Gyvenkite be godumo pinigams, būkite patenkinti tuo, ką turite – Hbr. 13:5.
Savanaudiškos maldos yra per daug brangios. Vieni pasiekė turtus, o pametė Tiesą ir galimybę jai tarnauti. Kiti atgavo sveikatą vien tik tam, kad įsitikintų, jog, kartu su ja gavo kitus išbandymus, ne mažiau sunkius. Dar kiti atgavo savo mylimus iš mirties nasrų, kad po to galėtų įsitikinti, jog geriau būtų buvę, jei Dievas nebūtų išklausęs jų prašymų, o geriau būtų padarę, jei būtų priėmę Viešpaties išmintį ir apvaizdą su pasitikėjimu, pasitenkinimu ir kantriai, nesiskundžiant. Dvasiniai Izraelitai turi išmintingai naudoti tuos dalykus, kurie pasiekiami, viską priimti kaip Dievo dovanas su dėkojimu. O jų prašymai turėtų būti prašymai dvasinių dovanų, kartu su kantria ištverme ir širdies pasitenkinimu – Z’02, 250 (R 3061).
* * *
Jeigu krikščionio gyvenime dominuotų godumas, jis ne tik padarytų jį savanaudžiu, bet taip pat paskatintų kenkti kitiems, todėl godumas tai nėra dorybė, kurią galėtų ugdyti savyje tas, kurio aukščiausiu tikslu yra atiduoti viską kitų gėriui. Pasitenkinimo dvasia tuo, ką turime, taps sveiku godaus būdo apribojimu – P’34, 15.
Paralelinės citatos: Iš. 18:21; 20:17; Jobo 31:24,25,28; Ps. 10:3; 119:36; Pat. 11:24; 21:25,26; 23:4,5; 30:8; Iz. 5:8; Mt. 6:19-21, 24,25,31-33; 16:26; 1 Tim. 6:6-10; Ps. 37:16; Pat. 16:8; 17:1; Pam. 4:6; 1 Kor. 7:17, 20-22; Flp. 4:11,12.
Giesmės: 145, 22, 60, 94, 170, 321, 322 / 75, 456, 8.
Poems of Dawn, 278; Wiersze brzasku, 262: Tai taip pat praeis!
Tower Reading: Z’11,349; (R 4876).
Klausimai: Ar šią savaitę buvau godus, ar pasitenkinau viskuo? Kodėl? Kokiose aplinkybėse? Kokios buvo pasekmės?
KASDIENINĖ DANGIŠKOJI MANA
GRUODŽIO 19Tenesigiria žmogus, kuris dar tik juosiasi kalaviją, kaip tas, kuris nusijuosia – 1 Kar. 20:11.
Ištvermingumo išbandymas, be abejo, yra vienas iš sunkiausių ištikimybės išmėginimų, ką išrinktoji Bažnyčia patyrė. Tai toks išmėginimas, kuris išmatuoja ir parodo stiprumą kiekvienos kitos dorybės ir malonės. Ir joks kryžiaus kareivis nebus apdovanojamas pergalės laurais, jei neišlaikys to išbandymo. … Šių dienų kovose, kaip ir visose kitose, priešininkas stengiasi netikėtai užklupti, staiga užpulti ir sunaikinti Dievo žmones. Todėl vienintelis pasiruošimas, kurį galime atlikti esant tokiai situacijai, tai pastovus budrumas, malda ir užsidėjimas ant savęs visų Dievo šarvų – Tiesos ir Tiesos Dvasios – Z’94, 155 (R 1656).
* * *
Nors Dievo žmonės gali ir giriasi Viešpatyje, tačiau netinkama būtų didžiuotis, nes mažų mažiausiai tai būtų perdėtas savęs gyrimas. Kartais galime pateisinti tam tikrus kuklius pasakymus apie savo buvusius pasiekimus, bet niekada pagyrūniškai. Dar mažiau reikėtų girtis būsimais darbais, kurių atlikimas yra neaiškus. Toks pasigyrimas aukština save, paprastai menkina kitus ir užgaulioja Dievą. Pagyrūnui ne tik dažniausiai nepasiseka, bet ir sulaukia nelaimės. Nėra vietos pasigirti savimi. Ką turime ir ko nesame gavę? Ar elgeta turėtų girtis gauta išmalda? Ar gėris, kurį gavome, neateina iš Viešpaties malonės? Todėl būkime uolūs, atiduodami Jam garbę už mūsų vietą bei pasiekimus, o apie save galvokime kaip apie Jo neužsitarnauto gerumo ir meilės objektus – P’35, 172.
Paralelinės citatos: Pat. 27:1; Iz. 10:15; Ps. 49:6-9; 52:1; 94:4; Rom. 3:27; 11:17-21; 1 Kor. 1:17-31; 4:6,7; 2 Kor. 10:12-17; Ef. 2:8-10.
Giesmės: 184, 13, 15, 63, 123, 135, 291 / 417, 379, 380.
Poems of Dawn, 236; Wiersze brzasku, 222: Darbai, o ne žodžiai. Tower Reading: Z’94,115; (R 1656).
Klausimai: Ar aš gyriausi šią savaitę? Kokiu būdu? Kodėl? Kokios buvo pasekmės?
