Sugrįžk, mano siela, į savo atilsio vietą, nes VIEŠPATS padarė tau gera! – Ps. 116:7.
Tiesą pasakius, krikščioniškas mąstymo paprotys turi daug bendro su krikščionio dvasiniu augimu arba puolimu, bei parodo jo dvasinę būseną. Geri mąstymo įpročiai reikalauja rūpestingos priežiūros. Mąstymo įprotį suprantame kaip tą įprastą būseną, prie kurios mūsų protas įprastai sugrįžta (įprastiniu būdu) tuo metu, kai nebūna užimtas. Kai esame užimti gyvenimo pareigomis, būtinai turime atkreipti dėmesį į darbą, kurį atliekame, nes jeigu mes atlikdami mechaninius veiksmus, nesukaupsime dėmesio į tai, negalėsime šio darbo gerai atlikti. Tačiau ir šiuo atveju, jeigu krikščioniška taisyklė gerai įtvirtinta charakteryje, kontroliuos tai automatiškai. Kada tik darbo ir rūpesčių įtampa kuriam laikui liausis, nusistovėjęs mąstymo būdas kaip kompaso rodyklė turi greitai grįžti prie savo poilsio Dievuje – Z’95, 250 (R 1884).
* * *
Krikščioniškame gyvenime, kūnišku požiūriu, yra daug sumišimo ir neramumo, o krikščioniui būnant tose sąlygose pavojinga leisti, kad tas sąmyšis ir tas neramumas taptų jo charakterio dalimi. Norint nugalėti tą polinkį, būtina nuolat pasitikėti Viešpaties gera valia ir tikslu krikščionio atžvilgiu, kaip nurodyta Jo Žodyje; nes taip pasitikėdamas Viešpačiu krikščionis per Jo Žodį suranda poilsį ir ramybę tarp neramumo ir sąmyšio – P’33, 16.
Paralelinės citatos: Jobo 34:29; Ps. 1:1,2; 4:8; 25:12; 29:11; 85:8; 119:165; 125:1,5; Pat. 3:13-26; Iz. 26:3,12; 28:12; 32:2,17,18; 53:5; Lk. 1:79; Jn. 14:27; 16:33; Apd. 10:36; Rom. 10:15; Flp. 4:7,9.
Giesmės: 244, 220, 339, 296, 90, 97, 22 / 123, 380, 313.
Poems of Dawn, 25; Wiersze brzasku, 13: Tegul neužgožia abejonės.
Tower Reading: Z’14,25; (R 5387, 5492).
Klausimai: Kokius šią savaitę turėjau išbandymus, kai Dievo Žodis buvo mano poilsio vieta? Kas man tame padėjo, kas trukdė? Kokios buvo pasekmės?
KASDIENINĖ DANGIŠKOJI MANA
SPALIO 22Ar galite gerti taurę, kurią aš gersiu? – Mt. 20:22.
Mes stebimės Viešpaties drąsa, kokią Jis parodė vaikščiodamas siauruoju keliu. Koks stiprus buvo Jo charakteris! Jis negalvojo grįžti atgal, bet pilnai pasiryžo pildyti Savo Tėvo valią ir paaukoti Patį Save kitų labui. Apaštalai prieš save turėjo kilnų pavyzdį – didingumo nuolankume ir nugalėjimo tarnaujant. Būtų gerai, jei tiksliai įsimintume, kad jei nedalyvaujame Jo taurėje, taip pat nedalyvausime ir Jo šlovės Karalystėje. Todėl visus kitus dalykus laikome nuostoliu ir atliekom, kad tik galėtume gauti tą reikalingą patyrimą. O kai mūsų gyvenime ateis išbandymas, nebijokime ir „nesistebėkite ugninguoju išbandymu, kuris įvyksta pas jus jums išmėginti, lyg kad kas keista jums atsitiktų”. Priešingai, tam tikslui tapome pašaukti, kad dabar kentėtume su Viešpačiu, o ateityje būtume su Juo Karalystėje – Z’04, 138, 139 (R 3362).
* * *
Taurė simbolizuoja džiaugsmo ir liūdesio išgyvenimus. Nors, bendrai paėmus, mūsų Viešpaties taurė susidarė iš Jo išbandymų nuo Jordano iki Kalvarijos, o galutinėje reikšmėje, taurė reiškia gėdą ir negarbę, kuri krito ant Jo, kaip prakeikto ir tokio, kuriam buvo atimtos teisės, kai buvo neteisingai nuteistas mirtimi už piktžodžiavimą ir maištą. Jeigu priklausome Jam, tai turime privilegiją iškęsti panašius išgyvenimus. Savo asmeninėmis jėgomis nepajėgtume jų pakelti, bet kai ištikimai pasinaudojame Dvasia, Žodžiu ir apvaizdomis, Dievas suteiks mums reikalingą tikėjimą, viltį, meilę ir paklusnumą, kas tinkamai paruoš mus, kad sugebėtume gerti Viešpaties taurę kartu su Viešpačiu – P’36, 111.
Paralelinės citatos: Jn. 4:6; 11:33,34; 12:27; Apd. 3:18; 17:3; 2 Kor. 1:5; Flp. 2:7,8; Hbr. 4:15; 5:7; 12:2,3; Rom. 6:1-11; 8:10,17; 1 Kor. 15:29-34; 2 Kor. 4:8-10; Flp. 3:10; Kol. 1:24; 2 Tim. 2:10-12; Hbr.13:10-13; 1 Pet. 2:21-23; 4:12-14.
Giesmės: 322, 5, 350, 134, 279, 299, 326 / 15, 295, 257.
Poems of Dawn, 282; Wiersze brzasku, 269: Ir pasidarė didelė tyla. Tower Reading: Z’14, 382; (R 5599).
Klausimai: Ar šią savaitę gėriau iš Viešpaties taurės? Kaip? Kodėl? Kas man padėjo, ar trukdė? Kokios buvo pasekmės?