Jūsų švelnumas tebūna žinomas visiems žmonėms – Flp. 4:5.
Panašu, kad graikų kalbos žodis, čia išverstas kaip „švelnumas”, turi savyje mintį ir reiškia nuosaikumą (švelnumą), nereikalaujant pernelyg energingai savo teisių. Suprantama, jog gailestingumas ir atlaidumas, pakantumas yra dorybės, reikalingos tiems, kurie nori būti Karalystėje kartu su savo Viešpačiu. Turime ištikimai, tiek, kiek tai įmanoma, pildyti ir atlikti tai, ko reikalauja iš mūsų teisingumas. O gailestingumas, taikant visus mūsų teisingumo reikalavimus kitų atžvilgiu, turėtų mums būti kaip taisyklė. Tokiu būdu būsime vaikais mūsų Tėvo, kuris yra danguje, kadangi Jis yra geras ir gailestingas visų nedėkingųjų atžvilgiu – Z’03, 7 (R 3128).
* * *
Tikroji krikščionybė neiššaukia ir nesukelia fanatizmo. Ji sujungia išmintį, teisingumą, meilę, jėgą, atkreipia dėmesį į kitų teises. Ji yra pilna teisingumo ir meilės kitiems, sėkmingai padeda krikščioniui laikytis šių principų. Todėl vengia kraštutinumų mintyse, žodžiuose ir poelgiuose, o visuose gyvenimo reikaluose laikosi santūrios laikysenos. Taip išugdomas švelnumas, apie kurį kalbama mūsų tekste. Tikroji krikščionybė yra ištikima Dievui ir teisinga žmogui. Ji išsaugo pasišventimo meilę, derindama tai su įvertinimu kitų žmonių teisių, todėl yra švelni ir santūri visų atžvilgiu – P’30, 30.
Paralelinės citatos: Iz. 40:11; 42:3; 2 Kor. 10:1; Mt. 11:29; 23:37; 2 Sam. 22:36; Ps. 18:35; Gal. 5:22; 2 Tim. 2:24-26; Tit. 3:1; Jok. 3:17; Hbr. 2:17,18; 4:15.
Giesmės: 198, 23, 38, 43, 96, 104, 293 / 321, 135, 393.
Poems of Dawn, 62; Wiersze brzasku, 51: Mūsų pažado vaivorykštė.
Tower Reading: Z’13,167; (R 5249).
Klausimai: Ar šią savaitę, buvau švelnus? Kodėl? Kokiose aplinkybėse? Kas man tame padėjo, kas trukdė? Kokios buvo pasekmės?
KASDIENINĖ DANGIŠKOJI MANA
BIRŽELIO 8Tegul jis žino, kad tas, kuris sugražina nusidėjėlį nuo jo klystkelio, išgelbės jo sielą iš mirties ir uždengs daugybę nuodėmių – Jok. 5:20.
Kai matome kitus, einančius uždraustais takais, nusikaltėlių keliais, tai norėdami jiems padėti palikti tuos kelius, neturime juos sekti, bet turime parodyti jiems tikrąjį kelią ir laikydamiesi to kelio, kviesti juos, kad eitų šiuo keliu. Kai pastebime kai kuriuos asmenis, jog jie įsipainiojo doktrinose ir žmonių moksluose, ir kai žinome, kad šie mokslai yra iš esmės neteisingi, tai neturime bristi per tas doktrinas, kad galėtume jiems padėti, norėdami parodyti ir pagelbėti suprasti jų klaidingumą. Veikiau turime priminti, kad studijavimas kokios nors doktrinos, kuri nesiderina su pamatinėmis tiesomis yra ne vien tik netinkamas Dievui pašvęsto laiko panaudojimas, bet kartu blogas ir pavojingas, kaip ir visos kitos mums žinomų klaidingų dalykų nerimto traktavimo formos, nes kiekvienas sąžinės ir gerų principų peržengimas yra pavojingas – Z’05, 203 (R 1860).
* * *
Nusidėjėlis, paminėtas šioje eilutėje, tai asmuo, kuris pradėjo eiti blogu keliu, kaip tai nurodo 19 eilutė. Ši eilutė ypač kalba apie Didžiosios Minios narius, kurie nusidėjo ir nusižengė savo duotiems pasišventimo įžadams. Jų elgesys statė juos pastoviai į pavojų ir toliau bristi savivalės keliu ir galiausiai atsidurti antroje mirtyje (Hbr. 6:4-6). Dievo žmonių privilegija yra stengtis gelbėti tokius nuo to pavojaus ir tuo pačiu pridengti Kristaus teisingumo rūbu daugybę nuodėmių, padarytų iš savivalės – P’33, 79.
Paralelinės citatos: Ps. 19:7; 51:13; Mt. 18:3; Lk. 22:32; Apd. 3:19; Jok. 5:14-19; Mt. 18:15-17; 1 Kor. 5; 1 Tim. 1:19,20; Hbr. 3:12-14; 10:25; Gal. 6:1; 1 Jn. 5:16; Apr. 7:14.
Giesmės: 275, 135, 194, 28, 104, 103, 101 / 295, 347a, 407.
Poems of Dawn, 191; Wiersze brzasku, 184: O, palaidūne, grįžk!
Tower Reading: Z’02, 197; (R 3033).
Klausimai: Ar šią savaitę stengiausi sugrąžinti klaidžiojantį brolį ar seserį? Kaip? Kodėl? Kokie buvo rezultatai?
