Nes ta yra Dievo valia [liečianti jus], jūsų šventėjimas – 1 Tes. 4:3.
Kada kreipiamės į Šventąjį Raštą, norėdami įsitikinti, kokia ir kas yra Dievo valia, sužinome, kad didysis darbas, kokio Dievas iš mūsų reikalauja, nėra tai darbas dėl kitų, bet darbas susijęs su mumis pačiais, darbas paimant save į nelaisvę, nugalint save, valdant ir tvardant save. Todėl visa kita – mūsų tarnavimas tikėjimo šeimynai, liudijimas ir darymas gera visiems žmonėms, atliekant per savo krašto ir užsienio misijas ir t. t. – visa tai padeda tam pagrindiniam darbui, atliekamam mumyse. Apaštalas Paulius, pagautas įkvėpimo pasakė, kad nors mes ir skelbtume kitiems Evangeliją iškalbingiausiai, ir nors mes visą savo turtą atiduotumėm vargšams bei neturtingiems pamaitinti, arba taptume kankiniais dėl gerų darbų, bet neturėtume meilės, tos Kristaus ir Tėvo dvasios, išugdytos mumyse, kaip pagrindinės mūsų gyvenimo taisyklės, tai Dievo akyse būtume niekas – Z’99, 4 (R 2411).
* * *
Šventėjimas, pašventimas savęs, reiškia atsiskyrimą nuo savęs ir pasaulio bei atsidavimą Dievo tarnybai. Visiškas pasišventimas išugdys mumyse charakterį, panašų į Dangiškojo Tėvo charakterį. Dievo valia Jo vaikams – tai charakterio ugdymas į Dievo panašumą, kaip labai svarbus darbas. Kiekvienas, kuris pašaukimo ir išrinkimo metu pasiduoda Dievo valiai, galiausiai taps tokiu, kokiu yra Dievas dvasinio egzistavimo lygyje, o tuo metu, kai Kristus bus Tarpininkas, toks atsidavimas bus apdovanotas tobulu žemišku gyvenimu – P’36, 14.
Paralelinės citatos: Kun. 20:7,8; Mich. 6:8; Jn, 17:17; Apd, 20:32; 1 Kor. 1:2,30; 6:11; Ef. 5:10,26,27; 1 Tes. 5:23; 2 Tes. 2:13; Tit. 3:5,6; Hbr. 2:10; 10:10,14; 13:12; 1 Pet. 1:22; Judo 1.
Giesmės: 125, 4, 198, 78, 114, 74, 196 / 452, 468, 342.
Poems of Dawn, 173; Wiersze brzasku, 161: Nusivylimas.
Tower Reading: Z’16,99; (R 5876).
Klausimai: Kokį šią savaitę turėjau išbandymą, kuris skatintų dar labiau pasišvęsti? Kaip elgiausi šiuose išbandymuose? Kokios turėjau naudos iš šių išbandymų?
KASDIENINĖ DANGIŠKOJI MANA
LAPKRIČIO 1Pastatyk, o VIEŠPATIE, sargybą mano burnai, apsaugok mano lūpų duris – Ps. 141:3.
Jei padidinsime budėtojų skaičių, saugančių mūsų protus ir mūsų mintis, tai reikės mažiau sargų, mažiau budinčių ir saugančių mūsų elgesį ir mūsų žodžius. Būtent čia mes turime ypatingai budėti.
„Ko širdis pilna, tą ir burna kalba”. Ši žinoma tiesa pirmiausiai matoma dvasiškai atgimusiuose, kurie palyginti su kitais, savo elgesiu ir kalba yra labiau atviresni, nei kiti. Turėdami savo širdyse teisingus jausmus, atrodo, jie mažiau saugojasi savo pasisakymuose ir kalboje, nei ankščiau. Bet tuo labiau jiems reikėtų atsiminti Apaštalo žodžius:
„Jei kas nesuklysta kalboje, tas yra tobulas vyras” (Jok. 3:2) – Z’04, 23 (R 3304).
* * *
Atsižvelgdami į žmogišką polinkį klysti žodžiuose ir daugumos žmonių polinkį į blogą supratimą pasakytiems žodžiams, bei į mažos žmonių dalies polinkį piktai iškreipti pasakytus žodžius, krikščionis turi labai saugotis savo kalboje. Apsileidimas šioje srityje sukėlė daug blogio, o apsisaugojimas nuo tokio elgesio ne tik kad užkirto kelią blogiui, bet ir atnešė daug gero. Pats geriausias būdas apsaugoti mūsų burną, tai mūsų protų pripildymas Tiesa, o mūsų širdžių – jos dvasia. Kadangi negalime to padaryti savo jėgomis, turime melstis Viešpačiui, kad pastatytų sargybą prie mūsų burnos ir saugotų mūsų lūpų duris. Tada neužgausime kito ir nenusikalsime pasakytu žodžiu – P’34, 159.
Paralelinės citatos: Iš. 22:28; Ps. 10:7,8; 12:3,4; 34:13; 41:5-9; 52:2-4; 59:12; 64:2-5; 106:33; 119:23; 120; Pat. 4:24; 6:16-19; 8:13; 10:11,19,31,32; 11:11; 12:5,6,13,17-19; 13:3; 14:25; 15:1,4,28; 18:21; Mt. 12:34-37; Rom. 3:13,14; Ef. 4:25,29,31; Kol. 4:6; Tit. 1:10,11;3:2; Jok. 1:19,26; 3:5-10; 4:11; 1 Pet. 3:9,10.
Giesmės: 145, 1, 44, 78, 154, 183, 208 / 346, 392, 439.
Poems of Dawn, 143; Wiersze brzasku, 134: Karaliaus akivaizdoje. Tower Reading: Z’06, 76; (R 3737).
Klausimai: Kokius šią savaitę turėjau išbandymus, susijusius su šiuo tekstu? Kas man padėjo ir kas trukdė? Kokios buvo pasekmės?
