Sugrįžk, mano siela, į savo atilsio vietą, nes VIEŠPATS padarė tau gera! – Ps. 116:7.
Tiesą pasakius, krikščioniškas mąstymo paprotys turi daug bendro su krikščionio dvasiniu augimu arba puolimu, bei parodo jo dvasinę būseną. Geri mąstymo įpročiai reikalauja rūpestingos priežiūros. Mąstymo įprotį suprantame kaip tą įprastą būseną, prie kurios mūsų protas įprastai sugrįžta (įprastiniu būdu) tuo metu, kai nebūna užimtas. Kai esame užimti gyvenimo pareigomis, būtinai turime atkreipti dėmesį į darbą, kurį atliekame, nes jeigu mes atlikdami mechaninius veiksmus, nesukaupsime dėmesio į tai, negalėsime šio darbo gerai atlikti. Tačiau ir šiuo atveju, jeigu krikščioniška taisyklė gerai įtvirtinta charakteryje, kontroliuos tai automatiškai. Kada tik darbo ir rūpesčių įtampa kuriam laikui liausis, nusistovėjęs mąstymo būdas kaip kompaso rodyklė turi greitai grįžti prie savo poilsio Dievuje – Z’95, 250 (R 1884).
* * *
Krikščioniškame gyvenime, kūnišku požiūriu, yra daug sumišimo ir neramumo, o krikščioniui būnant tose sąlygose pavojinga leisti, kad tas sąmyšis ir tas neramumas taptų jo charakterio dalimi. Norint nugalėti tą polinkį, būtina nuolat pasitikėti Viešpaties gera valia ir tikslu krikščionio atžvilgiu, kaip nurodyta Jo Žodyje; nes taip pasitikėdamas Viešpačiu krikščionis per Jo Žodį suranda poilsį ir ramybę tarp neramumo ir sąmyšio – P’33, 16.
Paralelinės citatos: Jobo 34:29; Ps. 1:1,2; 4:8; 25:12; 29:11; 85:8; 119:165; 125:1,5; Pat. 3:13-26; Iz. 26:3,12; 28:12; 32:2,17,18; 53:5; Lk. 1:79; Jn. 14:27; 16:33; Apd. 10:36; Rom. 10:15; Flp. 4:7,9.
Giesmės: 244, 220, 339, 296, 90, 97, 22 / 123, 380, 313.
Poems of Dawn, 25; Wiersze brzasku, 13: Tegul neužgožia abejonės.
Tower Reading: Z’14,25; (R 5387, 5492).
Klausimai: Kokius šią savaitę turėjau išbandymus, kai Dievo Žodis buvo mano poilsio vieta? Kas man tame padėjo, kas trukdė? Kokios buvo pasekmės?
KASDIENINĖ DANGIŠKOJI MANA
LAPKRIČIO 6Dievo gailestingumu aš prašau jus, broliai, aukoti savo kūnus kaip gyvą, šventą, Dievui patinkančią auką – tai jūsų sąmoningas tarnavimas – Rom. 12:1.
Atiduoti Viešpaties tarnybai visa tai, ką turime, yra ne tik išmintingas darbas ir per maža auka, daug mažesnė už tą, kurią norėtume atiduoti Dievui, parodžiusiam mums tiek daug užuojautos ir malonės. Turėtume taip jaustis, lyg kad visai nebūtų apdovanojimo už mūsų tokį pasišventimą. O kadangi Dievas su pasišventimu susiejo didelius apdovanojimus ir palaiminimus, turėtume suprasti, kad atsisakymas priimti visa tai būtų ne vien parodymas, jog neįvertiname Dievo gailestingumo, bet parodymas ir proto silpnumo, nuovokumo, blaivaus mąstymo trūkumo, nesugebančio palyginti laikinų, neturinčių vertės ir praeinančių malonumų, einančių iš savivalės, kurie trunka tik keletą trumpų metų, su amžinybės džiaugsmu, palaimomis ir garbe, būnant harmonijoje su Viešpačiu – Z’00, 170 (R 2642).
* * *
Šis priminimas nėra duotas skatinant mus pasišvęsti su viltimi gauti didelį apdovanojimą, bet veikiau, kad pasišvęstume turėdami didelį pasitikėjimą Dievu, skatinami dėkingos meilės už gėrį gautą iki šiol, skatinami įvertinančios meilės už gėrį, kuriuo yra Dievas, ir gėrį, kurį Jis daro. Šios dorybės, veikiančios mumyse per suprastą ir išbandytą Tiesą mūsų išteisinime, padeda mums atiduoti Viešpačiui mūsų mažą žmogišką nuosavybę ne tik pasišventimo akto metu, bet ir pilnai jį įvykdydami mirtyje, mūsų aukoje. Jeigu mes laviname jėgą, meilę, teisingumą ir išmintį, kurią kasdien Viešpats mumyse ugdo, tai sugebėsime įvykdyti mūsų pasišventimą Dievo garbei, kitų naudai ir savo amžinam gyvenimui – P’30, 183.
Paralelinės citatos: 2 Kor. 10:1; Ps. 50:5,14; 45:10,11; Pat. 23:26; Mt. 13:44-46; 16:24; Rom. 6:13,16; 1 Kor. 6:13,20; 2 Kor. 8:5; Hbr. 10:7; 1 Pet. 2:5,9.
Giesmės: 160, 114, 134, 191, 244, 8, 14 / 417, 123, 318.
Poems of Dawn, 37; Wiersze brzasku, 26: Mano auka. Tower Reading: Z’14, 86; (R 5422).
Klausimai: Ar šią savaitę išpildžiau savo pasišventimą? Kokiose aplinkybėse jis tapo išbandytas? Kaip atsiliepiau į pakvietimą pasišvęsti? Kas man tame padėjo, kas trukdė? Kokios buvo pasekmės?
