Būk tikintiesiems pavyzdys žodžiu, elgesiu, meile, tikėjimu, skaistumu – 1 Tim. 4:12.
Kiekvienas krikščionis turėtų pasistengti tapti geru pavyzdžiu, kuriuo vertai sektų kiti – pavyzdžiu rimto, ištikimo stengimosi sekti Kristų savo kasdieniniame gyvenime ir aktyvaus uolumo Jo tarnyboje. Tačiau šiame gyvenime negalime tikėtis tapti tobulumo, didžiausios moralinės šlovės ir šventumo grožio pavyzdžiu. Tokį pavyzdį turime tik Jėzuje Kristuje, mūsų Viešpatyje. Ne tokia prasme kalbėjo ir Apaštalas Paulius, jis nesakė: sekite mane arba sekite mus, bet pasakė: „Sekite mano pavyzdžiu, kaip ir aš seku Kristaus“ (1 Kor. 11:1). Apaštalas buvo puikus pavyzdys nuoširdaus ir rimto stengimosi pasiekti tobulumą, tačiau ne tą aukščiausią tobulumą, kuris buvo tik Kristuje. Tą jo uolumą, nuoširdžias pastangas sekti Kristų bei pildyti Jo valią ir turime sekti – Z’95, 251 (R 1884).
* * *
Tie, kurie užima svarbias mokytojų vietas Kristaus Bažnyčioje, turi dukart labiau siekti Kristaus panašumo, pirma, kad užtikrintų savo pašaukimą ir išrinkimą, ir antra, kad padėtų kitiems savo pavyzdžiu ugdyti panašumą į Kristų. Tokių asmenų įtaka tiems, kurie palaikomi jų meile ir pasitikėjimu yra didelė. Palaikydami savo įtaką, pasiremiant charakteriu panašiu į Kristaus, padėsime tiems, kuriuos mokome – P’27, 15.
Paralelinės citatos: Tit. 2:7; 1 Pet. 2:21; 5:3; Kun. 18:2,3; 2 Kron. 30:7; Pat. 22:24,25; Mt. 23:1-3; Jn. 13:15; 1 Kor. 8:9-13; Flp. 2:5; 1 Tes. 1:6-8; Hbr. 13:7; Jok. 5:10,11; 1 Pet. 3:5,6; 1 Jn. 2:6.
Giesmės: 267, 198, 78, 74, 150, 196, 114 / 281, 58, 314.
Poems of Dawn, 63; Wiersze brzasku, 52: Sekite pavyzdžiu.
Tower Reading: Z’14,200; (R 5490).
Klausimai: Ar šią savaitę buvau pavyzdžiu broliams ir seserims? Kaip? Kodėl? Kokios buvo pasekmės?
KASDIENINĖ DANGIŠKOJI MANA
VASARIO 9Sugrįžk, mano siela, į savo atilsio vietą, nes VIEŠPATS padarė tau gera! – Ps. 116:7.
Tiesą pasakius, krikščioniškas mąstymo paprotys turi daug bendro su krikščionio dvasiniu augimu arba puolimu, bei parodo jo dvasinę būseną. Geri mąstymo įpročiai reikalauja rūpestingos priežiūros. Mąstymo įprotį suprantame kaip tą įprastą būseną, prie kurios mūsų protas įprastai sugrįžta (įprastiniu būdu) tuo metu, kai nebūna užimtas. Kai esame užimti gyvenimo pareigomis, būtinai turime atkreipti dėmesį į darbą, kurį atliekame, nes jeigu mes atlikdami mechaninius veiksmus, nesukaupsime dėmesio į tai, negalėsime šio darbo gerai atlikti. Tačiau ir šiuo atveju, jeigu krikščioniška taisyklė gerai įtvirtinta charakteryje, kontroliuos tai automatiškai. Kada tik darbo ir rūpesčių įtampa kuriam laikui liausis, nusistovėjęs mąstymo būdas kaip kompaso rodyklė turi greitai grįžti prie savo poilsio Dievuje – Z’95, 250 (R 1884).
* * *
Krikščioniškame gyvenime, kūnišku požiūriu, yra daug sumišimo ir neramumo, o krikščioniui būnant tose sąlygose pavojinga leisti, kad tas sąmyšis ir tas neramumas taptų jo charakterio dalimi. Norint nugalėti tą polinkį, būtina nuolat pasitikėti Viešpaties gera valia ir tikslu krikščionio atžvilgiu, kaip nurodyta Jo Žodyje; nes taip pasitikėdamas Viešpačiu krikščionis per Jo Žodį suranda poilsį ir ramybę tarp neramumo ir sąmyšio – P’33, 16.
Paralelinės citatos: Jobo 34:29; Ps. 1:1,2; 4:8; 25:12; 29:11; 85:8; 119:165; 125:1,5; Pat. 3:13-26; Iz. 26:3,12; 28:12; 32:2,17,18; 53:5; Lk. 1:79; Jn. 14:27; 16:33; Apd. 10:36; Rom. 10:15; Flp. 4:7,9.
Giesmės: 244, 220, 339, 296, 90, 97, 22 / 123, 380, 313.
Poems of Dawn, 25; Wiersze brzasku, 13: Tegul neužgožia abejonės.
Tower Reading: Z’14,25; (R 5387, 5492).
Klausimai: Kokius šią savaitę turėjau išbandymus, kai Dievo Žodis buvo mano poilsio vieta? Kas man tame padėjo, kas trukdė? Kokios buvo pasekmės?
