Imkite ant savęs mano jungą … nes mano jungas švelnus ir mano našta lengva – Mt. 11:29,30.
Tie, kurie neša šį jungą, turi Dievo Žodžio užtikrinimą, kad jiems viskas išeina į gera; kad kuo sunkesnė yra jų našta, tuo didesnė bus jų palaima ir apdovanojimas ateityje. Kuo rūstesni, atšiauresni bus išbandymai dabartiniame laike, tuo šviesesnė bus jų garbė, tuo labiau spindintis ir nuostabesnis bus jų charakteris, tuo daugiau bus tikri, kad yra ruošiami ir gludinami Karalystei. Žiūrint į visą tai tokiu būdu, kiekviena našta yra lengva, nes kai įvertiname savo jungą, jis yra toks patogus, ir toks priimtinas. O be to, jis yra lengvas todėl, kad Viešpats yra su mumis šiame junge – Z’00, 137 (R 2623).
* * *
Šis jungas mums reiškia Viešpaties valios priėmimą. Našta tai Viešpaties valios ypatybės, kurias turime atlikti, net ir kentėdami dėl Jo valios vykdymo. Priimdami jungą meilės dvasioje, galime konstatuoti, kad jo našta iš tikrųjų yra lengva, o paimdami ant savęs Viešpaties valios ypatybių naštą, net ir kentėdami, padedant meilės jungui, galime patvirtinti, kad naštos svoris sumažėjo. Meilė sumažina sunkumą kiekvienos naštos, palengvina kiekvieną užduotį, paguodžia kiekviename sielvarte, pašvenčia kiekvieną skausmą ir apsupa džiaugsmo aureole net ir mažiausius užsibrėžtus tikslus, net ir paprasčiausius dalykus – P’27, 15.
Paralelinės citatos: Mt. 16:24; Mk. 8:34-38; Lk. 9:23,24; 1 Jn. 5:3; Kun. 26:13; Iz. 9:4; 10:27; Jer. 2:20; 5:5; 30:8; Rd. 3:27; Pat. 23:26; Rom. 6:13,16,19; 12:1; 2 Kor. 8:5.
Giesmės: 160, 8, 14, 114, 191, 208, 244 / 101, 13, 351.
Poems of Dawn, 190; Wiersze brzasku, 183: Ateikite pas mane visi.
Tower Reading: Z’00,134; (R 2623).
Klausimai: Koks šią savaitę buvo Jėzaus jungas ir kokia našta? Kodėl? Kokios buvo pasekmės?
KASDIENINĖ DANGIŠKOJI MANA
GRUODŽIO 13Nepriskaičiuok jiems tos nuodėmės! – Apd. 7:60.
Kokią didelę palaimą gautų visi dvasiniai Izraelitai, jei gerai išmoktų šią pamoką, būtent: jeigu pripažįstame, kad tam tikro įvykusio dalyko pasekmės yra geros ir kad prie šių pasekmių buvome atvesti Dievo apvaizdos, tuomet turėtume būti ypatingai didžiadvasiški ir malonūs savo mintyse ir jausmuose tų atžvilgiu, kurie apvaizdos dėka tapo panaudoti kaip įrankiai, nors jie galėjo būti ir nenoriais mokytojais, arba kaip Juozapo broliai, kurie iš tikrųjų norėjo visai priešingų rezultatų. Tie, kurie sugeba taip žiūrėti į visus šiuos atsitikimus ir į jėgas, veikiančias jų kasdieniniame gyvenime, sugebės, Dievo dėka, „visada nugalėti Kristuje“, kaip apie tai sako Apaštalas. Tokie neras priežasties pykti ant šėtono, arba kurių nors jo tarnų, ar turėti kartumą širdyje dėl jų – Z’01, 331 (R 2895).
* * *
Šventas Steponas yra puikus pavyzdys kaip reikia atleisti savo priešams. Lengva yra galvoti ir kalbėti: „Atleidžiu savo priešams“, kai jų neturi. Bet visai kitas dalykas yra sulaikyti nuoskaudą širdyje ir neįsižeisti atžvilgiu tų, kurie mums kenkia. O dar sunkiau yra nelaikyti nuoskaudos, neįsižeisti ant tų žmonių,
kai jie patys ir mes gerai žinome, kad mums daro skriaudą. Bet pats sunkiausias dalykas yra linkėti ir
liudyti žmonėms gėrį tada, kai jie mums daro skriaudą ir kenkia. Būtent tokį charakterio kilnumą pasiekė šventasis Steponas. Kai uolos nuolaužos ir akmenys skausmingiausiai daužė jį, jis meldėsi Dievui ir prašė atleidimo savo budeliams. Jeigu norime pasiekti panašų charakterį, turime būti labai nekerštingi, mokantys negalvoti apie save, švelnūs, uolūs, mylintys ir ištikimi. Šios dorybės taikomos praktiškai mažuose gyvenimo dalykuose, palaipsniui suteiks mūsų charakteriui jėgos, kuri padės įveikti ir pakelti sunkiausius išbandymus. Jeigu apsileisime priimdami mažus, kasdieninius išbandymus, tai pralaimėsime atėjus didelei krizei – P’34, 175.
Paralelinės citatos: Mt. 5:40-48; 6:12,14,15; 18:21-35; Lk. 6:28; 23:34; Rom. 12:14, 17, 19, 20; Iš. 23:4, 5; Pat. 19:11; 24:17; Pam. 7:21; Mk. 11:25; Lk. 6:35-37; 17:3, 4; 1 Kor. 4:12; Ef. 4:32; Kol. 3:13; Flm. 10; 1 Pet. 3:9.
Giesmės: 190, 132, 290, 101, 113, 165, 166 / 116, 188a, 124.
Poems of Dawn, 94; Wiersze brzasku, 83: Pasitikėjimas. Tower Reading: Z’13, 185; (R 5259).
Klausimai: Ar atleidau šią savaitę? Kaip? Kodėl? Kas tam padėjo, kas trukdė? Kokios buvo pasekmės?
