Sugrįžk, mano siela, į savo atilsio vietą, nes VIEŠPATS padarė tau gera! – Ps. 116:7.
Tiesą pasakius, krikščioniškas mąstymo paprotys turi daug bendro su krikščionio dvasiniu augimu arba puolimu, bei parodo jo dvasinę būseną. Geri mąstymo įpročiai reikalauja rūpestingos priežiūros. Mąstymo įprotį suprantame kaip tą įprastą būseną, prie kurios mūsų protas įprastai sugrįžta (įprastiniu būdu) tuo metu, kai nebūna užimtas. Kai esame užimti gyvenimo pareigomis, būtinai turime atkreipti dėmesį į darbą, kurį atliekame, nes jeigu mes atlikdami mechaninius veiksmus, nesukaupsime dėmesio į tai, negalėsime šio darbo gerai atlikti. Tačiau ir šiuo atveju, jeigu krikščioniška taisyklė gerai įtvirtinta charakteryje, kontroliuos tai automatiškai. Kada tik darbo ir rūpesčių įtampa kuriam laikui liausis, nusistovėjęs mąstymo būdas kaip kompaso rodyklė turi greitai grįžti prie savo poilsio Dievuje – Z’95, 250 (R 1884).
* * *
Krikščioniškame gyvenime, kūnišku požiūriu, yra daug sumišimo ir neramumo, o krikščioniui būnant tose sąlygose pavojinga leisti, kad tas sąmyšis ir tas neramumas taptų jo charakterio dalimi. Norint nugalėti tą polinkį, būtina nuolat pasitikėti Viešpaties gera valia ir tikslu krikščionio atžvilgiu, kaip nurodyta Jo Žodyje; nes taip pasitikėdamas Viešpačiu krikščionis per Jo Žodį suranda poilsį ir ramybę tarp neramumo ir sąmyšio – P’33, 16.
Paralelinės citatos: Jobo 34:29; Ps. 1:1,2; 4:8; 25:12; 29:11; 85:8; 119:165; 125:1,5; Pat. 3:13-26; Iz. 26:3,12; 28:12; 32:2,17,18; 53:5; Lk. 1:79; Jn. 14:27; 16:33; Apd. 10:36; Rom. 10:15; Flp. 4:7,9.
Giesmės: 244, 220, 339, 296, 90, 97, 22 / 123, 380, 313.
Poems of Dawn, 25; Wiersze brzasku, 13: Tegul neužgožia abejonės.
Tower Reading: Z’14,25; (R 5387, 5492).
Klausimai: Kokius šią savaitę turėjau išbandymus, kai Dievo Žodis buvo mano poilsio vieta? Kas man tame padėjo, kas trukdė? Kokios buvo pasekmės?
KASDIENINĖ DANGIŠKOJI MANA
GEGUŽĖS 31Gera yra nevalgyti mėsos, negerti vyno ir vengti visko, kas tavo brolį piktina, žeidžia ar silpnina – Rom. 14:21.
Papiktinti vieną iš šių Viešpaties brolių yra didelis nusikaltimas prieš meilės įstatymą ir prieš Viešpaties įsakymą (Mt. 18:6). Nusikaltimas Dievo akivaizdoje taip pat būtų papiktinimas kitų – tų, kurie dar nėra broliais, neleidimas jiems tapti broliais ir tikėjimo namiškiais. Iš čia mes žinome, kad nors žinojimas ir pašalina iš mūsų įvairius sąžinės draudimus ir įvairius laisvės apribojimus, tačiau pirmiausia meilė turi pritarti šiai laisvei, o tik vėliau galime ja pasinaudoti. Meilė mums duoda nesikeičiančius įsakymus, sakydama: „Mylėsi Viešpatį Dievą tavo iš visos širdies, … o savo artimą, kaip save patį”. Todėl meilė, o ne žinojimas, ne laisvė turi priimti galutinį sprendimą kiekviename reikale – Z’03, 43 (R 3144).
* * *
Stiprieji turi pakelti netobulumus silpnųjų. Jie turėtų su džiaugsmu atsisakyti savo pirmumo teisių žemiškuose reikaluose silpnesnių asmenų dvasinių reikalų naudai. Jau pati mintis apie žmogaus suklupimą, už kurį Kristus numirė, ištikimam Kristaus pasekėjui bus veiksminga priemonė, neleidžianti pataikauti sau silpnesniojo brolio sąskaita. Kas priims šį apsaugantį patarimą, veikiau su džiaugsmu paaukos gyvybę, kad išgelbėti silpnesnįjį brolį, nei pataikaus sau ir leis jam patirti nuostolių – P’34, 63.
Paralelinės citatos: Rom. 14; 1 Kor. 8; Rom. 15:1-3; 1 Tim. 4:3,4; Kol. 2:16; 1 Kor. 9:10,22; 10:23,24,31-33; 13:5; 1 Pet. 4:2; 2 Kor. 5:15; Flp. 2:4,5; Mt. 13:44-46; 16:24,25; Apd. 20:22-24.
Giesmės: 23, 8, 95, 114, 346, 340, 250 / 5, 468, 347.
Poems of Dawn, 136; Wiersze brzasku, 129: O ką darytų Jėzus?
Tower Reading: Z’11, 424; (R 4919).
Klausimai: Kokius šią savaitę turėjau išbandymus, susijusius su šiuo tekstu? Kaip juos priėmiau? Kas man padėjo, ir kas trukdė? Kokios buvo pasekmės?
