Juk burna kalba iš to, ko pertekus širdis. Geras žmogus iš gero lobyno iškelia gera, o piktas žmogus iš pikto lobyno iškelia pikta – Mt. 12:34,35.
Pirmiausia mes turėtume susirūpinti savo širdimi, kad Dievo malonė pilnai kontroliuotų jos jausmus ir polinkius, kad tiesos ir teisingumo principai apsigyventų mūsų širdyje. O toliau, kad teisingumas, gailestingumas, geranoriškumas, broliškas nuoširdumas, atvirumas, meilė, tikėjimas, švelnumas, santūrumas, susivaldymas, aukščiausia pagarba Dievui ir Kristui, bei uoli meilė visoms šventoms dorybėms būtų tvirtai įsišaknijusi širdyje ir valdytų visus mūsų gyvenimo poelgius. Jeigu šie principai bus nepajudinami ir įtvirtinti mūsų širdyse, tada mes, pasisemdami iš gerojo širdies lobyno, kalbėsime teisingus, santūrius, išmintingus ir malonius žodžius – Z’96, 30 (R 1937).
* * *
Širdis – tai mūsų žodžių ir darbų versmė; todėl, kokie yra žmogaus žodžiai ir darbai, tai tokia yra ir širdis. Gera širdis yra perpildyta gerais žodžiais ir darbais, tačiau bloga širdis pilna piktų žodžių ir darbų. Taigi yra būtina išsaugoti širdį švarioje, skaisčioje būsenoje! Šis įspėjimas ir priminimas ypatingai skirtas visiems Viešpaties pasekėjams: „Saugok su visu stropumu savo širdį, nes iš jos teka gyvenimo versmė” (Pat. 4:23) – P’34, 47.
Paralelinės citatos: Lk. 6:45; Ps. 37:30; Pat. 10:20; 12:6,17-19; 15:4,23; Įst. 5:29; 6:5,6; 1 Sam. 16:7; 1 Kron. 28:9; 2 Kron. 12:14; Ps. 51:10; Jer. 17:9,10; Mt. 5:8; 12:33,36,37; 15:18-20; 23:26; Hbr. 3:8.
Giesmės: 116, 44, 130, 125, 136, 49, 154 / 132, 415, 347a.
Poems of Dawn, 146; Wiersze brzasku, 139: Negailėk gerų žodžių.
Tower Reading: Z’06, 92; (R 3746).
Klausimai: Kokius šią savaitę turėjau išbandymus, susijusius su šiuo tekstu? Ar šios savaitės išbandymų metu šis tekstas virto tikrove? Kokios buvo pasekmės?
KASDIENINĖ DANGIŠKOJI MANA
BALANDŽIO 18Mylimieji, nesistebėkite ugningu išbandymu, pas jus vykstančiu jums išmėginti, lyg kas neįprasta jums atsitiktų. Verčiau džiaukitės, kiek dalyvaujate Kristaus kentėjimuose, kad ir Jo šlovės apsireiškimo metu galėtumėte džiaugtis krykštaudami – 1 Pet. 4:12,13.
Šiame nedraugiškame ir priešiškame pasaulyje galime tikėtis tik kaltinimų, kurie buvo išsakomi ir mūsų Mokytojui, nes tarnas nėra didesnis už savo Viešpatį. Pasaulis, kūnas ir velnias priešinasi mūsų bėgimui į priekį. Turime pastovią vidinę kovą ir išorinę baimę, nes daug ugningų strėlių yra taikoma į teisųjį. Taigi, kokia turėtų būti laikysena tos sielos, kuri yra varginama nelaimių ir skaudžių išbandymų? Ar ne tylėjimas Dievo akivaizdoje, laukimas ir budėjimas, kad galėtume suprasti Jo vedimą ir Jo valią kiekviename reikale, prieš išdrįsdami paliesti dalykus, kurie dažnai gali turėti didelės reikšmės? Todėl Psalmistas apie tai sako įkvėptais žodžiais: „Aš tylėjau ir buvau ramus net ir gerame reikale [net nedariau ir nekalbėjau to, kas, mano manymu, atrodytų geru dalyku]” – Z’96, 31 (R 1937).
* * *
Dievo vaikai neturėtų stebėtis, kai ateina išbandymai, kadangi jų pasišventimas reiškia kentėjimą kartu su Kristumi. Šie kentėjimai neturėtų mums atimti drąsą, bet veikiau tai turėtų būti priežastis džiaugsmui, nes gaudami privilegiją kentėti su Kristumi, vėliau turėsime ir garbę, kuri bus daug saldesnė. Kuo didesnius pakeliame kentėjimus, tuo didesnė bus apreikšta garbė. Tegul ši mintis padrąsina mus – P’35, 61.
Paralelinės citatos: Rom. 6:1-11; 8:10,17; 2 Kor. 1:5; 4:10; 1 Kor. 15:29-34; Mk. 10:35-39; Kol. 2:11,12; Gal. 2:20; 2 Tim. 2:10-12; Flp. 3:10; 1 Pet. 2:19-24; 3:14,17,18; 4:16,19; Hbr. 7:26,27; 13:10-16; 10:4-10,19; 9:13-23; 1 Pet. 2:5,9.
Giesmės: 299, 114, 134, 244, 326, 259, 325 / 123, 13, 365.
Poems of Dawn, 174; Wiersze brzasku, 162: Tobulumas per kentėjimus.
Tower Reading: Z’15, 297; (R 5778).
Klausimai: Ar šią savaitę kentėjau su Kristumi? Kaip? Kodėl? Kokios buvo pasekmės?
