Jie bus mano, – sako kareivijų VIEŠPATS. – Tą dieną Aš padarysiu juos savo brangenybėmis. Aš jų gailėsiuos, kaip gailisi žmogus savo sūnaus, kurs jam tarnauja – Mal. 3:17.
Jeigu Viešpats būtų siuntęs mus ieškoti Jo išrinktųjų, tai galbūt surinktume ir pakviestume tokius, kuriuos Jis atmestų, kaip nevertus, kadangi mes nesugebame matyti kito širdies. Taigi, tai žinodami, turime išsiugdyti nuolankumą, švelnumą ir ramumą visų atžvilgiu, turime pilnai pasitikėti Viešpačiu ir laukti Jo vadovavimo, kai būdami Jo tarnais, atliekame tam tikrą darbą taip, kaip Samuelis, kuris laukė Viešpaties vedimo ryšium su Dovydo patepimu – Z’03, 223 (3225).
* * *
Viešpats duoda garbingus pažadus tiems, kurie Jo ieško kaip pagrindinio savo gyvenimo tikslo. Jis daro juos Savo nuosavybe, ir net Savo asmeniniais sūnumis, kas ypatingai bus viešai parodyta toje didžiojoje dienoje. Dievas rūpinasi jais su rūpestingumu ir palankumu. Nė vienas žemiškas tėvas niekada nesielgė su savo vaikais švelniau ir atlaidžiau, nei tai daro Jehova su savo vaikais, kurie su malonumu ir džiaugsmu vykdo savo Tėvo valią – P’36, 48.
Paralelinės citatos: Ps. 66:16; 56:8; Iz. 65:13,14; Hbr. 3:14; Ps. 135:4; Jn. 17:6,9,10,24; Iz. 62:3; Ps. 103:8-13; Gg. 2:16; Jn. 10:27- 30; 1 Kor. 3:23; 6:20; Gal. 5:24; 2 Tes. 1:7-10; Iš. 19:5; Įst. 7:6; Tit. 2:14; 1 Pet. 2:9; Rom. 8:32; 2 Kor. 6:18; 1 Jn. 3:1-3.
Giesmės: 29, 18, 21, 72, 155, 201, 204 / 393, 417, 87.
Poems of Dawn, 259; Wiersze brzasku, 241: Greitai ateis.
Tower Reading: Z’12, 326; (R 5119).
Klausimai: Kokios turėjo įtakos ši eilutė man šią savaitę? Kodėl? Kokioms aplinkybėms veikiant? Su kokiomis pasekmėmis?
KASDIENINĖ DANGIŠKOJI MANA
GEGUŽĖS 16Tave pavadins nauju vardu ... būsi šlovės karūna ir karališkas vainikas VIEŠPATIES, tavo Dievo rankoje – Iz. 62:2,3.
Niekada neturėtume pamiršti, kad esame „ypatingi žmonės”, atskirti nuo daugumos vardinių krikščionių, nuo pasaulio, turintys aukštesnes viltis, aukštesnius tikslus, geidžiantys geresnių dalykų, t. y., turintys aukštesnes ambicijas, apdovanoti aiškesniu supratimu gilesnių Dievo dalykų, pakviesti iš buvusios tamsos į Jo stebinančią šviesą. Ir jei taip esame atskirti nuo pasaulio ir krikščionių, kurie daugumoje turi pasaulietinę dvasią, tai nieko nuostabaus, kad nesame santaikoje su jais, kad jie ignoruoja mus, arba priešinasi mums! – Z’03, 164 (R 3199).
* * *
Žodis vardas Šventajame Rašte reiškia: pavadinimą, prigimtį, charakterį, garbę, tarnybos pareigas ir darbus. Kristaus Bažnyčiai buvo pažadėtas naujas vardas, ypatingai tai liečia naują prigimtį ir naujas pareigas. Ir kaip tokia, Ji Viešpaties rankoje turėjo tapti puikia, gražia karūna, su daugeliu spindinčių brangakmenių, atspindinčių Dieviškos Tiesos, Dievo charakterio ir Jo darbų puikumą ir grožį – tam, kad galėtų palaiminti visą žmonijos šeimą – P’35, 62.
Paralelinės citatos: Ps. 122:6; 102:13-16; Iz. 60:1-3; Apr. 2:17; 21:2,9, 10,17,23,24; Ezech. 48:35; Jer. 11:16; 33:16; Hbr. 12:22; Gal. 4:26; Pat. 12:4; Ps. 132:18; Gg. 3:11; Apr. 19:12; 1 Tes. 2:19;
Giesmės: 310, 8, 72, 152, 201, 204, 314 / 75, 100, 238.
Poems of Dawn, 203; Wiersze brzasku, 196: Mūsų palaimintoji viltis.
Tower Reading: Z’11, 413; (R 4913).
Klausimai: Kaip ši mūsų viltis palietė mane šią savaitę? Kokiuose išbandymuose? Kas padėjo, kas trukdė? Kokios buvo pasekmės?