Jūsų švelnumas tebūna žinomas visiems žmonėms – Flp. 4:5.
Panašu, kad graikų kalbos žodis, čia išverstas kaip „švelnumas”, turi savyje mintį ir reiškia nuosaikumą (švelnumą), nereikalaujant pernelyg energingai savo teisių. Suprantama, jog gailestingumas ir atlaidumas, pakantumas yra dorybės, reikalingos tiems, kurie nori būti Karalystėje kartu su savo Viešpačiu. Turime ištikimai, tiek, kiek tai įmanoma, pildyti ir atlikti tai, ko reikalauja iš mūsų teisingumas. O gailestingumas, taikant visus mūsų teisingumo reikalavimus kitų atžvilgiu, turėtų mums būti kaip taisyklė. Tokiu būdu būsime vaikais mūsų Tėvo, kuris yra danguje, kadangi Jis yra geras ir gailestingas visų nedėkingųjų atžvilgiu – Z’03, 7 (R 3128).
* * *
Tikroji krikščionybė neiššaukia ir nesukelia fanatizmo. Ji sujungia išmintį, teisingumą, meilę, jėgą, atkreipia dėmesį į kitų teises. Ji yra pilna teisingumo ir meilės kitiems, sėkmingai padeda krikščioniui laikytis šių principų. Todėl vengia kraštutinumų mintyse, žodžiuose ir poelgiuose, o visuose gyvenimo reikaluose laikosi santūrios laikysenos. Taip išugdomas švelnumas, apie kurį kalbama mūsų tekste. Tikroji krikščionybė yra ištikima Dievui ir teisinga žmogui. Ji išsaugo pasišventimo meilę, derindama tai su įvertinimu kitų žmonių teisių, todėl yra švelni ir santūri visų atžvilgiu – P’30, 30.
Paralelinės citatos: Iz. 40:11; 42:3; 2 Kor. 10:1; Mt. 11:29; 23:37; 2 Sam. 22:36; Ps. 18:35; Gal. 5:22; 2 Tim. 2:24-26; Tit. 3:1; Jok. 3:17; Hbr. 2:17,18; 4:15.
Giesmės: 198, 23, 38, 43, 96, 104, 293 / 321, 135, 393.
Poems of Dawn, 62; Wiersze brzasku, 51: Mūsų pažado vaivorykštė.
Tower Reading: Z’13,167; (R 5249).
Klausimai: Ar šią savaitę, buvau švelnus? Kodėl? Kokiose aplinkybėse? Kas man tame padėjo, kas trukdė? Kokios buvo pasekmės?
KASDIENINĖ DANGIŠKOJI MANA
LAPKRIČIO 3Budėkite ir melskitės, kad nepatektumėte į pagundą. Dvasia ryžtinga, bet kūnas silpnas – Mt. 26:41.
Vieni daro klaidą melsdamiesi be budėjimo, kiti daro klaidą budėdami be maldos; bet sujungimas maldos kartu su budėjimu yra tinkamiausias ir saugiausias būdas, nurodytas mūsų Viešpaties. Turime atkreipti dėmesį visokį Viešpaties Žodžio padrąsinimą, jo išsipildymo įrodymus ir ženklus, patvirtinančius, jog Viešpats jau yra čia ir, kad jau greitai įvyks dideli dispensaciniai amžių pasikeitimai. Turime stebėti viską, kas sustiprins mus tikėjime, viltyje, ištikimybėje ir meilėje; o kol taip budime, turime be perstojo melstis. Turime melstis kartu kaip Dievo žmonės; būdami šeimos nariai turime melstis namuose; taip pat turime melstis slaptoje, vienumoje – Z’01, 80 (R 2773).
* * *
Budėjimas tiria mūsų charakterio būdą, mintis, motyvus, žodžius, poelgius, aplinką ir įtakas veikiančias į mus. Malda – tai išsakytas ar neišsakytas nuoširdus širdies troškimas, kreipiantis į Dievą dėl gerų dalykų. Budėjimas suteikia mums visokį žinojimą ir energiją, kad paskatintų mus aktyvumui, o malda – su pilna šviesa ir energija einančia iš Dievo Žodžio ir visų aplinkybių, bei kitokia apvaizdos pagalba, padeda mūsų aktyvumui įgyvendinti palaimas dovanotas mūsų Viešpaties. Toks budėjimas ir malda išgelbės mus nuo pagundų ir padės noriai, ryžtingai dvasiai nugalėti silpną kūną Dievo garbei – P’32, 166.
Paralelinės citatos: Mt. 26:38-40, 42-46; Mk. 13:33; 1 Kor.16:13; Ef. 6:18; 1 Pet. 5:8,9; Hbr. 3:12,13; Iz. 26:8,9; Rom. 7:18-25; 8:3; 1 Kor. 9:27; Gal. 5:16,17,24; Flp. 2:12,13; 3:12-14.
Giesmės: 183, 184, 20, 145, 78, 13, 130 / 295, 468, 313.
Poems of Dawn, 111; Wiersze brzasku, 102: Budėk ir melskis. Tower Reading: Z’13, 279; (R 5312).
Klausimai: Ar šią savaitę budėjau ir meldžiausi? Kaip? Kodėl? Kokie buvo rezultatai?
