Sugrįžk, mano siela, į savo atilsio vietą, nes VIEŠPATS padarė tau gera! – Ps. 116:7.
Tiesą pasakius, krikščioniškas mąstymo paprotys turi daug bendro su krikščionio dvasiniu augimu arba puolimu, bei parodo jo dvasinę būseną. Geri mąstymo įpročiai reikalauja rūpestingos priežiūros. Mąstymo įprotį suprantame kaip tą įprastą būseną, prie kurios mūsų protas įprastai sugrįžta (įprastiniu būdu) tuo metu, kai nebūna užimtas. Kai esame užimti gyvenimo pareigomis, būtinai turime atkreipti dėmesį į darbą, kurį atliekame, nes jeigu mes atlikdami mechaninius veiksmus, nesukaupsime dėmesio į tai, negalėsime šio darbo gerai atlikti. Tačiau ir šiuo atveju, jeigu krikščioniška taisyklė gerai įtvirtinta charakteryje, kontroliuos tai automatiškai. Kada tik darbo ir rūpesčių įtampa kuriam laikui liausis, nusistovėjęs mąstymo būdas kaip kompaso rodyklė turi greitai grįžti prie savo poilsio Dievuje – Z’95, 250 (R 1884).
* * *
Krikščioniškame gyvenime, kūnišku požiūriu, yra daug sumišimo ir neramumo, o krikščioniui būnant tose sąlygose pavojinga leisti, kad tas sąmyšis ir tas neramumas taptų jo charakterio dalimi. Norint nugalėti tą polinkį, būtina nuolat pasitikėti Viešpaties gera valia ir tikslu krikščionio atžvilgiu, kaip nurodyta Jo Žodyje; nes taip pasitikėdamas Viešpačiu krikščionis per Jo Žodį suranda poilsį ir ramybę tarp neramumo ir sąmyšio – P’33, 16.
Paralelinės citatos: Jobo 34:29; Ps. 1:1,2; 4:8; 25:12; 29:11; 85:8; 119:165; 125:1,5; Pat. 3:13-26; Iz. 26:3,12; 28:12; 32:2,17,18; 53:5; Lk. 1:79; Jn. 14:27; 16:33; Apd. 10:36; Rom. 10:15; Flp. 4:7,9.
Giesmės: 244, 220, 339, 296, 90, 97, 22 / 123, 380, 313.
Poems of Dawn, 25; Wiersze brzasku, 13: Tegul neužgožia abejonės.
Tower Reading: Z’14,25; (R 5387, 5492).
Klausimai: Kokius šią savaitę turėjau išbandymus, kai Dievo Žodis buvo mano poilsio vieta? Kas man tame padėjo, kas trukdė? Kokios buvo pasekmės?
KASDIENINĖ DANGIŠKOJI MANA
RUGPJŪČIO 16Už viską dėkokite – 1 Tes. 5:18.
Turėdami širdis, esančias taikoje su Viešpačiu ir pilnai atsidavusias pildyti Jo valią, Viešpaties žmonės ne tik prašo Jo palaimų kiekvienos dienos pradžioje ir dėkoja už jas dienos pabaigoje, bet ir visuose savo gyvenimo reikaluose stengiasi atsiminti, kad viską, ką turėjo, pašventė Viešpačiui ir tikėjimu žvelgia į Jį visuose savo ketinimuose. Ir priklausomai nuo sumanymų ir ketinimų svarbumo, jie tikėjimu pripažįstą Dievo apvaizdą visuose savo gyvenimo reikaluose ir todėl dėkoja už ją. Tokia yra Dievo valia liečianti mus. Dievas nori, kad mes taip elgdamiesi gyventume ir pastoviai pripažintume Jo valią ir Jo palaimas. Jis nori, kad mes taip darytume, nes tai palankiausia būsena mūsų pažangai einant siauruoju keliu ir tai geriausiai padėtų padaryti mūsų pašaukimą ir išrinkimą tikru – Z’03, 25 (R 3135).
* * *
Iš prigimties kilnus žmogus pripažįsta būtinumą dėkoti už patirtas geradarystes. Tačiau dažnai dėl mūsų trumparegystės, mes nepastebime to, kad mums nesėkmingi, nepalankūs išbandymai, už kuriuos pamirštame padėkoti, nors ir iššaukia žemiškus nepatogumus, tačiau jie padeda pasiekti didelių dvasinių palaimų. Malonius ir nemalonius išbandymus turėtume traktuoti kaip palaimas, už kurias turime dėkoti Viešpačiui. Visi dalykai išvien veikia gėriui tiems, kurie myli Dievą. Todėl dėkokime už viską – už triūsą ir patogumus, džiaugsmą ir liūdesį, sėkmę ir nepasisekimus. Visa tai yra meilės parodymas, mūsų dangiškojo Tėvo ženklai duoti tam, kad veiktų mūsų tikriausiam ir aukščiausiam gėriui – P’34, 110.
Paralelinės citatos: Ef. 5:20; Kol. 1:12; 2:7; 3:15-17; 4:2; Ps. 50:14,15; 105:1,5; 106:1; 107:1,2,15,22; Joel. 2:26; Flp. 4:6; 1 Tim. 2:1; 4:3,4; Hbr. 13:15.
Giesmės: 324, 9, 19, 37, 55, 199, 219 / 188a, 175, 321.
Poems of Dawn, 131; Wiersze brzasku, 124: Suskaičiuok gautas palaimas.
Tower Reading: Z’02, 12; (R 2935).
Klausimai: Ar šią savaitę buvau už viską dėkingas? Kaip? Kodėl? Kokios buvo pasekmės?
