Jei kas iš jūsų mano esąs pamaldus ir nepažaboja savo liežuvio … to pamaldumas tuščias – Jok. 1:26.
Liežuvis parodo, kokia yra širdis, nes „ko širdis pilna, tą burna kalba”, todėl nepažabotas liežuvis, kalbantis savanaudiškus, pavydžius, karčius, pagyrūniškus ir šmeižikiškus žodžius, parodo, kad širdis, iš kurios pilnumo tokie žodžiai liejasi, yra nepašvęsta, bedieviška, parodanti didelį Kristaus dvasios trūkumą. Todėl tokios širdies dievotumas, kokį iki tol pasiekė, yra tuščias, be naudos, kadangi ji nėra išgelbėta ir jos tokioje būsenoje negalima išgelbėti. Tačiau tas Gerasis Gydytojas yra parodęs priešnuodžius sielos nuodams – vaistus, kurie, tinkamai vartojami pagal nurodymus, pasaldins apkartusią širdį – Z’99, 215 (R 2517).
* * *
Pažaboti liežuvį, reiškia kontroliuoti jį ir valdyti jį. Kontroliavimas liežuvio, kad nekalbėtų blogų dalykų ir jo valdymas, kad kalbėtų apie gerus dalykus, yra dalis liežuvio pažabojimo. Tas, kuris leidžia savo liežuviui tapti įrankiu savo sugedusio charakterio būdo, nėra žmogumi su tikrai dievobaimingu charakteriu, kurio pagrindinis elementas yra meilė Dievui ir žmogui. Toks liežuvis laužo meilės įstatymą, nes nuskriaudžia visus tuos, kuriuos smerkia. Todėl kontroliuokime mūsų liežuvius, sulaikydami juos nuo blogio ir valdykime juos, kad kalbėtų tinkamus žodžius – P’30, 14.
Paralelinės citatos: Jok. 3:1-12; Ps. 18:21; 12:3; 34:13; 39:1; 140:3; Pat. 16:27; Mt. 15:18,19; Apd. 5:3; 2 Tim. 2:23-25; Mt. 6:5-9; 23:14- 22,27; Pam. 5:1; Jok. 1:27.
Giesmės: 136, 78, 13, 20, 1, 82, 130 / 379, 15, 295.
Poems of Dawn, 301; Wiersze brzasku, 296: Esi griovėjas ar statytojas?
Tower Reading: Z’14,245; (R 5517).
Klausimai: Kaip šią savaitę panaudojau savo liežuvį? Kas man tame trukdė, kas padėjo? Kas iš to išėjo?
KASDIENINĖ DANGIŠKOJI MANA
SPALIO 31Juk tavo malonė geresnė už gyvenimą. Mano lūpos tegul giria Tave – Ps. 63:3.
Tie, kurie patyrė Dievo malonės, kurie suprato, kad Jo malonė yra
geresnė už gyvenimą ir kurie su džiaugsmu padėjo ant aukuro kiekvieną žemišką gerą dalyką, o kartu ir savo viltis, troškimus ir ambicijas, džiaugiasi galimybe skelbti kitiems gerąją naujieną, džiaugiasi galimybe apsakyti garbę To, kuris juos išvedė iš tamsos prie savo stebinančios šviesos. Ši žinia yra per daug gera, kad jie ją galėtų laikyti paslaptyje. Jų ne tik kad nereikia samdyti, kad skelbtų tą žinią, bet jie patys noriai skelbia, net jei už tokią Dievo malonę, susijusią su skelbimu, reikėtų sumokėti šiokią tokią kainą – gali turėti rūpesčių, piniginių išlaidų, prarasti žemišką draugystę, gali turėti įtemptus santykius, o gal net nutraukti kai kuriuos šeimyninius ryšius, gali būti pasmerkti pasaulio ir dvasininkijos – Z’01, 246 (R 2850).
* * *
Dievo gailestingumas mums susideda iš Jo malonės parodytos mums Sukūrime, Apvaizdoje, Atpirkime, Mokyme, Išteisinime, Pašventime ir Išlaisvinime. Tačiau šiame tekste gailestingumas ypatingai pasireiškė pašaukime dvasinei, dangiškai prigimčiai kartu su Kristumi, jos ugdyme ir realizavime. Ji yra daug geresnė nei žemiškas gyvenimas, o jos privilegijos tiek aukštesnės, kiek aukštesni dangūs už žemę. Toks pašaukimas suteikia lūpoms teisingus mokymus, kurie parodo Jehovos šlovę, Jo garbingą išmintį, jėgą, teisingumą ir meilę. Todėl skelbkime Jo nuostabų Planą, parodantį ir atskleidžiantį Jo garbę – P’35, 132.
Paralelinės citatos: Iš. 15:1,2; Jobo 36:24; Ps. 7:17; 9:11; 22:22-25; 28:6,7; 30:4; 33:1-3; 35:18; 43:3,4; Iz. 38:17; Lk. 1:46,47; Jn. 14:23.
Giesmės: 238, 235, 236, 237, 273, 19, 37 / 370a, 251, 188.
Poems of Dawn, 283; Wiersze brzasku, 270: Ar jo darbas išliks? Tower Reading: Z’14, 118; (R 5440).
Klausimai: Kokius šią savaitę turėjau išbandymus, susijusius su šiuo tekstu? Kaip juos priėmiau? Kas man padėjo, kas trukdė? Kokios buvo pasekmės?
