VASARIO 20

Jei kas iš jūsų mano esąs pamaldus ir nepažaboja savo liežuvio … to pamaldumas tuščias – Jok. 1:26.

 

Liežuvis parodo, kokia yra širdis, nes „ko širdis pilna, tą burna kalba”, todėl nepažabotas liežuvis, kalbantis savanaudiškus, pavydžius, karčius, pagyrūniškus ir šmeižikiškus žodžius, parodo, kad širdis, iš kurios pilnumo tokie žodžiai liejasi, yra nepašvęsta, bedieviška, parodanti didelį Kristaus dvasios trūkumą. Todėl tokios širdies dievotumas, kokį iki tol pasiekė, yra tuščias, be naudos, kadangi ji nėra išgelbėta ir jos tokioje būsenoje negalima išgelbėti. Tačiau tas Gerasis Gydytojas yra parodęs priešnuodžius sielos nuodams – vaistus, kurie, tinkamai vartojami pagal nurodymus, pasaldins apkartusią širdį – Z’99, 215 (R 2517).

*       *       *

Pažaboti liežuvį, reiškia kontroliuoti jį ir valdyti jį. Kontroliavimas liežuvio, kad nekalbėtų blogų dalykų ir jo valdymas, kad kalbėtų apie gerus dalykus, yra dalis liežuvio pažabojimo. Tas, kuris leidžia savo liežuviui tapti įrankiu savo sugedusio charakterio būdo, nėra žmogumi su tikrai dievobaimingu charakteriu, kurio pagrindinis elementas yra meilė Dievui ir žmogui. Toks liežuvis laužo meilės įstatymą, nes nuskriaudžia visus tuos, kuriuos smerkia. Todėl kontroliuokime mūsų liežuvius, sulaikydami juos nuo blogio ir valdykime juos, kad kalbėtų tinkamus žodžius – P’30, 14.

 

Paralelinės citatos: Jok. 3:1-12; Ps. 18:21; 12:3; 34:13; 39:1; 140:3; Pat. 16:27; Mt. 15:18,19; Apd. 5:3; 2 Tim. 2:23-25; Mt. 6:5-9; 23:14- 22,27; Pam. 5:1; Jok. 1:27.

Giesmės: 136, 78, 13, 20, 1, 82, 130 / 379, 15, 295.

Poems of Dawn, 301; Wiersze brzasku, 296: Esi griovėjas ar statytojas?

Tower Reading: Z’14,245; (R 5517).

 

Klausimai: Kaip šią savaitę panaudojau savo liežuvį? Kas man tame trukdė, kas padėjo? Kas iš to išėjo?