Meilė yra … maloninga – 1 Kor. 13:4.
Dievo žmonių pareiga nėra parodymas visų nuodėmiautojų, kuriuos galime sutikti gatvėje, lygiai taip kaip netiktų sakyti negražios išvaizdos žmonėms, jog trūksta jiems grožio. Mandagumas, malonumas visada yra krikščioniško charakterio dalis. Pasaulyje mandagumas gali būti vien tik politūra, bet tarp krikščionių tai nėra vien tik geros manieros, bet veikiau atspindi tikruosius širdies jausmus, išvystytus pagal gyvenimo dvasią – meilę. Meilė veda prie mandagumo, kantrumo, gerumo ir net nepaklusnumo atveju nesiryžta ištarti nemalonaus žodžio ir vengs to tiek, kiek leis tam pareiga – Z’03, 153 (R 3194).
* * *
Čia išverstasis žodis meilė reiškia neturinčią savų tikslų gerą valią, kuri skiriasi nuo įsipareigojančios geros valios. Tai yra gera valia, kuri skatinama ne pareigos, bet gerų principų, su malonumu parodo įvertinimą, nuoširdžią vienybę, užuojautą arba gailestį ir auką. Įvertindama gėrį principuose ir charakterio bruožuose, ji su džiaugsmu remia gėrį principuose ir charakterio bruožuose, užjausdama ir apgailestaudama dėl tų, su kuriais elgiamasi nesilaikant gerų principų arba kai patys nebūna taikoje su gerais principais; jai yra malonu padėti jiems išbristi iš tų sąlygų. Todėl ši gera valia yra pasirengusi planuoti ir liudyti gėrį, norėdama laiminti kitus. Šiame darbe ji yra ištverminga, maloni ir mandagi pasišvęsdama iki mirties tarnauti kitų laiminimui – P’26, 84.
Paralelinės citatos: Pat. 10:12; 17:19; 19:22; 1 Pet. 4:8; Mt. 5:44,45,48; 25:34,36,40,45; Lk. 6:35; Rom. 12:10; Gal. 5:6,22,23; Ef. 4:32; Kol. 3:12-14; 1 Tes. 4:9; 2 Tes. 1:3; 1 Tim. 1:5; 1 Pet. 3:8; 4:8; 2 Pet. 1:7; 1 Jn. 3:16,17.
Giesmės: 23, 21, 90, 95, 165, 166, 198 / 123, 393, 417.
Poems of Dawn, 146; Wiersze brzasku, 139: Negailėk malonių žodžių. Tower Reading: Z’14, 77; (R 5417).
Klausimai: Ar ši savaitė buvo kupina gerumo? Kokios viso to buvo aplinkybės, formos, motyvai ir rezultatai?
KASDIENINĖ DANGIŠKOJI MANA
RUGPJŪČIO 27Todėl nuo šiol mes nė vieno nebepažįstame pagal kūną – 2 Kor. 5:16.
Apaštalas nenorėjo pasakyti, kad turime nekreipti dėmesio į savo ir kitų Kristaus mokinių silpnas kūno puses. Su visomis kūniškomis silpnybėmis privalome kovoti ir net dažnai, naujos širdies, proto ir valios naudai, elgtis su jomis griežtai ir negailestingai. Tačiau turime aiškiai atskirti juos nuo jų silpno, mirtingo kūno. Turime rodyti meilę ir palankumą broliui ar seseriai, net ir tuomet, kai jų naudai, taip pat ir Bažnyčios naudai, turime pabarti juos, priminti arba kitaip pataisyti jų blogą elgesį. Apaštalas duoda apibrėžimą, kaip atskirti tas dvi skirtingas klases. Štai jis: neatgimusi valia užsiima kūno reikalais, o atgimusi valia užsiima Dvasios reikalais – Z’03, 170 (R 3200).
* * *
Pažinti kitus kūno požiūriu reiškia galvoti ir vertinti juos atsižvelgiant į jų žmogišką prigimtį. Tas žino kitus pagal kūną, kuris traktuoja ir įvertina kitus pagal tai, kas susiję su jų žemiška prigimtimi, kaip pavyzdžiui, grožis, lytis, turtai, jėga, pareigos, reputacija, giminystė ir t. t. Jeigu sakome, kad tam tikrų brolių ar seserų atžvilgiu esame labiau palankūs dėl šios ar kitokios naudos, nei tuomet, kai tos naudos neturėtume, tai reiškia, kad žinome juos kūno požiūriu. Mūsų įvertinimas kitų turėtų būti paremtas jų požiūriu į mūsų Viešpatį ir Jo Tiesą. Kuo daugiau juose matome Kristaus panašumo, tuo labiau turime juos vertinti; kuo mažiau matome Kristaus panašumo, tuo mažiau turime juos vertinti, tokiu būdu pažindami juos pagal Dvasią – P’36, 95.
Paralelinės citatos: Įst. 33:9; 1 Sam. 2:29; 1 Tim. 5:21; 2 Kor. 11:22; Gal. 2:11-14; Mt. 10:37; 12:48-50; Jn. 2:4; 6:63; 15:14; Gal. 2:5,6; 5:6.
Giesmės: 170, 230, 6, 105, 78, 23, 21 / 108, 251, 351.
Poems of Dawn, 307; Wiersze brzasku, 305: Tikrai, dar nesijaučiu senas.
Tower Reading: Z’13, 300; (R 5325).
Klausimai: Kokius šią savaitę turėjau išbandymus, susijusius su šiuo tekstu? Kaip juos priėmiau? Kas tame man padėjo ar trukdė? Kokios buvo pasekmės?
