Jis pavertė audrą tyla – Ps. 107:29.
Šiandien tarp šėlstančių žmogiškų aistrų, lyg stichijų, opozicijos ir t. t., mes atstovaujame Dievo reikalus. O mūsų širdys kartais galėtų ir išsigąsti, jeigu neturėtume tikėjimo, sugebančio matyti Viešpatį kartu su mumis valtyje ir pastebėti Jo didelę galią, kuri Jo nustatytu laiku ir Jo nustatytais būdais paskelbs pasauliui ramybę. Tačiau nenustebkime, jeigu ateis kokia nors tamsi valanda, kai audros sūkuriai bus tokie smarkūs, jog daugelis šauksis pagalbos, bijodami ir drebėdami iš baimės. Todėl gerai išmokime dabartinių išbandymų vertingas pamokas, kad tuomet mūsų tikėjimas neapleistų – kad net ir tamsiausią valandą galėtume giedoti ir džiaugtis Juo, kuris mus pamilo ir atpirko Savo asmeniniu brangiu krauju, o taip pat giedoti Mozės ir Avinėlio giesmę – Z’04, 60 (R 3324).
* * *
Galime pasakyti, kad žmonijos gyvenimo išbandymuose buvo daug simbolinių audrų. Tarp jų buvo žmonių giminės išbandymai su blogiu, Senųjų ir Jaunųjų Vertųjų, Izraelio, Mažojo Būrelio ir Didžiosios Minios kentėjimai. Po šių visų audrų Viešpats yra padaręs arba padarys tylą. Audra, paminėta šioje eilutėje, ypač nurodo į nepaprastai sunkius išbandymus, kentėjimus, kuriuos teks patirti Priespaudos metu. Šios audros metu žmogiškų organizacijų laivai bus visiškai ir pilnai sudaužyti, o daugelis jūrininkų, karininkų ir keleivių bus nugramzdinti anarchijos bangose. Vėliau, po audros, visi džiaugsis ta tyla ir ramybe, kuri ateis Tūkstantmetinės Karalystės uoste – P’30, 166.
Paralelinės citatos: Kun. 26:6; 1 Kar. 19:11,12; Jobo 5:19; Ps. 34:15; 107:21-28; Dan. 12:1,2; Oz. 2:18; Nah. 1:12; Sof. 3:8,9; Lk. 2:14; Iz. 26:3; Jn. 14:27; 16:33; 1 Kor. 10:13; Hbr. 12:11; 1 Pet. 5:10.
Giesmės: 270, 271, 244, 233, 43, 305, 179 / 75, 124, 402.
Poems of Dawn, 257; Wiersze brzasku, 240: Vėliau. Tower Reading: Z’15, 163; (R 5695).
Klausimai: Kokiu būdu Dievas man suteikė ramybę? Kaip elgiausi turėdamas šią ramybę? Kokių pasiekiau rezultatų?
KASDIENINĖ DANGIŠKOJI MANA
GRUODŽIO 14Palaiminti gailestingieji; jie susilauks gailestingumo – Mt. 5:7.
Ne visi apie tai žino, bet yra faktas, kad puikiausia charakterio ypatybė, kokią žmogus gali išsiugdyti ir kuri atneša daugiausia palaimos, yra parodymas Dieviško
gailestingumo, užuojautos ir geranoriškumo. Viešpats atkreipia ypatingą dėmesį į gailestingumo dorybę, pranešdamas, kad neatsižvelgiant į tai, kokie dideli būtų mūsų pasiekimai žinių ar malonės srityse, bet jei neturime tos vienos, niekada Jis mūsų nepriims. Jeigu neturėsime gailestingumo kitiems, tai mūsų dangiškasis Tėvas nebus gailestingas ir mums. Negalvokime, kad ta malonė yra vien tik išorinė atleidimo ir geranoriškumo forma; mūsų Viešpats išaiškino tą dalyką sakydamas: „Jeigu kiekvienas iš širdies neatleisite savo broliui jo nusižengimų, taip ir jūsų dangiškasis Tėvas neatleis jūsų nusižengimų”. Gailestingumą patirs tik tie, kurie yra gailestingi; o jei Dievas neparodys mums gailestingumo, tai viskas prarasta, nes iš prigimties buvome rūstybės vaikai, todėl, kaip ir visi kiti, esame po teisingu pasmerkimu – Z’01, 332; 00, 70 (R 2895, 2585).
* * *
Gailestingumą galime parodyti ir ugdyti vien tik blogose sąlygose, kadangi tai yra gailestis, užuojauta, atnešanti pagalbą silpniems ir nelaimingiems. Silpnumai ir nelaimės paliečia fiziškai, protiškai, morališkai ir religiniais aspektais, o visos šios silpnybės ir nelaimės reikalauja iš mūsų gailestingumo taikymo. Šios dorybės tobulinimas yra susijęs su jos augimu. Iš pradžių, fizinis silpnumas ir nelaimės skatina praktikuoti gailestingumą; šiek tie vėliau, ši dorybė išmoksta įsiklausyti į protinio silpnumo ir nelaimių šauksmus; dar vėliau, išmoksta atkreipti dėmesį į moralinius silpnumus ir nepasisekimus; ir galiausiai, ši dorybė rūpinasi religiniu silpnumu ir nepasisekimu. Kiekvienu atveju yra tai trigubu palaiminimu: laimina tą, kuris parodo gailestingumą, tą kuris gauna, ir tą, kuris mato. Paprastai gailestingas žmogus patiria gailestingumą iš savo draugų, tačiau nuo Dievo visada patiria gailestingumą kiekvieno būtinumo metu. Paprastai, Viešpats suteikia Savo gailestingumo gailestingam žmogui tiek, kiek jis parodė jo kitiems – P’33, 177.
Paralelinės citatos: Ps. 18:25; 41:1; Pat. 3:3; 11:17; 14:21,22,31; 21:21; Mk. 11:25,26; Ef. 4:32; Kol. 3:12,13; 2 Tim. 1:16; Hbr. 6:10,11; Jok. 2:13; Mt. 18:35; Mich. 6:8; Lk. 6:36; Rom. 12:8;
Giesmės: 198, 15, 277, 28, 210, 260, 119 / 351, 368, 474.
Poems of Dawn, 146; Wiersze brzasku, 139: Negailėk malonių žodžių. Tower Reading: Z’05,230; (R 3603).
Klausimai: Kokius gailestingumo darbus atlikau šią savaitę? Kodėl? Kaip? Kokios buvo pasekmės?
