Sugaukite mums lapes, mažąsias laputes, darančias žalą vynuogynams – Gg. 2:15.
Daugelis elgiasi nerūpestingai žiūrėdami į savo nedidelius nukrypimus nuo savo pasišventimo įžadų ir sako: „Kam toks atsargumas ir visai kitoks gyvenimas, nei pasaulio?” O! tame yra didelė nauda, nes pergalė mažuose dalykuose paruošia didesniems dalykams ir padeda juos pasiekti. Ir atvirkščiai, pasidavimas kūno valiai mažuose dalykuose, reiškia tam tikrą pralaimėjimą visoje kovoje. Mes, kurie tapome Jėzaus Kristaus pasekėjais, žinome, kad būsime bandomi (jeigu mūsų išbandymas dar neprasidėjo) ir turime žinoti, jog tik tada, kai išsižadėsime savęs mažuose gyvenimo reikaluose, kai marinsime prigimtus kūno norus, susijusius su valgiu, apranga, elgesio būdu ir t. t., tapsime dvasiškai stiprūs ir tada sugebėsime „nugalėti” – Z’99, 172. (R 2494).
* * *
Mūsų ydos, didelės ir mažos, kenkia mūsų dvasiniam brendimui. Ši mintis turėtų mus skatinti nepaliaujamai kovai su tomis ydomis, tačiau neturime vargti veltui, bet kovoti sumaniomis pastangomis. Galime nugalėti jas atitraukdami nuo jų savo jausmus, jausdami pasibjaurėjimą šiomis ydomis, vengdami jų ir pasipriešindami joms. Pasipriešindami joms, turime jas atakuoti ir atremti jų atakas. Atakuojame jas pakeisdami į priešingas joms malones, ribojame jas kitomis malonėmis, tačiau ne priešingomis. Atremiame šių ydų įtaką, nukreipdami nuo jų savo dėmesį ir padarydami savo širdis ir protus neprieinamus joms; žinoma, visa tai Viešpaties Dvasios dėka – P’36, 95.
Paralelinės citatos: 2 Kron. 12:14; Pat. 4:23; Pam. 5:6; Iz. 1:18; 44:20; Jer. 17:9; Ezek. 20:16; Mt. 12:31, 33-35; 15:2-20; 1 Kor. 5:6; Ef. 2:1-5; Hbr. 3:13; 12:15; Jok. 1:14,15; 2:10,11; 4:1-3,17; 2 Pet. 1:4; 1 Jn. 3:4-15; 5:17.
Giesmės: 78, 272, 130, 136, 1, 145, 183 / 203, 353, 417.
Poems of Dawn, 169; Wiersze brzasku, 158: Laikas trumpas. Tower Reading: Z’16, 118; (R 5886).
Klausimai: Ką aš šią savaitę dariau su savo ydomis? Kaip? Kodėl? Kas man padėjo, kas trukdė? Kokie buvo rezultatai?
KASDIENINĖ DANGIŠKOJI MANA
SPALIO 18Kas išlepęs ir vangus savo darbe, tas brolis eikvojančio, ką yra uždirbęs – Pat. 18:9.
Negalime ramiai žiūrėti į bet kurio iš Viešpačiui pasišventusių žmonių eikvojimą ir švaistymą nejausdami užuojautos, kad nors jis ir padarė didelę pažangą Viešpaties minčių supratime kitais požiūriais, tačiau šioje srityje ir toliau parodo didelį trūkumą, apsileidimą. Įvertinimas dovanos ir pagarba Davėjui reiškia rūpestingumą ir atsakingumą už visas šias dovanas, kurias gauname iš mūsų Dangiškojo Tėvo – kaip laikinuose, taip ir dvasiniuose dalykuose. Remiantis mūsų Viešpaties palyginimais, sužinome, kad Jis mūsų meilę ir uolumą matuoja atsižvelgdamas į tai, kaip mes panaudojame mums duotus talentus arba piktnaudžiaujame jais, kaip panaudojame galimybes ir dabar suteiktas laikinas ir dvasines palaimas – Z’04, 77 (R 3332).
* * *
Tingaus žmogaus dvasia, tai švaistymo, eikvojimo dvasia. Jis švaisto savo laiką, kuris yra brangus ir negrįžtamai prarandamas. Švaisto savo talentus, kuriuos galima buvo tobulinti. Praranda tarnystės galimybes, kurias gauna kiti. Švaisto savo energiją, kuri rūdija nuo neveiklumo. Praranda savo gerą vardą, kurio gali niekada nebeatgauti. Praranda draugus, kurie jį apleidžia. Praranda savo turtą, kuris yra iš jo paimamas. Gadina savo charakterį, kuris jį pažemina. Praranda savo gyvybę, kuri iš jo yra paimama. Praranda amžinybę, kurios jis netenka. Todėl tinginystė tegul būna toli nuo visų Viešpaties šventųjų – P’34, 143.
Paralelinės citatos: Pat. 6:6-11; 10:4,5,26; 12:11,24,27; 13:4; 15:19; 19:15,24; 20:4,13; 21:5,25; 22:29; 23:21; 24:30-34; 26:13-16; 27:23-27; 30:25-28; 31:13-27; Pam. 10:18; Iz. 56:10; Mt. 25:26,27; Rom. 12:11; Ef. 4:28; 1 Tes. 4:11,12; 2 Tes. 3:10-12; Hbr. 6:12; 1 Tim. 5:8.
Giesmės: 20, 25, 32, 78, 201, 224, 225 / 417, 13, 318.
Poems of Dawn, 161; Wiersze brzasku, 150: Puodelis šalto vandens. Tower Reading: Z’05, 43; (R 3502).
Klausimai: Kiek šis tekstas padėjo man šią savaitę? Kaip aš reagavau į išsakytas šio teksto mintis? Kokios buvo pasekmės?
