Jei kas iš jūsų mano esąs pamaldus ir nepažaboja savo liežuvio … to pamaldumas tuščias – Jok. 1:26.
Liežuvis parodo, kokia yra širdis, nes „ko širdis pilna, tą burna kalba”, todėl nepažabotas liežuvis, kalbantis savanaudiškus, pavydžius, karčius, pagyrūniškus ir šmeižikiškus žodžius, parodo, kad širdis, iš kurios pilnumo tokie žodžiai liejasi, yra nepašvęsta, bedieviška, parodanti didelį Kristaus dvasios trūkumą. Todėl tokios širdies dievotumas, kokį iki tol pasiekė, yra tuščias, be naudos, kadangi ji nėra išgelbėta ir jos tokioje būsenoje negalima išgelbėti. Tačiau tas Gerasis Gydytojas yra parodęs priešnuodžius sielos nuodams – vaistus, kurie, tinkamai vartojami pagal nurodymus, pasaldins apkartusią širdį – Z’99, 215 (R 2517).
* * *
Pažaboti liežuvį, reiškia kontroliuoti jį ir valdyti jį. Kontroliavimas liežuvio, kad nekalbėtų blogų dalykų ir jo valdymas, kad kalbėtų apie gerus dalykus, yra dalis liežuvio pažabojimo. Tas, kuris leidžia savo liežuviui tapti įrankiu savo sugedusio charakterio būdo, nėra žmogumi su tikrai dievobaimingu charakteriu, kurio pagrindinis elementas yra meilė Dievui ir žmogui. Toks liežuvis laužo meilės įstatymą, nes nuskriaudžia visus tuos, kuriuos smerkia. Todėl kontroliuokime mūsų liežuvius, sulaikydami juos nuo blogio ir valdykime juos, kad kalbėtų tinkamus žodžius – P’30, 14.
Paralelinės citatos: Jok. 3:1-12; Ps. 18:21; 12:3; 34:13; 39:1; 140:3; Pat. 16:27; Mt. 15:18,19; Apd. 5:3; 2 Tim. 2:23-25; Mt. 6:5-9; 23:14- 22,27; Pam. 5:1; Jok. 1:27.
Giesmės: 136, 78, 13, 20, 1, 82, 130 / 379, 15, 295.
Poems of Dawn, 301; Wiersze brzasku, 296: Esi griovėjas ar statytojas?
Tower Reading: Z’14,245; (R 5517).
Klausimai: Kaip šią savaitę panaudojau savo liežuvį? Kas man tame trukdė, kas padėjo? Kas iš to išėjo?
KASDIENINĖ DANGIŠKOJI MANA
GEGUŽĖS 9Taigi, kaip priėmėte Kristų Jėzų Viešpatį, taip elkitės jame, įsišakniję, statydamiesi jame ir stiprėdami tikėjimu, kaip buvote išmokyti, būdami pertekę dėkojimo – Kol. 2:6,7.
Bendrai paėmus, klaidingų doktrinų mokytojai mano, kad nėra būtina ir nepatartina būti sutvirtintiems tikėjime, nes jie galvoja, kad būti sutvirtintu tikėjime, reiškia būti fanatiku. Žinoma tai tiesa, kai kalbame apie nesąžiningus asmenis, kurie priima ir atkakliai laikosi to, ko niekada nepatvirtino nei sveika logika, nei Biblijos autoritetas. Tačiau tas, kuris nuoširdžiu tikėjimu ir pasiremdamas Dievo autoritetu, priima Jo Žodį, nėra tuo neprotingu fanatiku. Ir tik tie, kurie taip elgiasi, yra sutvirtinti Tiesoje. Skirtumas tarp stipraus, tvirto krikščionio ir fanatiko yra tas, kad vienas yra sutvirtintas Tiesoje, o kitas sutvirtintas klaidoje – Z’03, 199 (R 3215).
* * *
Mes priimame Jėzų Kristų savo Viešpačiu, atsisakydami savo valios ir priimdami Jo valią, kuri tampa mūsų asmenine valia. Taip turėtų būti visada. Esame įsišakniję Jame, nes tik iš Jo įsisaviname tai, kas patenkina mūsų būtinus poreikius. Esame statomi Jame, jeigu ugdome charakterį, panašų į Jo. Mes esame sustiprinti tikėjime pagal Jo Žodį, jeigu nepajudinami liekame Jo Žodyje. Ir jei, rodydami dėkingumą, augame šiame tikėjime, tai tampame turtingais tikėjime – P’35, 62.
Paralelinės citatos: Jn. 1:12; Flp. 1:27; 1 Tes. 4:1; Judo 3,20; Ef. 2:20-22; 3:17; 4:1; Kol. 1:23; 3:17; Iz. 61:3; 1 Kor. 3:9,11; 1 Pet. 2:5; 2 Pet. 2:12; Apd. 20:32; 2 Kor. 1:21.
Giesmės: 267, 6, 87, 113, 172, 37, 324 / 123, 132, 415.
Poems of Dawn, 23; Wiersze brzasku, 11: Mūsų Mokytojas.
Tower Reading: Z’14, 311; (R 5557).
Klausimai: Kokius šią savaitę turėjau išbandymus, susijusius su šiuo tekstu? Kaip juos priėmiau? Kas padėjo? Kas trukdė? Kokios buvo pasekmės?
