Mano sūnau, atkreipk dėmesį į mano žodžius, palenk ausį mano pamokymams. Jie yra gyvybė tiems, kurie juos randa, ir sveikata visam jų kūnui – Pat. 4:20,22.
Nedaugelis pastebi kokia yra proto ir minčių įtaka mūsų kūnui. Dievas taip sutvarkė ir sukūrė mus, kad mintys švarios, kilnios ir šventos, paprastai turi ne tik ugdančią ir tobulinančią įtaką mūsų protinei ir moralinei struktūrai, bet taip pat gaivinančią įtaką mūsų fiziniam organizmui. Ir priešingai, kiekviena nešvari, niekinga, begėdiška ir bedieviška mintis (arba poelgis) daro tiesioginę įtaką ne tik proto ir moralės sugedimui, bet taip pat padeda daugintis ligoms, kurios ir taip randasi puolusios žmonijos giminės organizme – Z’96, 180 (R 2013).
* * *
Dievas primena Savo vaikams, kad tiek savo protu, tiek ir širdimi priimtume Jo pamokinimus. Nieko nuostabaus, jog Jis nori mus išmokyti Savo Žodžio, nes Dievo Žodžio pagalba esame ruošiami amžinam gyvenimui. Dievo Žodis duos gyvenimą ne vien išrinktiesiems Evangelijos Amžiuje, bet ir neišrinktiesiems Tūkstantmetiniame Amžiuje. Jis yra amžino gyvenimo ir pastovios jaunystės šaltinis. Tas, kuris suranda ir geria šio šaltinio vandenį, randa tai, ko tikėjosi rasti ir veltui ieškojo vienas Ispanas – šaltinio amžinos jaunystės ir gyvenimo – P’27, 15.
Paralelinės citatos: Iš. 13:9; Įst. 29:29; Joz. 1:8; Jobo 23:12; Ps. 12:6; 17:4; 19:7-11; 119:9,11-20; Pat. 6:20-23; Mt. 7:24-27; Lk. 11:28; Jn. 5:24; 17:17.
Giesmės: 296, 79, 49, 311, 306, 322, 22 / 381, 318, 238.
Poems of Dawn, 8; Wiersze brzasku, 5: Kaip skaitai?
Tower Reading: Z’13,163; (R 5246).
Klausimai: Ar šią savaitę mąsčiau apie Dievo Žodį? Kaip? Kada? Kokios buvo pasekmės?
KASDIENINĖ DANGIŠKOJI MANA
LAPKRIČIO 11Todėl, pridėję visą stropumą, pateikite savo tikėjime dorybę [dvasios tvirtumą, drąsumą] – 2 Pet. 1:5.
Vienas iš didžiausių sunkumų kylančių Dievo žmonėms yra tai, kad net ir tuomet, kai nusprendžia elgtis teisingai ir tuo pačiu priešintis pagundoms, vis dėlto nėra pakankamai griežti ir ryžtingi veiksmuose. Daugelis sako gundytojui: Šį kartą nutariau nesiduoti apgaunamas. Tokiu būdu savo prote ir mintyse palieka atvirą galimybę, kuria gundytojas pasinaudos kitą kartą. Mūsų Viešpaties elgesys buvo pats tinkamiausias – turime atstumti gundytoją iškarto ir visiems laikams. Turime priimti tokią tvirtą poziciją, kad net pats priešininkas pripažintų jog neverta grįžti ir siūlyti tą patį gundymą. Turime pasakyti: „Eik šalin, šėtone! Juk parašyta: Viešpatį, savo Dievą, tegarbink ir jam vienam tetarnauk!” – Z’04, 10 (R 3296).
* * *
Kai mes protu įvertiname Dievą ir Kristų ir išugdome pasitikėjimą Jais širdimi – kaip krikščioniško charakterio pamatą, toliau ant šio pamato turime statyti likusias aukščiausias pirmaeiles malones, pradedant nuo dvasios tvirtumo, drąsos, kurios esmė yra pergalės viltis. Viešpats išmokė mus, kokius dalykus turi liesti ši viltis, davė pagrindą šiai vilčiai Savo Sandoroje, patvirtintoje su Priesaika, Kristaus kunigiškose pareigose ir dalyvavime Dvasioje. Tokia viltis padarys mus drąsiais, kovojant su visokiais sunkumais ir su kiekvienu priešu. Jeigu norime išlavinti tokią tvirtą laikyseną, reikalingas pastovus stropumas ir uolumas. Priešingu atveju, mūsų pastangos, jei jos nebus paremtos ištikimybe, galiausiai pasirodys nepakankamos norint pasiekti pergalę – P’26, 157.
Paralelinės citatos: Hbr. 11:1,2,39; Ps. 27:13; Rom. 8:24,25; 2 Kor. 4:18; 5:7; Joz. 1:1-9; 2 Kron. 19:11; Pat. 28:1; 1 Kor. 16:13; Flp. 1:27,28; 2 Tim.1:7.
Giesmės: 197, 174, 228, 92, 29, 58, 201 / 66, 188, 101.
Poems of Dawn, 76; Wiersze brzasku, 65: O, mano siela! Tower Reading: Z’15, 179; (R 5705).
Klausimai: Ar šią savaitę pridėjau prie tikėjimo dvasios tvirtumą, drąsumą? Kaip? Kokiose aplinkybėse? Kokios buvo pasekmės?
