Jūsų švelnumas tebūna žinomas visiems žmonėms – Flp. 4:5.
Panašu, kad graikų kalbos žodis, čia išverstas kaip „švelnumas”, turi savyje mintį ir reiškia nuosaikumą (švelnumą), nereikalaujant pernelyg energingai savo teisių. Suprantama, jog gailestingumas ir atlaidumas, pakantumas yra dorybės, reikalingos tiems, kurie nori būti Karalystėje kartu su savo Viešpačiu. Turime ištikimai, tiek, kiek tai įmanoma, pildyti ir atlikti tai, ko reikalauja iš mūsų teisingumas. O gailestingumas, taikant visus mūsų teisingumo reikalavimus kitų atžvilgiu, turėtų mums būti kaip taisyklė. Tokiu būdu būsime vaikais mūsų Tėvo, kuris yra danguje, kadangi Jis yra geras ir gailestingas visų nedėkingųjų atžvilgiu – Z’03, 7 (R 3128).
* * *
Tikroji krikščionybė neiššaukia ir nesukelia fanatizmo. Ji sujungia išmintį, teisingumą, meilę, jėgą, atkreipia dėmesį į kitų teises. Ji yra pilna teisingumo ir meilės kitiems, sėkmingai padeda krikščioniui laikytis šių principų. Todėl vengia kraštutinumų mintyse, žodžiuose ir poelgiuose, o visuose gyvenimo reikaluose laikosi santūrios laikysenos. Taip išugdomas švelnumas, apie kurį kalbama mūsų tekste. Tikroji krikščionybė yra ištikima Dievui ir teisinga žmogui. Ji išsaugo pasišventimo meilę, derindama tai su įvertinimu kitų žmonių teisių, todėl yra švelni ir santūri visų atžvilgiu – P’30, 30.
Paralelinės citatos: Iz. 40:11; 42:3; 2 Kor. 10:1; Mt. 11:29; 23:37; 2 Sam. 22:36; Ps. 18:35; Gal. 5:22; 2 Tim. 2:24-26; Tit. 3:1; Jok. 3:17; Hbr. 2:17,18; 4:15.
Giesmės: 198, 23, 38, 43, 96, 104, 293 / 321, 135, 393.
Poems of Dawn, 62; Wiersze brzasku, 51: Mūsų pažado vaivorykštė.
Tower Reading: Z’13,167; (R 5249).
Klausimai: Ar šią savaitę, buvau švelnus? Kodėl? Kokiose aplinkybėse? Kas man tame padėjo, kas trukdė? Kokios buvo pasekmės?
KASDIENINĖ DANGIŠKOJI MANA
RUGPJŪČIO 22Ar nežinojote, kad man reikia būti savo Tėvo reikaluose? – Lk. 2:49.
Ar ne visi turėtume turėti Mokytojo dvasią, išreikštą Jo žodžiais? Tikrieji Viešpaties šventieji neturi savo
asmeninių reikalų, kadangi pasišvęsdami jie viską, ką turėjo, atidavė Viešpačiui. Būdami Viešpaties turto globėjais, jie negali mirties valandoje savo turto reikalų pavesti tvarkyti savo vaikams ar draugams, gal būt, jų žalai ir pakenkimui. Kaip turto prievaizdai ir prižiūrėtojai, šias gėrybes turime panaudoti iki mirties taip išmintingai, kaip sugebame, nes mūsų prievaizdavimas baigiasi mirtimi ir mes turėsime duoti apyskaitą – Z’03, 53 (R 3148).
* * *
Tobulam berniukui Jėzui buvo natūraliu dalyku angažuotis ir įsitraukti į reikalus, susijusius su Dievu. Todėl Jam atrodė keista, kodėl Juozapas ir Marija nepastebėjo Jo poelgio teisingumo. Čia parodyta pamoka kaip jauniems, taip ir seniems – pamoka, kad yra teisinga įsitraukti į reikalus, susijusius su Dievu. Palaiminti yra tie, kurie to imasi spontaniškai. Ir tegul nesistebi, jei kiti, net artimiausi ir jam brangiausi, nesupranta jų elgesio, traktuodami juos, kaip besielgiančius jų atžvilgiu neteisingai arba neapgalvotai. Tegul jie būna patenkinti mintimi, kad tam tikrą dieną ir jie tai supras, o šiuo metu, jei kiti juos ir smerkia, tegul pasitenkina Viešpaties pagyrimu – P’35, 117.
Paralelinės citatos: Ps. 40:7-9; Hbr. 10:7,9; Jn. 2:16,17; 4:31-34; 7:14,15,46; 9:4; Mt. 7:28,29; 10:37; Iz. 50:4; Lk. 4:22,32; Joz. 1:8; Iz. 8:20;Jer. 8:9; Lk. 24:27; Apd. 17:11; Ps. 1:1-3; 1 Pet. 1:10,11.
Giesmės: 309, 49, 315, 154, 116, 260, 22/ 116, 171, 13.
Poems of Dawn, 47; Wiersze brzasku, 39: Piligrimas. Tower Reading: Z’12, 30; (R 4957).
Klausimai: Ar šią savaitę studijavau ir skelbiau Dievo Žodį? Kodėl? Kaip? Kokių pasiekiau rezultatų?
