri atneša daugiausia palaimos, yra parodymas Dieviško
gailestingumo, užuojautos ir geranoriškumo. Viešpats atkreipia ypatingą dėmesį į gailestingumo dorybę, pranešdamas, kad neatsižvelgiant į tai, kokie dideli būtų mūsų pasiekimai žinių ar malonės srityse, bet jei neturime tos vienos, niekada Jis mūsų nepriims. Jeigu neturėsime gailestingumo kitiems, tai mūsų dangiškasis Tėvas nebus gailestingas ir mums. Negalvokime, kad ta malonė yra vien tik išorinė atleidimo ir geranoriškumo forma; mūsų Viešpats išaiškino tą dalyką sakydamas: „Jeigu kiekvienas iš širdies neatleisite savo broliui jo nusižengimų, taip ir jūsų dangiškasis Tėvas neatleis jūsų nusižengimų”. Gailestingumą patirs tik tie, kurie yra gailestingi; o jei Dievas neparodys mums gailestingumo, tai viskas prarasta, nes iš prigimties buvome rūstybės vaikai, todėl, kaip ir visi kiti, esame po teisingu pasmerkimu – Z’01, 332; 00, 70 (R 2895, 2585).
* * *
Gailestingumą galime parodyti ir ugdyti vien tik blogose sąlygose, kadangi tai yra gailestis, užuojauta, atnešanti pagalbą silpniems ir nelaimingiems. Silpnumai ir nelaimės paliečia fiziškai, protiškai, morališkai ir religiniais aspektais, o visos šios silpnybės ir nelaimės reikalauja iš mūsų gailestingumo taikymo. Šios dorybės tobulinimas yra susijęs su jos augimu. Iš pradžių, fizinis silpnumas ir nelaimės skatina praktikuoti gailestingumą; šiek tie vėliau, ši dorybė išmoksta įsiklausyti į protinio silpnumo ir nelaimių šauksmus; dar vėliau, išmoksta atkreipti dėmesį į moralinius silpnumus ir nepasisekimus; ir galiausiai, ši dorybė rūpinasi religiniu silpnumu ir nepasisekimu. Kiekvienu atveju yra tai trigubu palaiminimu: laimina tą, kuris parodo gailestingumą, tą kuris gauna, ir tą, kuris mato. Paprastai gailestingas žmogus patiria gailestingumą iš savo draugų, tačiau nuo Dievo visada patiria gailestingumą kiekvieno būtinumo metu. Paprastai, Viešpats suteikia Savo gailestingumo gailestingam žmogui tiek, kiek jis parodė jo kitiems – P’33, 177.
Paralelinės citatos: Ps. 18:25; 41:1; Pat. 3:3; 11:17; 14:21,22,31; 21:21; Mk. 11:25,26; Ef. 4:32; Kol. 3:12,13; 2 Tim. 1:16; Hbr. 6:10,11; Jok. 2:13; Mt. 18:35; Mich. 6:8; Lk. 6:36; Rom. 12:8;
Giesmės: 198, 15, 277, 28, 210, 260, 119 / 351, 368, 474.
Poems of Dawn, 146; Wiersze brzasku, 139: Negailėk malonių žodžių. Tower Reading: Z’05,230; (R 3603).
Klausimai: Kokius gailestingumo darbus atlikau šią savaitę? Kodėl? Kaip? Kokios buvo pasekmės?
