Jūsų švelnumas tebūna žinomas visiems žmonėms – Flp. 4:5.
Panašu, kad graikų kalbos žodis, čia išverstas kaip „švelnumas”, turi savyje mintį ir reiškia nuosaikumą (švelnumą), nereikalaujant pernelyg energingai savo teisių. Suprantama, jog gailestingumas ir atlaidumas, pakantumas yra dorybės, reikalingos tiems, kurie nori būti Karalystėje kartu su savo Viešpačiu. Turime ištikimai, tiek, kiek tai įmanoma, pildyti ir atlikti tai, ko reikalauja iš mūsų teisingumas. O gailestingumas, taikant visus mūsų teisingumo reikalavimus kitų atžvilgiu, turėtų mums būti kaip taisyklė. Tokiu būdu būsime vaikais mūsų Tėvo, kuris yra danguje, kadangi Jis yra geras ir gailestingas visų nedėkingųjų atžvilgiu – Z’03, 7 (R 3128).
* * *
Tikroji krikščionybė neiššaukia ir nesukelia fanatizmo. Ji sujungia išmintį, teisingumą, meilę, jėgą, atkreipia dėmesį į kitų teises. Ji yra pilna teisingumo ir meilės kitiems, sėkmingai padeda krikščioniui laikytis šių principų. Todėl vengia kraštutinumų mintyse, žodžiuose ir poelgiuose, o visuose gyvenimo reikaluose laikosi santūrios laikysenos. Taip išugdomas švelnumas, apie kurį kalbama mūsų tekste. Tikroji krikščionybė yra ištikima Dievui ir teisinga žmogui. Ji išsaugo pasišventimo meilę, derindama tai su įvertinimu kitų žmonių teisių, todėl yra švelni ir santūri visų atžvilgiu – P’30, 30.
Paralelinės citatos: Iz. 40:11; 42:3; 2 Kor. 10:1; Mt. 11:29; 23:37; 2 Sam. 22:36; Ps. 18:35; Gal. 5:22; 2 Tim. 2:24-26; Tit. 3:1; Jok. 3:17; Hbr. 2:17,18; 4:15.
Giesmės: 198, 23, 38, 43, 96, 104, 293 / 321, 135, 393.
Poems of Dawn, 62; Wiersze brzasku, 51: Mūsų pažado vaivorykštė.
Tower Reading: Z’13,167; (R 5249).
Klausimai: Ar šią savaitę, buvau švelnus? Kodėl? Kokiose aplinkybėse? Kas man tame padėjo, kas trukdė? Kokios buvo pasekmės?