Taigi, kada tik turime progą, darykime gera visiems, o labiausiai tikėjimo namiškiams – Gal. 6:10.
Krikščionis turi būti pasiruošęs daryti gera visiems žmonėms, užmokėdamas savo paties laiku ir patogumais. Tačiau dėl brolių turėtų būti pasiruošęs guldyti ir gyvybę. Jis taip pat turi ieškoti tinkamos progos guldant savo gyvybę diena po dienos, t. y., atiduodant savo laiką Tiesos skelbimui, arba kokiu nors būdu padedant Viešpaties broliams apsirengti visais Dievo ginklais, ir ištverti šioje piktoje dienoje – Z’03, 121 (R 3180).
* * *
Galimybių daryti gera turime ir jų pasitaiko kiekviename žingsnyje. Turime jas gaudyti ir panaudoti iš karto, taip kaip kalnakasys, kuris pagriebia deimantą ar rubiną, kai tik jį pamato. Dievo vaikai turi ugdyti tikrąjį krikščioniškumą, stengdamiesi daryti gera kiekvienam ir visiems. Darydami gera turime vadovaujantis sveiku mąstymu, kuris taip mus ves, kad ypatingai darytume gera broliams, tačiau neapleistume ir kitų, pasiremdami taisykle, pasakyta mūsų Viešpaties: „reikia šitai daryti ir ano neapleisti” – P’36, 48.
Paralelinės citatos: 1 Kor. 15:58; 2 Tes. 3:13; 2 Kor. 4:1; Hbr. 10:36; Mok. 3:12; 9:10; Mt. 5:43,44; Jn. 9:4; 12:35; Ps. 37:3,27; Mk. 3:4; Lk. 6:35; 1 Tes. 5:15; 1 Tim. 6:17,18; Tit. 2:14; 3:8.
Giesmės: 309, 70, 116, 210, 267, 275, 280 / 380, 417, 24.
Poems of Dawn, 169; Wiersze brzasku, 159: Eik, ir toliau dirbk.
Tower Reading: Z’13, 311; (R 5331).
Klausimai: Ar šią savaitę išnaudojau galimybes daryti gera? Kam dariau? Kokios buvo aplinkybės? Kas man padėjo, kas trukdė? Kokios buvo pasekmės?
KASDIENINĖ DANGIŠKOJI MANA
GEGUŽĖS 16Tave pavadins nauju vardu ... būsi šlovės karūna ir karališkas vainikas VIEŠPATIES, tavo Dievo rankoje – Iz. 62:2,3.
Niekada neturėtume pamiršti, kad esame „ypatingi žmonės”, atskirti nuo daugumos vardinių krikščionių, nuo pasaulio, turintys aukštesnes viltis, aukštesnius tikslus, geidžiantys geresnių dalykų, t. y., turintys aukštesnes ambicijas, apdovanoti aiškesniu supratimu gilesnių Dievo dalykų, pakviesti iš buvusios tamsos į Jo stebinančią šviesą. Ir jei taip esame atskirti nuo pasaulio ir krikščionių, kurie daugumoje turi pasaulietinę dvasią, tai nieko nuostabaus, kad nesame santaikoje su jais, kad jie ignoruoja mus, arba priešinasi mums! – Z’03, 164 (R 3199).
* * *
Žodis vardas Šventajame Rašte reiškia: pavadinimą, prigimtį, charakterį, garbę, tarnybos pareigas ir darbus. Kristaus Bažnyčiai buvo pažadėtas naujas vardas, ypatingai tai liečia naują prigimtį ir naujas pareigas. Ir kaip tokia, Ji Viešpaties rankoje turėjo tapti puikia, gražia karūna, su daugeliu spindinčių brangakmenių, atspindinčių Dieviškos Tiesos, Dievo charakterio ir Jo darbų puikumą ir grožį – tam, kad galėtų palaiminti visą žmonijos šeimą – P’35, 62.
Paralelinės citatos: Ps. 122:6; 102:13-16; Iz. 60:1-3; Apr. 2:17; 21:2,9, 10,17,23,24; Ezech. 48:35; Jer. 11:16; 33:16; Hbr. 12:22; Gal. 4:26; Pat. 12:4; Ps. 132:18; Gg. 3:11; Apr. 19:12; 1 Tes. 2:19;
Giesmės: 310, 8, 72, 152, 201, 204, 314 / 75, 100, 238.
Poems of Dawn, 203; Wiersze brzasku, 196: Mūsų palaimintoji viltis.
Tower Reading: Z’11, 413; (R 4913).
Klausimai: Kaip ši mūsų viltis palietė mane šią savaitę? Kokiuose išbandymuose? Kas padėjo, kas trukdė? Kokios buvo pasekmės?