Jis pavertė audrą tyla – Ps. 107:29.
Šiandien tarp šėlstančių žmogiškų aistrų, lyg stichijų, opozicijos ir t. t., mes atstovaujame Dievo reikalus. O mūsų širdys kartais galėtų ir išsigąsti, jeigu neturėtume tikėjimo, sugebančio matyti Viešpatį kartu su mumis valtyje ir pastebėti Jo didelę galią, kuri Jo nustatytu laiku ir Jo nustatytais būdais paskelbs pasauliui ramybę. Tačiau nenustebkime, jeigu ateis kokia nors tamsi valanda, kai audros sūkuriai bus tokie smarkūs, jog daugelis šauksis pagalbos, bijodami ir drebėdami iš baimės. Todėl gerai išmokime dabartinių išbandymų vertingas pamokas, kad tuomet mūsų tikėjimas neapleistų – kad net ir tamsiausią valandą galėtume giedoti ir džiaugtis Juo, kuris mus pamilo ir atpirko Savo asmeniniu brangiu krauju, o taip pat giedoti Mozės ir Avinėlio giesmę – Z’04, 60 (R 3324).
* * *
Galime pasakyti, kad žmonijos gyvenimo išbandymuose buvo daug simbolinių audrų. Tarp jų buvo žmonių giminės išbandymai su blogiu, Senųjų ir Jaunųjų Vertųjų, Izraelio, Mažojo Būrelio ir Didžiosios Minios kentėjimai. Po šių visų audrų Viešpats yra padaręs arba padarys tylą. Audra, paminėta šioje eilutėje, ypač nurodo į nepaprastai sunkius išbandymus, kentėjimus, kuriuos teks patirti Priespaudos metu. Šios audros metu žmogiškų organizacijų laivai bus visiškai ir pilnai sudaužyti, o daugelis jūrininkų, karininkų ir keleivių bus nugramzdinti anarchijos bangose. Vėliau, po audros, visi džiaugsis ta tyla ir ramybe, kuri ateis Tūkstantmetinės Karalystės uoste – P’30, 166.
Paralelinės citatos: Kun. 26:6; 1 Kar. 19:11,12; Jobo 5:19; Ps. 34:15; 107:21-28; Dan. 12:1,2; Oz. 2:18; Nah. 1:12; Sof. 3:8,9; Lk. 2:14; Iz. 26:3; Jn. 14:27; 16:33; 1 Kor. 10:13; Hbr. 12:11; 1 Pet. 5:10.
Giesmės: 270, 271, 244, 233, 43, 305, 179 / 75, 124, 402.
Poems of Dawn, 257; Wiersze brzasku, 240: Vėliau. Tower Reading: Z’15, 163; (R 5695).
Klausimai: Kokiu būdu Dievas man suteikė ramybę? Kaip elgiausi turėdamas šią ramybę? Kokių pasiekiau rezultatų?
KASDIENINĖ DANGIŠKOJI MANA
RUGSĖJO 19Pašventink juos savo tiesa! Tavo žodis yra tiesa – Jn. 17:17.
Mūsų Viešpats visada jungia pažangą ir augimą mūsų dvasiniame gyvenime su gauta Tiesa ir paklusnumu jai. Kiekvienas Dievo vaikas turi saugotis tų mokslų, kurie tvirtina, kad yra svarbesni nei Dievo Žodis, ir kad Kristus, ar Šventoji Dvasia, šiems krikščionims kalba nepriklausomai nuo Dievo Žodžio. Tokia jų būsena ugdo dvasinį išdidumą bei pasididžiavimą ir nuveda iki to, kad Šventojo Rašto įspėjimai ir priminimai tampa neveiksmingi, kadangi šie apgauti žmonės galvoja, jog turi didesnį mokytoją, gyvenantį juose. O šėtonas, pasinaudodamas šiomis apgaulėmis, padaro taip, kad šie apgautieji pasiduotų jo valiai – Z’03, 377 (R 3250).
* * *
Savęs pašventimas atskiria mus nuo nuodėmės, klaidos, savanaudiškumo bei pasaulietiškumo ir pašvenčia tarnauti Viešpačiui. Priklausomai nuo tobulėjimo laipsnio, pasišventimas laiko mūsų valią mirusia, aukoja mūsų kūnus Viešpačiui ir daro mūsų charakterius panašius Jo charakteriui. Dievo Žodis mus pašvenčia, pirmiausiai išugdydamas mūsų širdyse pasišventusį tikėjimą ir meilę, kas padeda mums atiduoti save kaip aukas Viešpačiui. Toliau, tęsia šį darbą pradėdamas mumyse ugdyti naują širdį, protą ir valią bei parengdamas mus pasišventimui mirčiai, išlaikydamas mumyse esančią žmogišką valią mirties būsenoje, o Dievo valią gyvą mumyse. Dar vėliau, Dievo Žodis tęsia darbą skatindamas mūsų augimą, apvalymą, sustiprinimą ir charakterio bruožų pusiausvyrą. Tolimesnis procesas, tai mūsų ištobulinimas; ir visas šis darbas Jėzaus tarnavimo dėka – P’35, 117,118.
Paralelinės citatos: Jer. 1:5; Apd. 26:17,18; Rom. 15:16; 1 Kor. 1:2,30; 6:11; Gal. 2:20; 6:14; Ef. 1:3,4; 3:19; 4:7,12-16; 5:25-27; Kol. 2:11; 1 Tes. 4:3,4; 5:23; 2 Tes. 2:13,14; 2 Tim. 2:21; Hbr. 2:11.
Giesmės: 49, 4, 47, 78, 196, 198, 267 / 100, 123, 37.
Poems of Dawn, 120; Wiersze brzasku, 114: Mokytojau, kalbėk man! Tower Reading: Z’13, 292; (R 5319).
Klausimai: Kokią turėjo reikšmę man ši eilutė šią savaitę? Kokiose aplinkybėse? Kokios buvo pasekmės?
