Išaukštinimas neateina nei iš rytų, nei iš vakarų, nei iš pietų. Dievas yra teisėjas: vieną Jis pažemina, o kitą išaukština – Ps. 75:6,7.
Mes galime turėti norų ir troškimų būti naudingais, kurie niekada nebus patenkinti. Gali būti, kad Dievas mato, kad negalėtume pakelti išaukštinimo ir garbės, kurių trokštame. Jis žino geriau už mus, kas yra reikalinga mūsų gėriui, todėl nori, kad būtume patenkinti Jo apvaizda – tačiau būtume ne dykinėjantys, bet darbštūs, ne lengvabūdiški, bet budrūs, ne abejingi, bet uolūs, rimtai trokštantys vykdyti Dievo valią. Būkime kantrūs tada, kai esame apribojami, ir būkime patenkinti tada, kai esame apleisti ir užmiršti, žinodami, kad „taip pat ir tie tarnauja, kurie tik stovi ir laukia“, ir kad Viešpats savo tinkamai paskirtą valandą gali mus paskatinti įvykdyti Jo tikslus – Z’95, 11 (R 1756.
* * *
Nebūna atsitiktinumų Dievo žmonių išbandymuose. Lygiai kaip ir jų išaukštinimas, taip ir pažeminimas, jų pasisekimai ir nepasisekimai yra Dievo priežiūroje. Jo neklaidingas teismas pritaiko įvairiuose mūsų gyvenimo reikaluose besikeičiančią apvaizdą, viską sutvarko taip, kad visi daiktai veikia gėriui tiems, kurie myli Dievą. Todėl galime ramiai ilsėtis, atsiduodami į Jo rankas – P’30, 14.
Paralelinės citatos: Jok. 4:10-12; 1 Pet. 5:6; Lk. 6:37; 1 Sam. 2:7; Dan. 2:21; Ps. 113:7,8; Lk. 1:46-55; Mt. 13:10-17; Rom. 9:6- 33; 11:1-33; 14:4,13.
Giesmės: 67, 11, 63, 83, 199, 176, 296 / 370, 75, 100.
Poems of Dawn, 162; Wiersze brzasku, 151: Laukimas.
Tower Reading: Z’13,265; (R 5304).
Klausimai: Kokius pažeminančius ir išaukštinančius išbandymus patyriau šią savaitę? Kaip juos priėmiau? Kokių motyvų skatinamas tai dariau? Kokios buvo pasekmės?
KASDIENINĖ DANGIŠKOJI MANA
RUGSĖJO 4Baimės nėra meilėje, bet tobuloji meilė išvaro baimę, nes baimė turi prieš save bausmę – 1 Jn. 4:18.
Labai stipri ir net siaubinga yra baimės įtaka. Išimtį, kurie nepasiduoda šiai įtakai, sudaro tie, kurie pažino Dievą per savo ankstesnius išbandymus ir išmoko pasitikėti Juo net tada, kai negali suprasti Jo kelio. Į tą baimės ir nevilties milžiną turime trenkti akmenėliu – „Parašyta”. Tikėjimo svaidyklė turi išmesti pažado žodžius su tokia jėga, kad užmuštų priešininką ir išlaisvintu mus iš jo valdžios. Taigi, tik apsiginklavę Dievo Žodžiu, pasitikėdami Viešpaties malone ir lazda, galime būti drąsūs ir imančiam viršų sektantizmui atsakyti lygiai kaip Dovydas Filistinui:
„Tu ateini pas mane su kalaviju, ietimi ir riestu kardu, bet aš ateinu pas tave su vardu kariuomenių Viešpaties, Izraelio eilių Dievo, iš kurio tyčiojais” – Z’03, 329 (R 3230).
* * *
Meilė gėrisi ir užjaučia kartu su Dievu. Ji supranta savo vienybę su Dievu ir jaučia sūnystės dvasią Jo atžvilgiu, einančią per jo savininko širdį. Tokia meilė remiasi nuoširdžia draugyste su Dievu per Jo Dvasią, Žodį ir apvaizdą. Savo dvasiniame artume su Dievu žino, kad Juo pilnai galima pasitikėti, turėti viltį, mylėti ir klausyti Jo, todėl nors Jį garbina kaip pilnai tobulą asmenyje, charakteryje, planuose ir darbuose, nejaučia prieš Jį baimės. Baimė prieš Dievą taip apribotų mūsų širdis bendraujant su Dievu, kad išstumtų iš mūsų širdžių meilę Jam. Ir atvirkščiai, meilė Dievui pašalina tokią baimę prieš Jį – P’30, 151.
Paralelinės citatos: Įst. 20:8; Ts. 7:3; Pat. 28:1; 29:25; Iz. 51:12,13; Mt. 8:26; 26:69-74; Rom. 8:15; 1 Kor. 13:4-7; 2 Tim. 1:7; 1 Jn. 4:16,17.
Giesmės: 95, 87, 12, 284, 288, 261, 307 / 368, 442, 456.
Poems of Dawn, 134; Wiersze brzasku, 126: Būk stiprus! Tower Reading: Z’11, 188; (R 4841).
Klausimai: Ar šią savaitę paklusau baimės dvasiai, ar nugalėjau ją?Kaip? Kodėl? Kokį darbą atliko meilė šiame išbandyme?
