Taigi, mylimieji, turėdami šituos pažadus, apsivalykime nuo visokio kūno ir dvasios susitepimo, užbaigdami savo pašventinimą su Dievo baime – 2 Kor. 7:1.
O, kiek daug būsimų Karalystės paveldėtojų pastebi, kad turi tokius susitepimus: pyktį, klastingumą, veidmainystę, pavydą ir polinkį į apkalbas! Drąsiai galime pasakyti, kad kiekvienas turime jei ne visas, tai kai kurias iš šių kūno silpnybių, ir turime kovoti su jomis, o ypatingai mūsų krikščioniško pašaukimo pradžioje. Su kokiu dideliu rūpestingumu turime pašalinti tas dėmes nuo savęs! Kiekvienas turi tyrinėti ne tik savo gyvenimo poelgius, mintis ir žodžius, bet ir kiekvieną ketinimą, priežastį, kuri slepiasi už šių žodžių, minčių ir poelgių, kad galėtų geriau apsivalyti nuo žemiško susitepimo ir taptų vis labiau priimtini Dievui – Z’03, 408 (R 3265).
* * *
„Kūno dėmes” suprantame kaip ydas, įsišaknijusias mūsų kūne, ir kurios pasireiškia per kūną. Tai tabako rūkymas, alkoholio gėrimas, narkotikų vartojimas, nesaikingumas, godumas, kūniškas amoralumas, begėdiškumas, ir t. t. „Dvasios dėmės” – tai ydos, įsišaknijusios mūsų prote ir kurios pasireiškia per protą. Tai pyktis, neapykanta, piktumas, pikti įtarinėjimai, veidmainystė, gobšumas, netikėjimas, neviltis, pasididžiavimas ir t. t. Pažadai, kurie sudaryti iš Sandorų, atliktų su Priesaika, tai Dievo valymo priemonės, skirtos mūsų valymui nuo kūno ir dvasios sutepimų. Pats geriausias būdas apsivalymui pasiekti yra pagarba Dievui, kurios pagalba mes užbaigiame savo pasišventimą – P’32, 48.
Paralelinės citatos: 2 Kor. 6:17,18; Pr. 22:16-18; Ps. 51:10; Jn. 15:3; 1 Jono 1:7-9; Gal. 5:19-21; Ef. 4:17-32; 5:26; Kol. 3:5-9; Rom. 8:1-14; 12:2, 9-21; Gal. 5:22-25; 6:7-10; Kol. 3:10-17; 1 Tes. 5:11-22.
Giesmės: 130, 78, 196, 198, 1, 20, 125 / 37, 15, 53a.
Poems of Dawn, 211; Wiersze brzasku, 204: Pagaliau saldi harmonija.
Tower Reading: Z’15, 230; (R 5737).
Klausimai: Ar šią savaitę stengiausi panaudoti šios eilutės priminimą praktiškai? Kaip? Kokios buvo pasekmės?
KASDIENINĖ DANGIŠKOJI MANA
LAPKRIČIO 4Bet išsižadėjo visko, priimdamas vergo prigimtį – Flp. 2:7.
Taip, kaip nė vienas žmogus negali tarnauti dviem ponams ir juos abu patenkinti, nei abiejų atžvilgiu elgtis teisingai, kai jų interesai yra priešingi, taip ir mes, negalime patikti Dievui, tarnauti Jam ir teisingumui, ir tuo pačiu metu patikti priešininkui, „šio pasaulio kunigaikščiui”, kuris karaliauja dabartinės dispensacijos metu bei patikti tiems, kurie sutinka su juo. Visi Dievui pasišventę žmonės, kurie nori krauti savo turtus danguje ir būti turtingi Dievuje, turi noriai sutikti su tuo, kad bus nepopuliarūs tarp tų, kurie nėra pasišventę ir kurie, nesvarbu kokį jie turi išpažinimą, iš tikrųjų tarnauja mamonai, savanaudiškumui, dabartiniam gyvenimui, nepašvenčia tų reikalų, kad galėtų pasiekti Karalystę – Z’00, 318 (R 2715).
* * *
Ši eilutė, bei einančios prieš tai ir einančios po jos, kai yra teisingai išverstos, priklauso pačioms stipriausioms eilutėms Biblijoje, parodančioms, kad Jėzus ne tik kad nebuvo Visagalinčiu Dievu Tėvu, bet ir atsisakė Savo prigimties ir pareigų, t. y. tai, ką turėjo prieš ateidamas ant žemės, kad taptų žmogumi; ir todėl, kai gyveno ant žemės, nebuvo Dievu-žmogumi, bet prieš Jo pradėjimą iš Dvasios buvo tik tobulu, nenuodėmingu žmogumi. Pasakymas „bet išsižadėjo visko, priimdamas vergo prigimtį”, teisingai išverstas reiškia, kad atsisakė Savo prigimties, kurią turėjo prieš ateidamas ant žemės ir Savo pareigų su visa jų garbe; o pasakymas „pasidarydamas toks pat, kaip žmonės“ reiškia, jog Jis priėmė žmogišką prigimtį. Tokiu būdu, tapo prigimtimi ir charakteriu tiksliu Tėvo Adomo ekvivalentu, atitikmeniu, o tai leido Jam tapti Išpirka už Adomą ir jo giminę – P’26, 156, 157.
Paralelinės citatos: Jn. 1:14; 2 Kor. 8:9; Hbr. 2:9-18; Rom. 5:18,19; Iz.
42:1; 52:13-15; 53:11; Mt. 20:27,28; Lk. 22:27; Jn. 13:14.
Giesmės: 168, 167, 308, 96, 139,166, 141 / 450, 135, 415.
Poems of Dawn, 27; Wiersze brzasku, 15: Kristus jumyse. Tower Reading: Z’16, 35; (R 5842).
Klausimai: Kaip mane paveikė Kristaus nusižeminimas šią savaitę? Kokiu būdu? Kodėl?
