Jūsų švelnumas tebūna žinomas visiems žmonėms – Flp. 4:5.
Panašu, kad graikų kalbos žodis, čia išverstas kaip „švelnumas”, turi savyje mintį ir reiškia nuosaikumą (švelnumą), nereikalaujant pernelyg energingai savo teisių. Suprantama, jog gailestingumas ir atlaidumas, pakantumas yra dorybės, reikalingos tiems, kurie nori būti Karalystėje kartu su savo Viešpačiu. Turime ištikimai, tiek, kiek tai įmanoma, pildyti ir atlikti tai, ko reikalauja iš mūsų teisingumas. O gailestingumas, taikant visus mūsų teisingumo reikalavimus kitų atžvilgiu, turėtų mums būti kaip taisyklė. Tokiu būdu būsime vaikais mūsų Tėvo, kuris yra danguje, kadangi Jis yra geras ir gailestingas visų nedėkingųjų atžvilgiu – Z’03, 7 (R 3128).
* * *
Tikroji krikščionybė neiššaukia ir nesukelia fanatizmo. Ji sujungia išmintį, teisingumą, meilę, jėgą, atkreipia dėmesį į kitų teises. Ji yra pilna teisingumo ir meilės kitiems, sėkmingai padeda krikščioniui laikytis šių principų. Todėl vengia kraštutinumų mintyse, žodžiuose ir poelgiuose, o visuose gyvenimo reikaluose laikosi santūrios laikysenos. Taip išugdomas švelnumas, apie kurį kalbama mūsų tekste. Tikroji krikščionybė yra ištikima Dievui ir teisinga žmogui. Ji išsaugo pasišventimo meilę, derindama tai su įvertinimu kitų žmonių teisių, todėl yra švelni ir santūri visų atžvilgiu – P’30, 30.
Paralelinės citatos: Iz. 40:11; 42:3; 2 Kor. 10:1; Mt. 11:29; 23:37; 2 Sam. 22:36; Ps. 18:35; Gal. 5:22; 2 Tim. 2:24-26; Tit. 3:1; Jok. 3:17; Hbr. 2:17,18; 4:15.
Giesmės: 198, 23, 38, 43, 96, 104, 293 / 321, 135, 393.
Poems of Dawn, 62; Wiersze brzasku, 51: Mūsų pažado vaivorykštė.
Tower Reading: Z’13,167; (R 5249).
Klausimai: Ar šią savaitę, buvau švelnus? Kodėl? Kokiose aplinkybėse? Kas man tame padėjo, kas trukdė? Kokios buvo pasekmės?
KASDIENINĖ DANGIŠKOJI MANA
GRUODŽIO 6Žmogus, kuris nesusivaldo, yra kaip atviras miestas, kurio sienos sugriautos – Pat. 25:28.
Kova su pačiu savimi tai pati didžiausia kova, o Viešpaties Žodis sako mums „kas suvaldo savo dvasią [savo protą, savo valią] geresnis už tą, kuris užima miestą”, kadangi jis išmoko, kontroliuodamas save, panaudoti tikro charakterio karingumą teisinga linkme. Po rimtų išbandymų kovojant su nuodėme ir savanaudiškumu savyje, po išėmimo rąsto iš savo asmeninės akies, po to, kai nugalėsime pyktį, rūstybę, neapykantą ir vaidus savo širdyje ir kūne – tik tada, pasitelkę šią sunkią kovą bei patirtį, būsime paruošti padėti broliams, padėti artimiems jų sunkumuose, padėti jiems įveikti jų apgultis ir silpnybes – Z’01, 295 (R 2877).
* * *
Žodis
dvasia čia reiškia charakterio būdą. Negalėti suvaldyti savo dvasios reiškia neturėti savikontrolės. Asmuo, kuris jos neturi, yra kaip griuvėsiai, jei kalbėsime apie jo charakterį. Saliamonas iliustruoja tokią būseną kaip miestą, sugriautą ir be sienų. Pagal šią iliustraciją, mūsų charakteris yra lyg miestas, o mūsų įvairios geros dorybės – namai, mūsų geros mintys – kareiviai, ginantys miestą, o savikontrolė – sienos, apsupančios miestą. Išorėje yra nuodėmė, klaida, savanaudiškumas ir pasaulietiškumas, kaip tie kareiviai, vadovaujant šėtonui, jų generolui, bei kūnui ir pasauliui, jo leitenantams. Jie pirmiausia atakuoja mūsų savikontrolę, o kada ji krenta, naikina kiekvieną gerą mintį ir dorybę mumyse. Pagrindinis mūsų rūpestis – neleisti pralaužti savikontrolės sienos. Taip elgdamiesi mes įrodysime, kad esame nugalėtojai šioje gynybinėje kovoje ir išsaugosime savo simbolinį miestą nuo sugriovimo – P’34, 174, 175.
Paralelinės citatos: Ps. 116:11; Pat. 14:29; 16:32; 19:2; 21:5; 23:2; 25:8; 29:20; Pam. 5:2; 7:9; Lk. 14:26, 27; Rom. 8:12, 13; 13:14; 14:1-15:5; 1 Kor. 6:12; 8:13; 9:12, 15, 18, 19, 23, 25-27; Kol. 3:5; Tit. 2:12; 1 Pet. 4:1, 2; 2 Pet. 1:6;
Giesmės: 145, 136, 125, 267, 1, 183, 130 / 450, 135, 415.
Poems of Dawn, 206; Wiersze brzasku, 199: Lauk Viešpaties Tower Reading: Z’15, 87; (R 5652).
Klausimai: Ar šią savaitę ugdžiau savikontrolę, ar apsileidau šiame darbe? Kodėl? Kaip? Kokios buvo pasekmės?
