Išaukštinimas neateina nei iš rytų, nei iš vakarų, nei iš pietų. Dievas yra teisėjas: vieną Jis pažemina, o kitą išaukština – Ps. 75:6,7.
Mes galime turėti norų ir troškimų būti naudingais, kurie niekada nebus patenkinti. Gali būti, kad Dievas mato, kad negalėtume pakelti išaukštinimo ir garbės, kurių trokštame. Jis žino geriau už mus, kas yra reikalinga mūsų gėriui, todėl nori, kad būtume patenkinti Jo apvaizda – tačiau būtume ne dykinėjantys, bet darbštūs, ne lengvabūdiški, bet budrūs, ne abejingi, bet uolūs, rimtai trokštantys vykdyti Dievo valią. Būkime kantrūs tada, kai esame apribojami, ir būkime patenkinti tada, kai esame apleisti ir užmiršti, žinodami, kad „taip pat ir tie tarnauja, kurie tik stovi ir laukia“, ir kad Viešpats savo tinkamai paskirtą valandą gali mus paskatinti įvykdyti Jo tikslus – Z’95, 11 (R 1756.
* * *
Nebūna atsitiktinumų Dievo žmonių išbandymuose. Lygiai kaip ir jų išaukštinimas, taip ir pažeminimas, jų pasisekimai ir nepasisekimai yra Dievo priežiūroje. Jo neklaidingas teismas pritaiko įvairiuose mūsų gyvenimo reikaluose besikeičiančią apvaizdą, viską sutvarko taip, kad visi daiktai veikia gėriui tiems, kurie myli Dievą. Todėl galime ramiai ilsėtis, atsiduodami į Jo rankas – P’30, 14.
Paralelinės citatos: Jok. 4:10-12; 1 Pet. 5:6; Lk. 6:37; 1 Sam. 2:7; Dan. 2:21; Ps. 113:7,8; Lk. 1:46-55; Mt. 13:10-17; Rom. 9:6- 33; 11:1-33; 14:4,13.
Giesmės: 67, 11, 63, 83, 199, 176, 296 / 370, 75, 100.
Poems of Dawn, 162; Wiersze brzasku, 151: Laukimas.
Tower Reading: Z’13,265; (R 5304).
Klausimai: Kokius pažeminančius ir išaukštinančius išbandymus patyriau šią savaitę? Kaip juos priėmiau? Kokių motyvų skatinamas tai dariau? Kokios buvo pasekmės?
KASDIENINĖ DANGIŠKOJI MANA
RUGSĖJO 12Savo ištverme išlaikykite savo sielas – Lk. 21:19.
Apaštalas sako: „Kantrumas turi būti tobulas savo darbu, kad jūs būtumėte tobuli ir pabaigti, kuriems nieko netrūksta”. Todėl yra aišku, kad ši kantrybė apima savyje ir kitas charakterio malones – turi jas tam tikrame laipsnyje. Viešpaties žmonių tikėjimas turi eiti pirma kantrybės, o jų kantrybės dydis paprastai parodo jų tikėjimo dydį. Jei kuris krikščionis yra nekantrus ir neramus, tai aiškiai jam trūksta tikėjimo Viešpačiu, nes priešingu atveju jis sugebėtų ilsėtis, pasitikėti Viešpaties maloningais pažadais ir laukti, kada jie išsipildys. Panaudojęs išmintingą uolumą, darbštumą ir savo energiją, jis turėtų būti patenkintas, kad darbo rezultatus, išsipildymo laiką ir valandas paliks Viešpačiui – Z’03, 361 (R 3245).
* * *
Šis tekstas turėtų būti išverstas taip: „Savo kantrybėje išsaugokite savo sielas“. Šioje eilutėje žodis
„kantrybė” graikiškame tekste reiškia
pastovumą, tvirtumą, o ne ilgą
iškentėjimą, pakantumą. Kantrybė tai charakterio jėga, kurios pagalba su ištverme teisingai elgdamiesi, ramiai ir linksmai pakeldami sunkumus, skubame į priekį darydami gera, tuo pačiu metu stiprindami savo savikontrolę. Šio apibrėžimo dėka, ši eilutė tampa aiški. Jėzaus priminimas skatina mus skubėti į priekį, džiaugsmingai pakeliant sunkumus, sutinkamus mūsų teisingame elgesyje darant gera. Vien tik taip darydami galėsime išsaugoti savo dvasinį gyvenimą – P’35, 117.
Paralelinės citatos: Ps. 37:7-9; Pam. 7:8; Raudos 3:26,27; Lk. 8:15; Rom. 2:7; 5:3,4; 12:12; 15:4,5; Gal. 6:9; Kol. 1:10,11; 1 Tes. 1:3; Hbr. 6:12,15; 10:36; 12:1; Jok. 1:3,4; 5:7,8.
Giesmės: 267, 25, 57, 134, 307, 179, 200 / 313, 365, 468.
Poems of Dawn, 134; Wiersze brzasku, 126: Būk stiprus! Tower Reading: Z’13, 312; (R 5332).
Klausimai: Ar šią savaitę buvau kantrus? Kaip? Kodėl? Kokiose aplinkybėse? Kokios buvo pasekmės?
