Išaukštinimas neateina nei iš rytų, nei iš vakarų, nei iš pietų. Dievas yra teisėjas: vieną Jis pažemina, o kitą išaukština – Ps. 75:6,7.
Mes galime turėti norų ir troškimų būti naudingais, kurie niekada nebus patenkinti. Gali būti, kad Dievas mato, kad negalėtume pakelti išaukštinimo ir garbės, kurių trokštame. Jis žino geriau už mus, kas yra reikalinga mūsų gėriui, todėl nori, kad būtume patenkinti Jo apvaizda – tačiau būtume ne dykinėjantys, bet darbštūs, ne lengvabūdiški, bet budrūs, ne abejingi, bet uolūs, rimtai trokštantys vykdyti Dievo valią. Būkime kantrūs tada, kai esame apribojami, ir būkime patenkinti tada, kai esame apleisti ir užmiršti, žinodami, kad „taip pat ir tie tarnauja, kurie tik stovi ir laukia“, ir kad Viešpats savo tinkamai paskirtą valandą gali mus paskatinti įvykdyti Jo tikslus – Z’95, 11 (R 1756.
* * *
Nebūna atsitiktinumų Dievo žmonių išbandymuose. Lygiai kaip ir jų išaukštinimas, taip ir pažeminimas, jų pasisekimai ir nepasisekimai yra Dievo priežiūroje. Jo neklaidingas teismas pritaiko įvairiuose mūsų gyvenimo reikaluose besikeičiančią apvaizdą, viską sutvarko taip, kad visi daiktai veikia gėriui tiems, kurie myli Dievą. Todėl galime ramiai ilsėtis, atsiduodami į Jo rankas – P’30, 14.
Paralelinės citatos: Jok. 4:10-12; 1 Pet. 5:6; Lk. 6:37; 1 Sam. 2:7; Dan. 2:21; Ps. 113:7,8; Lk. 1:46-55; Mt. 13:10-17; Rom. 9:6- 33; 11:1-33; 14:4,13.
Giesmės: 67, 11, 63, 83, 199, 176, 296 / 370, 75, 100.
Poems of Dawn, 162; Wiersze brzasku, 151: Laukimas.
Tower Reading: Z’13,265; (R 5304).
Klausimai: Kokius pažeminančius ir išaukštinančius išbandymus patyriau šią savaitę? Kaip juos priėmiau? Kokių motyvų skatinamas tai dariau? Kokios buvo pasekmės?
KASDIENINĖ DANGIŠKOJI MANA
GEGUŽĖS 9Taigi, kaip priėmėte Kristų Jėzų Viešpatį, taip elkitės jame, įsišakniję, statydamiesi jame ir stiprėdami tikėjimu, kaip buvote išmokyti, būdami pertekę dėkojimo – Kol. 2:6,7.
Bendrai paėmus, klaidingų doktrinų mokytojai mano, kad nėra būtina ir nepatartina būti sutvirtintiems tikėjime, nes jie galvoja, kad būti sutvirtintu tikėjime, reiškia būti fanatiku. Žinoma tai tiesa, kai kalbame apie nesąžiningus asmenis, kurie priima ir atkakliai laikosi to, ko niekada nepatvirtino nei sveika logika, nei Biblijos autoritetas. Tačiau tas, kuris nuoširdžiu tikėjimu ir pasiremdamas Dievo autoritetu, priima Jo Žodį, nėra tuo neprotingu fanatiku. Ir tik tie, kurie taip elgiasi, yra sutvirtinti Tiesoje. Skirtumas tarp stipraus, tvirto krikščionio ir fanatiko yra tas, kad vienas yra sutvirtintas Tiesoje, o kitas sutvirtintas klaidoje – Z’03, 199 (R 3215).
* * *
Mes priimame Jėzų Kristų savo Viešpačiu, atsisakydami savo valios ir priimdami Jo valią, kuri tampa mūsų asmenine valia. Taip turėtų būti visada. Esame įsišakniję Jame, nes tik iš Jo įsisaviname tai, kas patenkina mūsų būtinus poreikius. Esame statomi Jame, jeigu ugdome charakterį, panašų į Jo. Mes esame sustiprinti tikėjime pagal Jo Žodį, jeigu nepajudinami liekame Jo Žodyje. Ir jei, rodydami dėkingumą, augame šiame tikėjime, tai tampame turtingais tikėjime – P’35, 62.
Paralelinės citatos: Jn. 1:12; Flp. 1:27; 1 Tes. 4:1; Judo 3,20; Ef. 2:20-22; 3:17; 4:1; Kol. 1:23; 3:17; Iz. 61:3; 1 Kor. 3:9,11; 1 Pet. 2:5; 2 Pet. 2:12; Apd. 20:32; 2 Kor. 1:21.
Giesmės: 267, 6, 87, 113, 172, 37, 324 / 123, 132, 415.
Poems of Dawn, 23; Wiersze brzasku, 11: Mūsų Mokytojas.
Tower Reading: Z’14, 311; (R 5557).
Klausimai: Kokius šią savaitę turėjau išbandymus, susijusius su šiuo tekstu? Kaip juos priėmiau? Kas padėjo? Kas trukdė? Kokios buvo pasekmės?
