Taigi, mylimieji, turėdami šituos pažadus, apsivalykime nuo visokio kūno ir dvasios susitepimo, užbaigdami savo pašventinimą su Dievo baime – 2 Kor. 7:1.
O, kiek daug būsimų Karalystės paveldėtojų pastebi, kad turi tokius susitepimus: pyktį, klastingumą, veidmainystę, pavydą ir polinkį į apkalbas! Drąsiai galime pasakyti, kad kiekvienas turime jei ne visas, tai kai kurias iš šių kūno silpnybių, ir turime kovoti su jomis, o ypatingai mūsų krikščioniško pašaukimo pradžioje. Su kokiu dideliu rūpestingumu turime pašalinti tas dėmes nuo savęs! Kiekvienas turi tyrinėti ne tik savo gyvenimo poelgius, mintis ir žodžius, bet ir kiekvieną ketinimą, priežastį, kuri slepiasi už šių žodžių, minčių ir poelgių, kad galėtų geriau apsivalyti nuo žemiško susitepimo ir taptų vis labiau priimtini Dievui – Z’03, 408 (R 3265).
* * *
„Kūno dėmes” suprantame kaip ydas, įsišaknijusias mūsų kūne, ir kurios pasireiškia per kūną. Tai tabako rūkymas, alkoholio gėrimas, narkotikų vartojimas, nesaikingumas, godumas, kūniškas amoralumas, begėdiškumas, ir t. t. „Dvasios dėmės” – tai ydos, įsišaknijusios mūsų prote ir kurios pasireiškia per protą. Tai pyktis, neapykanta, piktumas, pikti įtarinėjimai, veidmainystė, gobšumas, netikėjimas, neviltis, pasididžiavimas ir t. t. Pažadai, kurie sudaryti iš Sandorų, atliktų su Priesaika, tai Dievo valymo priemonės, skirtos mūsų valymui nuo kūno ir dvasios sutepimų. Pats geriausias būdas apsivalymui pasiekti yra pagarba Dievui, kurios pagalba mes užbaigiame savo pasišventimą – P’32, 48.
Paralelinės citatos: 2 Kor. 6:17,18; Pr. 22:16-18; Ps. 51:10; Jn. 15:3; 1 Jono 1:7-9; Gal. 5:19-21; Ef. 4:17-32; 5:26; Kol. 3:5-9; Rom. 8:1-14; 12:2, 9-21; Gal. 5:22-25; 6:7-10; Kol. 3:10-17; 1 Tes. 5:11-22.
Giesmės: 130, 78, 196, 198, 1, 20, 125 / 37, 15, 53a.
Poems of Dawn, 211; Wiersze brzasku, 204: Pagaliau saldi harmonija.
Tower Reading: Z’15, 230; (R 5737).
Klausimai: Ar šią savaitę stengiausi panaudoti šios eilutės priminimą praktiškai? Kaip? Kokios buvo pasekmės?
KASDIENINĖ DANGIŠKOJI MANA
LAPKRIČIO 11Todėl, pridėję visą stropumą, pateikite savo tikėjime dorybę [dvasios tvirtumą, drąsumą] – 2 Pet. 1:5.
Vienas iš didžiausių sunkumų kylančių Dievo žmonėms yra tai, kad net ir tuomet, kai nusprendžia elgtis teisingai ir tuo pačiu priešintis pagundoms, vis dėlto nėra pakankamai griežti ir ryžtingi veiksmuose. Daugelis sako gundytojui: Šį kartą nutariau nesiduoti apgaunamas. Tokiu būdu savo prote ir mintyse palieka atvirą galimybę, kuria gundytojas pasinaudos kitą kartą. Mūsų Viešpaties elgesys buvo pats tinkamiausias – turime atstumti gundytoją iškarto ir visiems laikams. Turime priimti tokią tvirtą poziciją, kad net pats priešininkas pripažintų jog neverta grįžti ir siūlyti tą patį gundymą. Turime pasakyti: „Eik šalin, šėtone! Juk parašyta: Viešpatį, savo Dievą, tegarbink ir jam vienam tetarnauk!” – Z’04, 10 (R 3296).
* * *
Kai mes protu įvertiname Dievą ir Kristų ir išugdome pasitikėjimą Jais širdimi – kaip krikščioniško charakterio pamatą, toliau ant šio pamato turime statyti likusias aukščiausias pirmaeiles malones, pradedant nuo dvasios tvirtumo, drąsos, kurios esmė yra pergalės viltis. Viešpats išmokė mus, kokius dalykus turi liesti ši viltis, davė pagrindą šiai vilčiai Savo Sandoroje, patvirtintoje su Priesaika, Kristaus kunigiškose pareigose ir dalyvavime Dvasioje. Tokia viltis padarys mus drąsiais, kovojant su visokiais sunkumais ir su kiekvienu priešu. Jeigu norime išlavinti tokią tvirtą laikyseną, reikalingas pastovus stropumas ir uolumas. Priešingu atveju, mūsų pastangos, jei jos nebus paremtos ištikimybe, galiausiai pasirodys nepakankamos norint pasiekti pergalę – P’26, 157.
Paralelinės citatos: Hbr. 11:1,2,39; Ps. 27:13; Rom. 8:24,25; 2 Kor. 4:18; 5:7; Joz. 1:1-9; 2 Kron. 19:11; Pat. 28:1; 1 Kor. 16:13; Flp. 1:27,28; 2 Tim.1:7.
Giesmės: 197, 174, 228, 92, 29, 58, 201 / 66, 188, 101.
Poems of Dawn, 76; Wiersze brzasku, 65: O, mano siela! Tower Reading: Z’15, 179; (R 5705).
Klausimai: Ar šią savaitę pridėjau prie tikėjimo dvasios tvirtumą, drąsumą? Kaip? Kokiose aplinkybėse? Kokios buvo pasekmės?
