Tikrai, gerumas ir gailestingumas lydės mane per visas mano gyvenimo dienas. Aš gyvensiu Viešpaties namuose per amžius – Ps. 23:6.
Gerumas ir gailestingumas, kurio tikimės gauti Karalystėje, turi savo pradžią jau čia ir turime tai įvertinti. Kas nieko nežino apie džiaugsmą Viešpatyje šiame gyvenime, be abejo, nebus pasiruošęs Viešpaties džiaugsmui Karalystėje, nepriklausomai nuo to, kokius palaiminimus ir džiaugsmą sulauktų Tūkstantmetiniame Amžiuje Karalystės valdymo metu. Taigi, Viešpaties ištikimiems suteikiamas džiaugsmas ir džiūgavimas nėra vien tik laikinas džiaugsmas, susietas su pradiniu Viešpaties priėmimu ir pasišventimu Jam. Į Viešpaties gerumą ir gailestingumą neturime žvelgti kaip į tolimos praeities dalyką, bet turime pripažinti ir įvertinti kaip dabartinį dalyką. Dievo gerumas ir gailestingumas mus lydi kasdien – atgaivina mus, stiprina ir laimina – Z’03, 413 (R 3268).
* * *
Dievo gerumas ir gailestingumas laimina mūsų naujus protus ir žmogišką prigimtį, nors čia paminėtas gerumas liečia labiau, nors ne išimtinai, mūsų dvasines privilegijas, tuo tarpu gailestingumas liečia labiau, nors ne išimtinai, mūsų žmogiškas privilegijas. Patirti gerumą ir gailestingumą yra garbinga privilegija – ne tik dalį kelionės, bet per visą mūsų kelionę į Karalystę. Nė akimirkos neabejokime Viešpaties ištikimybe, kad suteiks mums visokios malonės, gailestingumo ir Tiesos, reikalingos visai mūsų kelionei. Jis niekada mūsų neapvils, nepaliks ir neužmirš. O kai parodysime savo ištikimybę net iki pabaigos, mūsų amžina dalis bus narystė Dievo šeimoje – P’32, 136.
Paralelinės citatos: Iš. 15:13; 20:6; 33:19; 34:6; 2 Kron. 5:13; Neh.9:17,27-31; Ps. 23:1-5; 33:5; 73:1; 103:1-17; Jok. 1:17; Jn. 14:2,3; Ef. 2:19-22; 1 Pet. 2:5.
Giesmės: 288, 11, 45, 46, 176, 92, 58 / 53a, 353, 275.
Poems of Dawn, 239; Wiersze brzasku, 224: Drąsos! Aušta rytas! Tower Reading: Z’14, 109; (R 5437).
Klausimai: Kokie buvo šios savaitės išbandymai, susiję su šiuo tekstu? Kaip juos priėmiau? Ką atliko manyje?
KASDIENINĖ DANGIŠKOJI MANA
RUGSĖJO 19Pašventink juos savo tiesa! Tavo žodis yra tiesa – Jn. 17:17.
Mūsų Viešpats visada jungia pažangą ir augimą mūsų dvasiniame gyvenime su gauta Tiesa ir paklusnumu jai. Kiekvienas Dievo vaikas turi saugotis tų mokslų, kurie tvirtina, kad yra svarbesni nei Dievo Žodis, ir kad Kristus, ar Šventoji Dvasia, šiems krikščionims kalba nepriklausomai nuo Dievo Žodžio. Tokia jų būsena ugdo dvasinį išdidumą bei pasididžiavimą ir nuveda iki to, kad Šventojo Rašto įspėjimai ir priminimai tampa neveiksmingi, kadangi šie apgauti žmonės galvoja, jog turi didesnį mokytoją, gyvenantį juose. O šėtonas, pasinaudodamas šiomis apgaulėmis, padaro taip, kad šie apgautieji pasiduotų jo valiai – Z’03, 377 (R 3250).
* * *
Savęs pašventimas atskiria mus nuo nuodėmės, klaidos, savanaudiškumo bei pasaulietiškumo ir pašvenčia tarnauti Viešpačiui. Priklausomai nuo tobulėjimo laipsnio, pasišventimas laiko mūsų valią mirusia, aukoja mūsų kūnus Viešpačiui ir daro mūsų charakterius panašius Jo charakteriui. Dievo Žodis mus pašvenčia, pirmiausiai išugdydamas mūsų širdyse pasišventusį tikėjimą ir meilę, kas padeda mums atiduoti save kaip aukas Viešpačiui. Toliau, tęsia šį darbą pradėdamas mumyse ugdyti naują širdį, protą ir valią bei parengdamas mus pasišventimui mirčiai, išlaikydamas mumyse esančią žmogišką valią mirties būsenoje, o Dievo valią gyvą mumyse. Dar vėliau, Dievo Žodis tęsia darbą skatindamas mūsų augimą, apvalymą, sustiprinimą ir charakterio bruožų pusiausvyrą. Tolimesnis procesas, tai mūsų ištobulinimas; ir visas šis darbas Jėzaus tarnavimo dėka – P’35, 117,118.
Paralelinės citatos: Jer. 1:5; Apd. 26:17,18; Rom. 15:16; 1 Kor. 1:2,30; 6:11; Gal. 2:20; 6:14; Ef. 1:3,4; 3:19; 4:7,12-16; 5:25-27; Kol. 2:11; 1 Tes. 4:3,4; 5:23; 2 Tes. 2:13,14; 2 Tim. 2:21; Hbr. 2:11.
Giesmės: 49, 4, 47, 78, 196, 198, 267 / 100, 123, 37.
Poems of Dawn, 120; Wiersze brzasku, 114: Mokytojau, kalbėk man! Tower Reading: Z’13, 292; (R 5319).
Klausimai: Kokią turėjo reikšmę man ši eilutė šią savaitę? Kokiose aplinkybėse? Kokios buvo pasekmės?