Ko įstatymas nepajėgė, būdamas silpnas dėl kūno, tai įvykdė Dievas. Jis atsiuntė Savo Sūnų nuodėmingo kūno pavidalu kaip auką už nuodėmę ir pasmerkė nuodėmę kūne, kad įstatymo teisumas išsipildytų mumyse, gyvenančiuose ne pagal kūną, bet pagal Dvasią – Rom. 8:3,4.
Koks palengvėjimas ir paguoda yra šiuose užtikrinimuose! Iš tikrųjų, tai stebuklingi gyvenimo žodžiai! Jie pažadina mumyse viltį. Jeigu Dievas priims tobulus širdies troškimus vietoj absoliutaus kūno tobulumo, tai iš tikrųjų turime vilties pasiekti Jo paliktą pavyzdį – tobulumą. Mes galime elgtis pagal Dvasią, tačiau, kiek tai susiję su mūsų mirtingais kūnais, jų pagalba mes negalime pakilti tiek, kad galėtume pilnai patenkinti Dvasios reikalavimų. Tačiau mūsų protai ir mintys gali išpildyti Dvasios reikalavimus, mūsų ketinimai ir norai gali būti tobuli, o to, būtent, mūsų Dangiškasis Tėvas ir laukia iš mūsų – intencijų ir norų tobulumo – Z’02, 248 (R 3060).
* * *
Dėl nuopuolio mūsų fiziniai, protiniai, moraliniai ir religiniai sugebėjimai yra netobuli ir todėl mes negalime įvykdyti Įstatymo, kuris yra tobulo žmogaus sugebėjimų matas. Tačiau Kristaus auka už mus, per tikėjimą užtikrina teisingumo rūbą, kuris uždengia visas mūsų nuodėmes, padarytas dėl silpnumo ir neišmanymo. Tos nuodėmės nėra skaičiuojamos mūsų nenaudai, todėl galime savo nauja širdimi, valia ir protu įvykdyti Įstatymo teisingumą tiek, kiek elgiamės ne pagal kūną, bet pagal Dvasią – P’27, 15, 16.
Paralelinės citatos: Apd. 13:39; Rom. 3:20; 7:5-11; 10:4; Gal. 2:16; 4:4,5; Hbr. 7:18; 10:1,2; 2 Kor. 5:21; Gal. 3:13; 5:16,25; Tit. 2:11,12.
Giesmės: 5, 9, 15, 54, 124, 187, 246 / 442, 439, 346.
Poems of Dawn, 89; Wiersze brzasku, 78: Pripildytas Kristaus Dvasios.
Tower Reading: Z’12,239; (R 5070).
Klausimai: Ar šią savaitę tikėjau užbaigtu ir tobulu Kristaus darbu? Kaip? Kodėl? Kaip mane tai paveikė?
KASDIENINĖ DANGIŠKOJI MANA
RUGSĖJO 17Kristus jumyse – šlovės viltis – Kol. 1:27.
Kiekvienas tikrasis Dievo vaikas turi turėti tikrą, individualų krikščionišką charakterį, kuris nebūtų priklausomas savo egzistencija nuo kokio nors kito krikščionio dvasinio gyvenimo. Tas gyvenimo taisykles jis turi paimti iš Tiesos Žodžio, skelbto ir parodyto kitų krikščionių elgesyje, tuomet šios taisyklės duos jam tvirtą charakterį, jo asmeninį dvasinį individualumą. Kiekvieno dvasinis individualumas turi būti toks pastovus ir apibrėžtas, kad jeigu net mūsų mylimas brolis ar sesuo, kurių dvasinis gyvenimas iš pradžių stiprino mūsų dvasinį gyvenimą, ir kurie padėjo mums tobulinti charakterį, atpultų (apie ką Apaštalas sako, kad taip gali atsitikti, Hbr. 6:4-6; Gal. 1:8), tai mes ir toliau turime likti gyvi ir sugebantys priimti Tiesos Dvasią – Z’03, 375 (R 3250).
* * *
„Kristus jumyse”, tai naujas kūrinys, kuris pagal pažadą turėjo būti Evangelijos Amžiuje pradėtų iš Dvasios asmenų širdyse ir protuose, suteikdamas širdžiai ir protui naujų sugebėjimų dvasinėje srityje. Tai turėjo būti šventas patepimas, paruošiantis žemiškoms ir dangiškoms pareigoms. Tai yra Dievo paslaptis, paslaptis didesnė už visas kitas paslaptis, kad Kristus turėjo susidaryti iš daugelio narių: Jėzaus – Galvos ir iš Bažnyčios – Kūno narių. Kilnus, garbingas, šventas ir dangiškas turėjo būti tas „Kristus jumyse”. Turėjimas Jo, turėjo būti šlovės vilties pagrindas, paveldėjimo rankpinigiais – Dieviška širdimi ir protu, dalimi to paveldėjimo, pažadėto šventiesiems – P’36, 110.
Paralelinės citatos: Mt. 3:16; Apd. 10:38; 2:1-4; 10:45-47; 2 Kor.1:21; 1 Jn. 2:20,27; 1 Kor. 12:12,13; 15:23; Gal. 3:16,29; Ef. 4:13,23,24;Kol. 1:23; 1 Pet. 4:13; Hbr. 3:14; Rom. 8:10; Jn. 14:19; 17:23,24; Gal.2:20; Flp. 1:21; 2 Kor. 4:16; Ef. 3:16; Jn. 15:2-7; Rom. 12:4,5; 1 Kor.1:30; Rom. 6:3; 13:14; Gal. 3:26,27; 2 Kor. 5:17; Kol. 3:10; Rom. 8:4,5.
Giesmės: 58, 21, 23, 27, 170, 72, 310 / 450, 66, 37.
Poems of Dawn, 43; Wiersze brzasku, 35: Pasikeitimas. Tower Reading: Z’13, 131; (R 5227).
Klausimai: Ką šis tekstas reiškė man šią savaitę? Kokiose aplinkybėse? Kokios buvo pasekmės?
