Mažatiki, ko suabejojai? – Mt. 14:31.
Ką turime daryti, norėdami įveikti šią tikėjimo stoką ir padidinti tikėjimą? Mes atsakome, kad kaip seniau Apaštalai, taip ir mes turime melstis: „Viešpatie, padidink mūsų tikėjimą”. Ir tuomet, kiekvienas veikdamas santaikoje su šia malda, turi tobulinti tikėjimą savo širdyje: (a) pastoviai atnaujindamas savo atmintyje Dievo pažadus ir išsamiai susipažindamas su šiais pažadais Tėvo Žodyje, ir (b) kaskart vis geriau atsimindamas tai, kad po sudarytos sandoros su Viešpačiu, šie pažadai priklauso jam. Dėkodamas maldoje Viešpačiui, savo širdimi ir lūpomis turi priimti šiuos pažadus kaip savo ir priskirti juos sau savo mintyse ir kalbėdamas su broliais apie šventus dalykus – Z’00, 170 (R 2642).
* * *
Vienas iš labiausiai stebinančių ir sunkiausiai suprantamų dalykų yra abejojantis krikščionis. Turėdami Dievą tobulą išmintyje, teisingume, meilėje ir jėgoje, kuris prisiekė, kad visi daiktai veiks mūsų gėriui, ir turėdami Gelbėtoją, kuris tapo mūsų išmintimi, teisingumu, pasišventimu ir išlaisvinimu, bei kuris papildė tai, ko mums trūko, išlaisvino nuo visokių ydų, ištobulino mumyse visokį gėrį, o Šventosios Dvasios pagalba padarė mus kandidatais į Karalystę, aprūpino mus viskuo, kas reikalinga, kad galėtume pasiekti Karalystę, kodėl mes turėtume abejoti? – P’34, 15.
Paralelinės citatos: Jobo 30:20; Ps.22:2; 31:22; 42:5,6; 49:5; 73:13- 17; 77:3,7-9; Pat.24:10; Iz. 40:27,28; 49:14,15; Jer. 8:18; 15:18; 45:3; Rd. 3:8,17,18; 5:20; Mt. 8:23-27; 4:29-31; 17:14-21; 28:17; Mk. 4:38- 40; Pr. 12:12,13; Iš 14:10-15.
Giesmės: 197, 63, 110, 293, 305, 328, 330 / 53a, 124, 407.
Poems of Dawn, 65; Wiersze brzasku, 53: O tu, mažatiki.
Tower Reading: Z’14,88; (R 5424).
Klausimai: Ar šią savaitę tikėjau ar abejojau? Kokiose aplinkybėse? Kokie buvo rezultatai?
KASDIENINĖ DANGIŠKOJI MANA
GEGUŽĖS 4Nes Dievas mato ne taip, kaip žmogus mato: žmogus žvelgia į išorę, bet VIEŠPATS žvelgia į širdį – 1 Sam. 16:7.
Jeigu nebematome to, kad Dievas žiūri į mus ir domisi mūsų valia, ir jeigu galvojame, kad Dievas vertina mus pagal kūną, tai būkime tikri, kad palaipsniui pateksime į tamsą, netvarką ir drąsos netekimą. Tačiau, iš kitos pusės, neužmirškime, kad dvasia, t. y. valia, yra laikoma gyva dėka savo teisingumo, dėl to, kad ji sutinka su Dievo valia. Todėl nebūkime apsileidę mūsų valios ar intencijos atžvilgiu, valdančios mūsų elgesį gyvenime, bet atsiminkime, kad kiekvienas apsileidimas reikš palaipsnį dvasinio gyvenimo praradimą. Visada mes galime turėti tinkamus troškimus; todėl tik visiškai lojali, ištikima valia gali būti priimta Dievo per Kristų – Z’03, 171 (R 3200).
* * *
Teisimo kriterijus daugiau priklauso nuo asmens charakterio. Kiekviename žmoguje pasireiškia tokie charakterio bruožai, kaip paviršutiniškumas ir klaidingumas, todėl jis teisia pasiremdamas išoriniais dalykais. Jehovos charakteris pasireiškia tame, kad Jis teisia kitu būdu. Vietoj to, kad mus vertintų, pasiremiant išoriniais simptomais, Jis žvelgia į dalyko esmę ir vertina mus, pasiremdamas tuo, kas yra iš tikrųjų, o ne pagal tai, kaip kam atrodo. Visi dalykai yra apnuoginti ir atidengti prieš Jo viską matančias akis. Kiek tai yra įmanoma, stenkimės teisti nesiremdami išvaizda, bet pasiremdami tikrove, tikrais dalykais – P’33,78,79.
Paralelinės citatos: Įst. 10:17; 2 Kron. 19:7; Jobo 34:19; 37:24; Mt. 22:16; Jn. 7:24; Apd. 10:34,35; Rom. 2:16; 2 Kor. 10:7; Gal. 2:6; Ef. 6:8,9; Kol. 3:25; Jok. 2:1-6.
Giesmės: 196, 198, 293, 47, 97, 74, 99 / 452, 336, 374.
Poems of Dawn, 139; Wiersze brzasku, 132: Jei tik suprastume.
Tower Reading: Z’15, 88; (R 5656).
Klausimai: Ar šią savaitę teisiau, pasiremdamas išvaizda, ar santaikoje su tikrove, kas iš tikrųjų buvo? Kodėl? Kaip? Kokie buvo rezultatai?
