Jis pavertė audrą tyla – Ps. 107:29.
Šiandien tarp šėlstančių žmogiškų aistrų, lyg stichijų, opozicijos ir t. t., mes atstovaujame Dievo reikalus. O mūsų širdys kartais galėtų ir išsigąsti, jeigu neturėtume tikėjimo, sugebančio matyti Viešpatį kartu su mumis valtyje ir pastebėti Jo didelę galią, kuri Jo nustatytu laiku ir Jo nustatytais būdais paskelbs pasauliui ramybę. Tačiau nenustebkime, jeigu ateis kokia nors tamsi valanda, kai audros sūkuriai bus tokie smarkūs, jog daugelis šauksis pagalbos, bijodami ir drebėdami iš baimės. Todėl gerai išmokime dabartinių išbandymų vertingas pamokas, kad tuomet mūsų tikėjimas neapleistų – kad net ir tamsiausią valandą galėtume giedoti ir džiaugtis Juo, kuris mus pamilo ir atpirko Savo asmeniniu brangiu krauju, o taip pat giedoti Mozės ir Avinėlio giesmę – Z’04, 60 (R 3324).
* * *
Galime pasakyti, kad žmonijos gyvenimo išbandymuose buvo daug simbolinių audrų. Tarp jų buvo žmonių giminės išbandymai su blogiu, Senųjų ir Jaunųjų Vertųjų, Izraelio, Mažojo Būrelio ir Didžiosios Minios kentėjimai. Po šių visų audrų Viešpats yra padaręs arba padarys tylą. Audra, paminėta šioje eilutėje, ypač nurodo į nepaprastai sunkius išbandymus, kentėjimus, kuriuos teks patirti Priespaudos metu. Šios audros metu žmogiškų organizacijų laivai bus visiškai ir pilnai sudaužyti, o daugelis jūrininkų, karininkų ir keleivių bus nugramzdinti anarchijos bangose. Vėliau, po audros, visi džiaugsis ta tyla ir ramybe, kuri ateis Tūkstantmetinės Karalystės uoste – P’30, 166.
Paralelinės citatos: Kun. 26:6; 1 Kar. 19:11,12; Jobo 5:19; Ps. 34:15; 107:21-28; Dan. 12:1,2; Oz. 2:18; Nah. 1:12; Sof. 3:8,9; Lk. 2:14; Iz. 26:3; Jn. 14:27; 16:33; 1 Kor. 10:13; Hbr. 12:11; 1 Pet. 5:10.
Giesmės: 270, 271, 244, 233, 43, 305, 179 / 75, 124, 402.
Poems of Dawn, 257; Wiersze brzasku, 240: Vėliau. Tower Reading: Z’15, 163; (R 5695).
Klausimai: Kokiu būdu Dievas man suteikė ramybę? Kaip elgiausi turėdamas šią ramybę? Kokių pasiekiau rezultatų?
KASDIENINĖ DANGIŠKOJI MANA
RUGSĖJO 10Jokia nešvanki kalba teneišeina iš jūsų burnos, tik tokia, kuri tinka reikiamam ugdymui, kad duotų naudos klausytojams – Ef. 4:29.
Žmogus, turintis blogą polinkį apkalboms, remiasi savo sąžine tvirtindamas, kad visada reikia sakyti tiesą ir teisinasi, kad Dievas visai negalvojo, jog tiesos sakymas yra apkalba, bet, kai smerkė apkalbą ir šmeižtą, kaip kūno ir šėtono darbus, tai Dievas turėjo mintyje apgaulingus, neteisingus pasakymus. Tokia nuomonė yra labai klaidinga. Apkalba yra apkalba, nesvarbu, ar būtų sakoma tiesa ar apgaulė, ir tai pripažįsta ne tik Dievo įstatymas, bet taip pat ir civilizuotų žmonių įstatymai. Apkalba yra visa tai, kas kalbama norint kitam pakenkti, visai nežiūrint į tai, ar tai yra tiesa ar apgaulė, o žmonių įstatymai sutinka su Dievo įstatymu, kad toks kenkimas kitam yra blogis – Z’99, 70 (R 2442).
* * *
Sugadintam žmonių bendravimui turi įtakos kiekviena kalba, kurios polinkis yra žeminti kitus fiziniu, protiniu, moraliniu ir religiniu atžvilgiu. Tiek daug yra tokių kalbų, kad pasipriešindami joms turime būti budrūs ir atremti jų įtakas. Būdami žemės druska, turėtume išsakyti tik tokias mintis, kurios turi stiprinančią, atgaivinančią, apsaugojančią įtaką mūsų žmogiškiems kūnams, protams ir širdims. Žodžiai turi didžiausią galią pasaulyje, bet patys galingiausi ir turintys didžiausią įtaką yra tie žodžiai, kurie išreiškia Dievo mintis. Kiek tai yra įmanoma, kalbėkime tik Dievo mintis, kurios taps palaima visoms gerai nusiteikusioms, paruoštoms širdims – P’36, 110.
Paralelinės citatos: Ps. 5:9; 52:2; 73:7-9; 1 Kor. 15:33; Ef. 5:3,4;Kol. 3:8; 4:6; 1 Tes. 5:11; Kol. 3:16; Įst. 6:6,7; Mal. 3:16,17; Pat. 15:7;Mt. 12:36,37; Tit. 3:2; Jok. 3:2-8; 4:11; 1 Pet. 2:1.
Giesmės: 116, 154, 275, 122, 49, 44, 296 / 470, 474, 381.
Poems of Dawn, 106; Wiersze brzasku, 96: Mūsų artimas draugas Jėzus. Tower Reading: Z’11, 62; (R 4770).
Klausimai: Kaip aš šią savaitę kalbėjau? Kodėl taip kalbėjau?Kokios buvo viso to pasekmės?
