Viskas yra tyra tyriems, bet suteptiems ir netikintiems nieko nėra tyra; ir jų protas, ir jų sąžinė yra sutepti. Jie viešai pareiškia pažįstą Dievą, bet Jo išsigina darbais. Jie yra pasibjaurėtini, nepaklusnūs ir netikę jokiam geram darbui – Tit. 1:15, 16.
Kokia tai baisi būsena ir kaip atsargūs turi būti visi Dievo žmonės – ne vien, kad turėtų švarias širdis ir švarias mintis, bet kartu išsaugotų ir savo sąžinę, kad ji būtų labai jautri, artimoje harmonijoje su Dievo Žodžiu! Tokią būseną galime pasiekti tik tada, kai griežtai ir dažnai save teisiame, pasiremdami pavyzdžiu, kurį davė mūsų Dievas – pasiremdami Jo meilės įstatymu.
„Norėčiau pagauti, kai prie manęs artės
Nors mažiausias išdidumo ir geismo troškimas;
Užgesinti greitai įsiliepsnojančią ugnį
Ir sulaikyti savo valios paklydimus”
– Z’99, 214 (R 2516).
* * *
Žmogiškos širdies bruožas yra prisirišimas prie kiekvieno dalyko, su kuriuo žmogus susiduria: jam šis dalykas yra geras arba blogas, priklausomai nuo to, ar jis pats yra geras, ar blogas. Tie, kurie yra švarūs, priskiria švarumą tam, su kuo susiduria, tačiau nešvarūs suteršia ir sutepa viską, ką tik bepaliestų. Tas skirtingumas yra todėl, kad yra skirtumas jų moraliniuose bruožuose. Jeigu asmuo, kuris jau kartą priklausė Dievui tampa nešvarus, tai teršia labiau nei tas, kuris niekada nebuvo švarus. Jis, kaip būtybė, yra suterštas – P’36, 14.
Paralelinės citatos: Mt. 15:11; Lk. 11:39-41; Apd. 10:15,28; Rom. 14:14,17,20,23; 1 Kor. 6:12; 10:23-25; 1 Tim. 5:8; 2 Tim. 3:5; Hbr. 6:4- 8; 10:26-31; 2 Pet. 2:20-22; 1 Jn. 5:16; Judo 11-13.
Giesmės: 20, 13, 1, 196, 198, 266, 267 / 415, 450, 53a.
Poems of Dawn, 254; Wiersze brzasku, 237: Dievo rūstybė.
Tower Reading: Z’15,245; (R 5746).
Klausimai: Ar šią savaitę susilaikiau nuo savimeilės ir tuštybės nuodėmių? Kas man tame padėjo, kas trukdė? Kokios buvo pasekmės?
KASDIENINĖ DANGIŠKOJI MANA
GRUODŽIO 19Tenesigiria žmogus, kuris dar tik juosiasi kalaviją, kaip tas, kuris nusijuosia – 1 Kar. 20:11.
Ištvermingumo išbandymas, be abejo, yra vienas iš sunkiausių ištikimybės išmėginimų, ką išrinktoji Bažnyčia patyrė. Tai toks išmėginimas, kuris išmatuoja ir parodo stiprumą kiekvienos kitos dorybės ir malonės. Ir joks kryžiaus kareivis nebus apdovanojamas pergalės laurais, jei neišlaikys to išbandymo. … Šių dienų kovose, kaip ir visose kitose, priešininkas stengiasi netikėtai užklupti, staiga užpulti ir sunaikinti Dievo žmones. Todėl vienintelis pasiruošimas, kurį galime atlikti esant tokiai situacijai, tai pastovus budrumas, malda ir užsidėjimas ant savęs visų Dievo šarvų – Tiesos ir Tiesos Dvasios – Z’94, 155 (R 1656).
* * *
Nors Dievo žmonės gali ir giriasi Viešpatyje, tačiau netinkama būtų didžiuotis, nes mažų mažiausiai tai būtų perdėtas savęs gyrimas. Kartais galime pateisinti tam tikrus kuklius pasakymus apie savo buvusius pasiekimus, bet niekada pagyrūniškai. Dar mažiau reikėtų girtis būsimais darbais, kurių atlikimas yra neaiškus. Toks pasigyrimas aukština save, paprastai menkina kitus ir užgaulioja Dievą. Pagyrūnui ne tik dažniausiai nepasiseka, bet ir sulaukia nelaimės. Nėra vietos pasigirti savimi. Ką turime ir ko nesame gavę? Ar elgeta turėtų girtis gauta išmalda? Ar gėris, kurį gavome, neateina iš Viešpaties malonės? Todėl būkime uolūs, atiduodami Jam garbę už mūsų vietą bei pasiekimus, o apie save galvokime kaip apie Jo neužsitarnauto gerumo ir meilės objektus – P’35, 172.
Paralelinės citatos: Pat. 27:1; Iz. 10:15; Ps. 49:6-9; 52:1; 94:4; Rom. 3:27; 11:17-21; 1 Kor. 1:17-31; 4:6,7; 2 Kor. 10:12-17; Ef. 2:8-10.
Giesmės: 184, 13, 15, 63, 123, 135, 291 / 417, 379, 380.
Poems of Dawn, 236; Wiersze brzasku, 222: Darbai, o ne žodžiai. Tower Reading: Z’94,115; (R 1656).
Klausimai: Ar aš gyriausi šią savaitę? Kokiu būdu? Kodėl? Kokios buvo pasekmės?
