Juk burna kalba iš to, ko pertekus širdis. Geras žmogus iš gero lobyno iškelia gera, o piktas žmogus iš pikto lobyno iškelia pikta – Mt. 12:34,35.
Pirmiausia mes turėtume susirūpinti savo širdimi, kad Dievo malonė pilnai kontroliuotų jos jausmus ir polinkius, kad tiesos ir teisingumo principai apsigyventų mūsų širdyje. O toliau, kad teisingumas, gailestingumas, geranoriškumas, broliškas nuoširdumas, atvirumas, meilė, tikėjimas, švelnumas, santūrumas, susivaldymas, aukščiausia pagarba Dievui ir Kristui, bei uoli meilė visoms šventoms dorybėms būtų tvirtai įsišaknijusi širdyje ir valdytų visus mūsų gyvenimo poelgius. Jeigu šie principai bus nepajudinami ir įtvirtinti mūsų širdyse, tada mes, pasisemdami iš gerojo širdies lobyno, kalbėsime teisingus, santūrius, išmintingus ir malonius žodžius – Z’96, 30 (R 1937).
* * *
Širdis – tai mūsų žodžių ir darbų versmė; todėl, kokie yra žmogaus žodžiai ir darbai, tai tokia yra ir širdis. Gera širdis yra perpildyta gerais žodžiais ir darbais, tačiau bloga širdis pilna piktų žodžių ir darbų. Taigi yra būtina išsaugoti širdį švarioje, skaisčioje būsenoje! Šis įspėjimas ir priminimas ypatingai skirtas visiems Viešpaties pasekėjams: „Saugok su visu stropumu savo širdį, nes iš jos teka gyvenimo versmė” (Pat. 4:23) – P’34, 47.
Paralelinės citatos: Lk. 6:45; Ps. 37:30; Pat. 10:20; 12:6,17-19; 15:4,23; Įst. 5:29; 6:5,6; 1 Sam. 16:7; 1 Kron. 28:9; 2 Kron. 12:14; Ps. 51:10; Jer. 17:9,10; Mt. 5:8; 12:33,36,37; 15:18-20; 23:26; Hbr. 3:8.
Giesmės: 116, 44, 130, 125, 136, 49, 154 / 132, 415, 347a.
Poems of Dawn, 146; Wiersze brzasku, 139: Negailėk gerų žodžių.
Tower Reading: Z’06, 92; (R 3746).
Klausimai: Kokius šią savaitę turėjau išbandymus, susijusius su šiuo tekstu? Ar šios savaitės išbandymų metu šis tekstas virto tikrove? Kokios buvo pasekmės?
KASDIENINĖ DANGIŠKOJI MANA
GRUODŽIO 13Nepriskaičiuok jiems tos nuodėmės! – Apd. 7:60.
Kokią didelę palaimą gautų visi dvasiniai Izraelitai, jei gerai išmoktų šią pamoką, būtent: jeigu pripažįstame, kad tam tikro įvykusio dalyko pasekmės yra geros ir kad prie šių pasekmių buvome atvesti Dievo apvaizdos, tuomet turėtume būti ypatingai didžiadvasiški ir malonūs savo mintyse ir jausmuose tų atžvilgiu, kurie apvaizdos dėka tapo panaudoti kaip įrankiai, nors jie galėjo būti ir nenoriais mokytojais, arba kaip Juozapo broliai, kurie iš tikrųjų norėjo visai priešingų rezultatų. Tie, kurie sugeba taip žiūrėti į visus šiuos atsitikimus ir į jėgas, veikiančias jų kasdieniniame gyvenime, sugebės, Dievo dėka, „visada nugalėti Kristuje“, kaip apie tai sako Apaštalas. Tokie neras priežasties pykti ant šėtono, arba kurių nors jo tarnų, ar turėti kartumą širdyje dėl jų – Z’01, 331 (R 2895).
* * *
Šventas Steponas yra puikus pavyzdys kaip reikia atleisti savo priešams. Lengva yra galvoti ir kalbėti: „Atleidžiu savo priešams“, kai jų neturi. Bet visai kitas dalykas yra sulaikyti nuoskaudą širdyje ir neįsižeisti atžvilgiu tų, kurie mums kenkia. O dar sunkiau yra nelaikyti nuoskaudos, neįsižeisti ant tų žmonių,
kai jie patys ir mes gerai žinome, kad mums daro skriaudą. Bet pats sunkiausias dalykas yra linkėti ir
liudyti žmonėms gėrį tada, kai jie mums daro skriaudą ir kenkia. Būtent tokį charakterio kilnumą pasiekė šventasis Steponas. Kai uolos nuolaužos ir akmenys skausmingiausiai daužė jį, jis meldėsi Dievui ir prašė atleidimo savo budeliams. Jeigu norime pasiekti panašų charakterį, turime būti labai nekerštingi, mokantys negalvoti apie save, švelnūs, uolūs, mylintys ir ištikimi. Šios dorybės taikomos praktiškai mažuose gyvenimo dalykuose, palaipsniui suteiks mūsų charakteriui jėgos, kuri padės įveikti ir pakelti sunkiausius išbandymus. Jeigu apsileisime priimdami mažus, kasdieninius išbandymus, tai pralaimėsime atėjus didelei krizei – P’34, 175.
Paralelinės citatos: Mt. 5:40-48; 6:12,14,15; 18:21-35; Lk. 6:28; 23:34; Rom. 12:14, 17, 19, 20; Iš. 23:4, 5; Pat. 19:11; 24:17; Pam. 7:21; Mk. 11:25; Lk. 6:35-37; 17:3, 4; 1 Kor. 4:12; Ef. 4:32; Kol. 3:13; Flm. 10; 1 Pet. 3:9.
Giesmės: 190, 132, 290, 101, 113, 165, 166 / 116, 188a, 124.
Poems of Dawn, 94; Wiersze brzasku, 83: Pasitikėjimas. Tower Reading: Z’13, 185; (R 5259).
Klausimai: Ar atleidau šią savaitę? Kaip? Kodėl? Kas tam padėjo, kas trukdė? Kokios buvo pasekmės?
