Niekad Aš tavęs nepaliksiu ir nepamiršiu – Hbr. 13:5.
Taigi, kodėl gi mes turėtume bijotis to, ką žmogus gali mums padaryti, arba sielvartauti dėl Viešpaties darbo, lyg kad šėtonas arba kokia nors kita pikta jėga galėtų imti viršų ir nugalėti? Tuo labiau parodykime savo ištikimybę, atsidavimą ne vien tik uolumu, bet ir sumanumu, išmintingumu. Viešpaties tarnyboje turime elgtis taip, lyg kad visa atsakomybė gultų ant mūsų, bet širdyse pripažinkime, kad visa našta ir atsakomybė guli ant Viešpaties. Jau seniai yra kažkas pasakęs: „Esu nemirtingas tol, kol mano darbas nebus užbaigtas”. O mes galime pasitikėti, kad šis pasakymas dalinai yra teisingas, jei kalbėsime apie visus, įsitraukusius į Viešpaties tarnybą, nes „brangi yra Dievo akyse Jo šventųjų mirtis” – Z’03, 41 (R 3144).
* * *
Patirdamas nuostolių visuose žemiškuose reikaluose, ištikimasis Kristaus pasekėjas suranda kompensuojančias palaimas, kurios pilnai viršija jo nuostolius. Suprasdamas Viešpaties buvimą šalia, pasireiškiantį per užjautimą, įvertinimą ir bendrą veikimą (ko pasaulis nežino, nei gali duoti, ar atimti), jis gauna padrąsinimą tamsiausioje gyvenimo valandoje, o jo nuliūdimus pakeičia į džiaugsmus, nes jis žino, kad Dievas yra su juo, kad jo nepaliks, nenuvils ir neužmirš – P’32, 30.
Paralelinės citatos: Pr. 28:15; Iš. 33:14; Sk. 6:24-26; Įst. 31:6,8; Joz. 1:5,7,9; 1 Kron. 28:20; Ps. 37:25; Iz. 41:10,13; 49:13-16; Mt. 28:20; Jn. 14:1-3,16-18,26; 16:7,13; 2 Kor. 13:14.
Giesmės: 293, 333, 63, 110, 120, 328, 67 / 462, 5, 402.
Poems of Dawn, 77; Wiersze brzasku, 66: Nematau, bet tikiu.
Tower Reading: Z’14,295; (R 5547).
Klausimai: Kokie šios savaitės išbandymai parodė Viešpaties pagalbą? Kaip juos priėmiau? Kokios buvo pasekmės?
KASDIENINĖ DANGIŠKOJI MANA
VASARIO 16Gerbiami ir negerbiami, šmeižiami ir giriami, laikomi apgavikais ir teisiais ... mes niekuo neduodame akstino pasipiktinti, kad mūsų tarnavimas nebūtų peiktinas – 2 Kor. 6:8,3.
Kai atliekame savo pareigas geriausiai kaip sugebame, kiek leidžia mums galimybės, ir kai labai aiškiai matome Viešpaties palaimą ir malonę visuose mūsų reikaluose, staiga gali kilti rūpesčių, neramumų, prieštaravimų griūtis, gali atrodyti, kad tamsybės jėgos ima viršų, laikinai artimųjų akyse galime atrodyti kaltininkais ir aiškiai apleistais Dievo apvaizdos. Be abejonės, tokie išbandymai yra mums reikalingi, nes nors mes ir giedotume:
„Aš verčiau vaikščiosiu tamsoje su Dievu,
Nei pats vienas šviesoje”,
tačiau vis tiek tai būtų tiktai tuščias pasigyrimas, jeigu nebūtume pervesti per skaudžius išbandymus, kurie išvystytų mumyse tokį tikėjimą ir tokį pasitikėjimą, kuris leistų laikytis Viešpaties rankos ir pasitikėti Dievo apvaizda net ir tamsiausioje valandoje – Z’01, 314 (R 2885).
* * *
Krikščionio gyvenimas yra toks gyvenimas, kurio metu kyla įvairūs priešingi vienas kitam išbandymai, ir kurių metu krikščionis turi išlaikyti Dievo meilę ir neapkęsti egoizmo, savimeilės. Jokia meilė, garbė ar pagyrimas neturėtų susilpninti mūsų ištikimumo, lojalumo Dievui. Ir jokia, negarbės, blogos reputacijos ar melagingo apkaltinimo gėda neturėtų apnuodyti mūsų širdies ir pakeisti mus į niekšiškus ir blogus. Ištikimybė teisingumui bet kokiomis aplinkybėmis yra jo šūkis, kuris pagaliau turi triumfuoti – P’33, 16.
Paralelinės citatos: Apd. 20:17-35; 24:16; Rom. 12:3-8; 1 Kor. 2:1-8; 3:5-15; 4:1-4,9-16; 9:12-23; 2 Kor. 2:12-17; 3:1-12; 4; 5:11-21; 6:1-12; 1 Tim. 5:17; 2 Tim. 2:10; Hbr. 13:7.
Giesmės: 134, 277, 307, 273, 322, 325, 326 / 238, 402, 345.
Poems of Dawn, 281; Wiersze brzasku, 267: Meilės šviesa jo akyse.
Tower Reading: Z’15,291; (R 5773).
Klausimai: Ar šią savaitę kentėjau todėl, kad skelbiau tiesą? Kokie sekė įvykiai? Kaip pakėliau šiuos išbandymus? Kokie buvo rezultatai?
