Sugrįžk, mano siela, į savo atilsio vietą, nes VIEŠPATS padarė tau gera! – Ps. 116:7.
Tiesą pasakius, krikščioniškas mąstymo paprotys turi daug bendro su krikščionio dvasiniu augimu arba puolimu, bei parodo jo dvasinę būseną. Geri mąstymo įpročiai reikalauja rūpestingos priežiūros. Mąstymo įprotį suprantame kaip tą įprastą būseną, prie kurios mūsų protas įprastai sugrįžta (įprastiniu būdu) tuo metu, kai nebūna užimtas. Kai esame užimti gyvenimo pareigomis, būtinai turime atkreipti dėmesį į darbą, kurį atliekame, nes jeigu mes atlikdami mechaninius veiksmus, nesukaupsime dėmesio į tai, negalėsime šio darbo gerai atlikti. Tačiau ir šiuo atveju, jeigu krikščioniška taisyklė gerai įtvirtinta charakteryje, kontroliuos tai automatiškai. Kada tik darbo ir rūpesčių įtampa kuriam laikui liausis, nusistovėjęs mąstymo būdas kaip kompaso rodyklė turi greitai grįžti prie savo poilsio Dievuje – Z’95, 250 (R 1884).
* * *
Krikščioniškame gyvenime, kūnišku požiūriu, yra daug sumišimo ir neramumo, o krikščioniui būnant tose sąlygose pavojinga leisti, kad tas sąmyšis ir tas neramumas taptų jo charakterio dalimi. Norint nugalėti tą polinkį, būtina nuolat pasitikėti Viešpaties gera valia ir tikslu krikščionio atžvilgiu, kaip nurodyta Jo Žodyje; nes taip pasitikėdamas Viešpačiu krikščionis per Jo Žodį suranda poilsį ir ramybę tarp neramumo ir sąmyšio – P’33, 16.
Paralelinės citatos: Jobo 34:29; Ps. 1:1,2; 4:8; 25:12; 29:11; 85:8; 119:165; 125:1,5; Pat. 3:13-26; Iz. 26:3,12; 28:12; 32:2,17,18; 53:5; Lk. 1:79; Jn. 14:27; 16:33; Apd. 10:36; Rom. 10:15; Flp. 4:7,9.
Giesmės: 244, 220, 339, 296, 90, 97, 22 / 123, 380, 313.
Poems of Dawn, 25; Wiersze brzasku, 13: Tegul neužgožia abejonės.
Tower Reading: Z’14,25; (R 5387, 5492).
Klausimai: Kokius šią savaitę turėjau išbandymus, kai Dievo Žodis buvo mano poilsio vieta? Kas man tame padėjo, kas trukdė? Kokios buvo pasekmės?
KASDIENINĖ DANGIŠKOJI MANA
SPALIO 4Jis jiems tarė: „Sekite paskui mane, ir Aš padarysiu jus žmonių žvejais – Mt. 4:19.
Visi gyvenimo atsitikimai suteikia mums pamokų, kurios ateityje taps mums naudingos, žinoma, jei tik jas priimsime. Galimas daiktas, kad žvejyboje buvo kažkas ypatingo ir padedančio, kažkas panašaus į didįjį darbą, į kurį Apaštalai buvo įtraukti atlikti likusį savo gyvenimą. Mūsų Viešpats Savo pakvietime užsiminė jiems apie tai. Žvejyba reikalauja energijos, takto, sugebėjimo tinkamai parinkti jauką ir tai, kad pats žvejys liktų nepastebėtas. Šie keturi dalykai yra būtini taip pat ir dvasinėje žvejyboje, kurioje dalyvauti pakvietė Viešpats ir mus. Turime atsiminti, kad kaip žuvys yra labai greitai nubaidomos, kai pastebi, kad kažkas stengiasi jas pagauti, taip ir žmogiška prigimtis yra atsargi, kai jai gresia paėmimas į nelaisvę, o ypatingai, kai kyla nors mažiausias įtarimas, jog gali prarasti savo laisvę – būtent taip pasaulis supranta pasišventimą – Z’04, 26, 27 (R 3307).
* * *
Turime būti tokie, kaip ir žvejai: budrūs, aktyvūs, susivaldantys, ištvermingi, pamirštantys save, taktiški, o taip pat mylintys simbolines žuvis ir žvejybą. Turime būti apsirūpinę tinkama kalba, Tiesa, žmogiškos prigimties pažinimu, lankstumu ir atsparumu nemaloniai aplinkai. Turime stengtis „gaudyti” žmones kiekvienu metu, bažnyčiose ir už bažnyčios ribų. Turime naudoti išteisinimo ir pasišventimo kabliukus ir masalą tokių Tiesų, kurios patiktų simbolinėms žuvims. Daug dėmesio turime skirti tam, kaip užmesti kabliuką ir valą, kaip elgtis prieš žuvies kibimą, ir kai ji kimba, kaip elgtis ištraukiant simbolines žuvis ir jas atkabinant, jeigu norime „gaudyti” žmones Viešpačiui – P’34, 143.
Paralelinės citatos: Iš. 28:1; 1 Sam. 3:4-10; 1 Kron. 23:13; Iz. 6:8-10; Mt. 4:18,20-22; 9:9; Lk. 10:1,2; Jn. 1:43; Rom. 10:14,15; 2 Kor. 5:18-20; Hbr. 5:4; Mt. 10:7,11-13,16,25,27,28; 28:19,20; Lk. 24:48.
Giesmės: 309, 70, 116, 164, 210, 260, 275 / 24, 370, 380.
Poems of Dawn, 166; Wiersze brzasku, 155: Ateik, prisijunk. Tower Reading: Z’14, 308; (R 5554).
Klausimai: Kokius šią savaitę turėjau išbandymus, susijusius su šio teksto mintimi? Kaip juos priėmiau? Kokios buvo pasekmės?
