Tikrai, gerumas ir gailestingumas lydės mane per visas mano gyvenimo dienas. Aš gyvensiu Viešpaties namuose per amžius – Ps. 23:6.
Gerumas ir gailestingumas, kurio tikimės gauti Karalystėje, turi savo pradžią jau čia ir turime tai įvertinti. Kas nieko nežino apie džiaugsmą Viešpatyje šiame gyvenime, be abejo, nebus pasiruošęs Viešpaties džiaugsmui Karalystėje, nepriklausomai nuo to, kokius palaiminimus ir džiaugsmą sulauktų Tūkstantmetiniame Amžiuje Karalystės valdymo metu. Taigi, Viešpaties ištikimiems suteikiamas džiaugsmas ir džiūgavimas nėra vien tik laikinas džiaugsmas, susietas su pradiniu Viešpaties priėmimu ir pasišventimu Jam. Į Viešpaties gerumą ir gailestingumą neturime žvelgti kaip į tolimos praeities dalyką, bet turime pripažinti ir įvertinti kaip dabartinį dalyką. Dievo gerumas ir gailestingumas mus lydi kasdien – atgaivina mus, stiprina ir laimina – Z’03, 413 (R 3268).
* * *
Dievo gerumas ir gailestingumas laimina mūsų naujus protus ir žmogišką prigimtį, nors čia paminėtas gerumas liečia labiau, nors ne išimtinai, mūsų dvasines privilegijas, tuo tarpu gailestingumas liečia labiau, nors ne išimtinai, mūsų žmogiškas privilegijas. Patirti gerumą ir gailestingumą yra garbinga privilegija – ne tik dalį kelionės, bet per visą mūsų kelionę į Karalystę. Nė akimirkos neabejokime Viešpaties ištikimybe, kad suteiks mums visokios malonės, gailestingumo ir Tiesos, reikalingos visai mūsų kelionei. Jis niekada mūsų neapvils, nepaliks ir neužmirš. O kai parodysime savo ištikimybę net iki pabaigos, mūsų amžina dalis bus narystė Dievo šeimoje – P’32, 136.
Paralelinės citatos: Iš. 15:13; 20:6; 33:19; 34:6; 2 Kron. 5:13; Neh.9:17,27-31; Ps. 23:1-5; 33:5; 73:1; 103:1-17; Jok. 1:17; Jn. 14:2,3; Ef. 2:19-22; 1 Pet. 2:5.
Giesmės: 288, 11, 45, 46, 176, 92, 58 / 53a, 353, 275.
Poems of Dawn, 239; Wiersze brzasku, 224: Drąsos! Aušta rytas! Tower Reading: Z’14, 109; (R 5437).
Klausimai: Kokie buvo šios savaitės išbandymai, susiję su šiuo tekstu? Kaip juos priėmiau? Ką atliko manyje?
KASDIENINĖ DANGIŠKOJI MANA
RUGSĖJO 25Kurį Dievas mums padarė išmintimi, teisumu [išteisinimu] ir pašventinimu, ir atpirkimu [išgelbėjimu] – 1 Kor. 1:30.
Tas, kuris mus išpirko, tai yra nupirko Savo paaukotos gyvybės auka, kaip mūsų Pranašas ir Mokytojas, duoda mums
išminties per Savo Evangeliją, kad galėtume pamatyti savo puolusią būseną, o Jį kaip mūsų Padėjėją. Kaip mūsų Kunigas, Jis pirmiausia mus
išteisina, o po to
pašvenčia arba įšventina. Ir galiausiai, kaip Karalius, pilnai
išlaisvins,
išgelbės ištikimuosius iš nuodėmės ir mirties galios ir duos garbingą dalį Jo Karalystėje, kadangi Dievas „ir mus prikels [iš mirusiųjų]
per Jėzų”. Aleliuja! Koks tai Gelbėtojas! Iš tikrųjų, Jis gali mus išgelbėti ir nori išgelbėti galiausiai visus, kurie ateina pas Dievą per Jį – Z’03, 440 (R 3279).
* * *
Dievas paskyrė Jėzų, kad aprūpintų mūsų kasdieninius reikalus. Jėzus yra mūsų Išmintis, nes moko mus laikytis visų Dievo duodamų patarimų. Jis yra mūsų Teisingumas, nes priskiria mums Savo nuopelną ir taip leidžia mums praktikuoti teisingumą. Jis yra mūsų Pasišventimas, nes suteikia galimybę pašvęsti mūsų žmogišką prigimtį mirčiai ir pilnai įvykdyti pasišventimą, leidžiant mums augti kiekvienoje geroje mintyje, dorybėje, kiekviename gerame žodyje ir poelgyje. Jis yra mūsų Išgelbėjimas, nes duoda mums galimybę pasiekti pergalę, nugalint visus mūsų dvasinius priešus, padėdamas mums visa nugalinčio tikėjimo, vilties, meilės ir paklusnumo dėka. Ir galiausiai, jeigu būsime ištikimi, duos mums pergalę prieš mirtį ir kapą, pažadinant mus iš mirusiųjų. Aleliuja! Koks tai Gelbėtojas! – P’30, 152.
Paralelinės citatos: Jer. 9:23,24; Mt. 23:8,10; 1 Kor. 1:18-29; Kol. 3:2;Rom. 3:21-26; 4:20-25; 5:1; 10:3-14; Jn. 17:17-19; Apd. 26:17,18; 1 Kor. 1:2; Ef. 5:25-27; Hbr. 2:11; Rom. 11:26; Lk. 4:18; Mt. 6:13; Rom. 7:24,25; 2 Tim. 4:18; Hbr. 2:15.
Giesmės: 96, 139, 167, 170, 240, 15, 178 / 104, 346, 15.
Poems of Dawn, 265; Wiersze brzasku, 248: Išlaisvinimas. Tower Reading: Z’14, 227; (R 5506).
Klausimai: Kaip šią savaitę priėmiau Jėzų kaip savo Mokytoją, savo Išteisintoją, Pašventėją ir Išgelbėtoją? Kas tam padėjo arba trukdė? Kas iš to išėjo?
