Jūsų švelnumas tebūna žinomas visiems žmonėms – Flp. 4:5.
Panašu, kad graikų kalbos žodis, čia išverstas kaip „švelnumas”, turi savyje mintį ir reiškia nuosaikumą (švelnumą), nereikalaujant pernelyg energingai savo teisių. Suprantama, jog gailestingumas ir atlaidumas, pakantumas yra dorybės, reikalingos tiems, kurie nori būti Karalystėje kartu su savo Viešpačiu. Turime ištikimai, tiek, kiek tai įmanoma, pildyti ir atlikti tai, ko reikalauja iš mūsų teisingumas. O gailestingumas, taikant visus mūsų teisingumo reikalavimus kitų atžvilgiu, turėtų mums būti kaip taisyklė. Tokiu būdu būsime vaikais mūsų Tėvo, kuris yra danguje, kadangi Jis yra geras ir gailestingas visų nedėkingųjų atžvilgiu – Z’03, 7 (R 3128).
* * *
Tikroji krikščionybė neiššaukia ir nesukelia fanatizmo. Ji sujungia išmintį, teisingumą, meilę, jėgą, atkreipia dėmesį į kitų teises. Ji yra pilna teisingumo ir meilės kitiems, sėkmingai padeda krikščioniui laikytis šių principų. Todėl vengia kraštutinumų mintyse, žodžiuose ir poelgiuose, o visuose gyvenimo reikaluose laikosi santūrios laikysenos. Taip išugdomas švelnumas, apie kurį kalbama mūsų tekste. Tikroji krikščionybė yra ištikima Dievui ir teisinga žmogui. Ji išsaugo pasišventimo meilę, derindama tai su įvertinimu kitų žmonių teisių, todėl yra švelni ir santūri visų atžvilgiu – P’30, 30.
Paralelinės citatos: Iz. 40:11; 42:3; 2 Kor. 10:1; Mt. 11:29; 23:37; 2 Sam. 22:36; Ps. 18:35; Gal. 5:22; 2 Tim. 2:24-26; Tit. 3:1; Jok. 3:17; Hbr. 2:17,18; 4:15.
Giesmės: 198, 23, 38, 43, 96, 104, 293 / 321, 135, 393.
Poems of Dawn, 62; Wiersze brzasku, 51: Mūsų pažado vaivorykštė.
Tower Reading: Z’13,167; (R 5249).
Klausimai: Ar šią savaitę, buvau švelnus? Kodėl? Kokiose aplinkybėse? Kas man tame padėjo, kas trukdė? Kokios buvo pasekmės?
KASDIENINĖ DANGIŠKOJI MANA
LAPKRIČIO 6Dievo gailestingumu aš prašau jus, broliai, aukoti savo kūnus kaip gyvą, šventą, Dievui patinkančią auką – tai jūsų sąmoningas tarnavimas – Rom. 12:1.
Atiduoti Viešpaties tarnybai visa tai, ką turime, yra ne tik išmintingas darbas ir per maža auka, daug mažesnė už tą, kurią norėtume atiduoti Dievui, parodžiusiam mums tiek daug užuojautos ir malonės. Turėtume taip jaustis, lyg kad visai nebūtų apdovanojimo už mūsų tokį pasišventimą. O kadangi Dievas su pasišventimu susiejo didelius apdovanojimus ir palaiminimus, turėtume suprasti, kad atsisakymas priimti visa tai būtų ne vien parodymas, jog neįvertiname Dievo gailestingumo, bet parodymas ir proto silpnumo, nuovokumo, blaivaus mąstymo trūkumo, nesugebančio palyginti laikinų, neturinčių vertės ir praeinančių malonumų, einančių iš savivalės, kurie trunka tik keletą trumpų metų, su amžinybės džiaugsmu, palaimomis ir garbe, būnant harmonijoje su Viešpačiu – Z’00, 170 (R 2642).
* * *
Šis priminimas nėra duotas skatinant mus pasišvęsti su viltimi gauti didelį apdovanojimą, bet veikiau, kad pasišvęstume turėdami didelį pasitikėjimą Dievu, skatinami dėkingos meilės už gėrį gautą iki šiol, skatinami įvertinančios meilės už gėrį, kuriuo yra Dievas, ir gėrį, kurį Jis daro. Šios dorybės, veikiančios mumyse per suprastą ir išbandytą Tiesą mūsų išteisinime, padeda mums atiduoti Viešpačiui mūsų mažą žmogišką nuosavybę ne tik pasišventimo akto metu, bet ir pilnai jį įvykdydami mirtyje, mūsų aukoje. Jeigu mes laviname jėgą, meilę, teisingumą ir išmintį, kurią kasdien Viešpats mumyse ugdo, tai sugebėsime įvykdyti mūsų pasišventimą Dievo garbei, kitų naudai ir savo amžinam gyvenimui – P’30, 183.
Paralelinės citatos: 2 Kor. 10:1; Ps. 50:5,14; 45:10,11; Pat. 23:26; Mt. 13:44-46; 16:24; Rom. 6:13,16; 1 Kor. 6:13,20; 2 Kor. 8:5; Hbr. 10:7; 1 Pet. 2:5,9.
Giesmės: 160, 114, 134, 191, 244, 8, 14 / 417, 123, 318.
Poems of Dawn, 37; Wiersze brzasku, 26: Mano auka. Tower Reading: Z’14, 86; (R 5422).
Klausimai: Ar šią savaitę išpildžiau savo pasišventimą? Kokiose aplinkybėse jis tapo išbandytas? Kaip atsiliepiau į pakvietimą pasišvęsti? Kas man tame padėjo, kas trukdė? Kokios buvo pasekmės?
