Sugrįžk, mano siela, į savo atilsio vietą, nes VIEŠPATS padarė tau gera! – Ps. 116:7.
Tiesą pasakius, krikščioniškas mąstymo paprotys turi daug bendro su krikščionio dvasiniu augimu arba puolimu, bei parodo jo dvasinę būseną. Geri mąstymo įpročiai reikalauja rūpestingos priežiūros. Mąstymo įprotį suprantame kaip tą įprastą būseną, prie kurios mūsų protas įprastai sugrįžta (įprastiniu būdu) tuo metu, kai nebūna užimtas. Kai esame užimti gyvenimo pareigomis, būtinai turime atkreipti dėmesį į darbą, kurį atliekame, nes jeigu mes atlikdami mechaninius veiksmus, nesukaupsime dėmesio į tai, negalėsime šio darbo gerai atlikti. Tačiau ir šiuo atveju, jeigu krikščioniška taisyklė gerai įtvirtinta charakteryje, kontroliuos tai automatiškai. Kada tik darbo ir rūpesčių įtampa kuriam laikui liausis, nusistovėjęs mąstymo būdas kaip kompaso rodyklė turi greitai grįžti prie savo poilsio Dievuje – Z’95, 250 (R 1884).
* * *
Krikščioniškame gyvenime, kūnišku požiūriu, yra daug sumišimo ir neramumo, o krikščioniui būnant tose sąlygose pavojinga leisti, kad tas sąmyšis ir tas neramumas taptų jo charakterio dalimi. Norint nugalėti tą polinkį, būtina nuolat pasitikėti Viešpaties gera valia ir tikslu krikščionio atžvilgiu, kaip nurodyta Jo Žodyje; nes taip pasitikėdamas Viešpačiu krikščionis per Jo Žodį suranda poilsį ir ramybę tarp neramumo ir sąmyšio – P’33, 16.
Paralelinės citatos: Jobo 34:29; Ps. 1:1,2; 4:8; 25:12; 29:11; 85:8; 119:165; 125:1,5; Pat. 3:13-26; Iz. 26:3,12; 28:12; 32:2,17,18; 53:5; Lk. 1:79; Jn. 14:27; 16:33; Apd. 10:36; Rom. 10:15; Flp. 4:7,9.
Giesmės: 244, 220, 339, 296, 90, 97, 22 / 123, 380, 313.
Poems of Dawn, 25; Wiersze brzasku, 13: Tegul neužgožia abejonės.
Tower Reading: Z’14,25; (R 5387, 5492).
Klausimai: Kokius šią savaitę turėjau išbandymus, kai Dievo Žodis buvo mano poilsio vieta? Kas man tame padėjo, kas trukdė? Kokios buvo pasekmės?
KASDIENINĖ DANGIŠKOJI MANA
RUGSĖJO 19Pašventink juos savo tiesa! Tavo žodis yra tiesa – Jn. 17:17.
Mūsų Viešpats visada jungia pažangą ir augimą mūsų dvasiniame gyvenime su gauta Tiesa ir paklusnumu jai. Kiekvienas Dievo vaikas turi saugotis tų mokslų, kurie tvirtina, kad yra svarbesni nei Dievo Žodis, ir kad Kristus, ar Šventoji Dvasia, šiems krikščionims kalba nepriklausomai nuo Dievo Žodžio. Tokia jų būsena ugdo dvasinį išdidumą bei pasididžiavimą ir nuveda iki to, kad Šventojo Rašto įspėjimai ir priminimai tampa neveiksmingi, kadangi šie apgauti žmonės galvoja, jog turi didesnį mokytoją, gyvenantį juose. O šėtonas, pasinaudodamas šiomis apgaulėmis, padaro taip, kad šie apgautieji pasiduotų jo valiai – Z’03, 377 (R 3250).
* * *
Savęs pašventimas atskiria mus nuo nuodėmės, klaidos, savanaudiškumo bei pasaulietiškumo ir pašvenčia tarnauti Viešpačiui. Priklausomai nuo tobulėjimo laipsnio, pasišventimas laiko mūsų valią mirusia, aukoja mūsų kūnus Viešpačiui ir daro mūsų charakterius panašius Jo charakteriui. Dievo Žodis mus pašvenčia, pirmiausiai išugdydamas mūsų širdyse pasišventusį tikėjimą ir meilę, kas padeda mums atiduoti save kaip aukas Viešpačiui. Toliau, tęsia šį darbą pradėdamas mumyse ugdyti naują širdį, protą ir valią bei parengdamas mus pasišventimui mirčiai, išlaikydamas mumyse esančią žmogišką valią mirties būsenoje, o Dievo valią gyvą mumyse. Dar vėliau, Dievo Žodis tęsia darbą skatindamas mūsų augimą, apvalymą, sustiprinimą ir charakterio bruožų pusiausvyrą. Tolimesnis procesas, tai mūsų ištobulinimas; ir visas šis darbas Jėzaus tarnavimo dėka – P’35, 117,118.
Paralelinės citatos: Jer. 1:5; Apd. 26:17,18; Rom. 15:16; 1 Kor. 1:2,30; 6:11; Gal. 2:20; 6:14; Ef. 1:3,4; 3:19; 4:7,12-16; 5:25-27; Kol. 2:11; 1 Tes. 4:3,4; 5:23; 2 Tes. 2:13,14; 2 Tim. 2:21; Hbr. 2:11.
Giesmės: 49, 4, 47, 78, 196, 198, 267 / 100, 123, 37.
Poems of Dawn, 120; Wiersze brzasku, 114: Mokytojau, kalbėk man! Tower Reading: Z’13, 292; (R 5319).
Klausimai: Kokią turėjo reikšmę man ši eilutė šią savaitę? Kokiose aplinkybėse? Kokios buvo pasekmės?
