Lėtas pykti yra geresnis už galiūną, susivaldantis – už tą, kuris užima miestą – Pat. 16:32.
Nors visi, kurie stengiasi būti panašūs į brangųjį Dievo Sūnų, turi atmesti pyktį, pasireiškiantį neapykanta, piktumu, nesantaika ir pavydu, tačiau pyktis, kylantis iš teisingo pasipiktinimo neteisybe, yra teisingas. Ir nors pyktį rodyti reikia labai saikingai, remtis meile, tačiau tam tikrose aplinkybėse būtų neteisinga ir blogai, jei nejaustume ir neparodytume teisingo pykčio – Z’96, 279 (R 2068).
* * *
Priežastis, kodėl lėti pykti yra geresni už galiūną, tai meilė ir užuojauta, kuri skatina atsižvelgti į kitų silpnybes, ko galiūnas negalėtų padaryti. O priežastis, kodėl susivaldantis yra didesnis už tą, kuris užėmė miestą, yra ta, kad pastangos išstumti šėtoną, pasaulį ir kūną iš savo širdies tvirtovės pareikalauja didesnės ištvermės, drąsos, karingumo ir tobulos strategijos už pastangas to, kuris užėmė miestą. Toks savęs suvaldymas yra tikru užkariavimu – P’35, 31,32.
Paralelinės citatos: Pat. 25:28; 1 Kor. 13:4,7; 2 Kor. 6:4-6; Gal. 5:22,23; Ef. 4:1,2,26,31,32; Kol. 1:11; 3:12,13; 1 Tim. 1:16; 2 Tim. 3:10; 4:2; 1 Sam. 10:27; 24:1-15; Mt. 27:12-14; 1 Kor. 9:25,27; Tit. 2:2.
Giesmės: 13, 44, 1, 244, 179, 274, 99 / 462, 456, 123.
Poems of Dawn, 133; Wiersze brzasku, 125: Tvirtas, nepajudinamas.
Tower Reading: Z’15,59; (R 5635).
Klausimai: Ar šią savaitę buvau labai kantrus ir susivaldantis? Kokiose aplinkybėse? Kas man tame padėjo, kas trukdė? Kokios buvo pasekmės?
KASDIENINĖ DANGIŠKOJI MANA
KOVO 19Kaip paklusnūs vaikai nesitaikstykite prie geidulių, jus anksčiau valdžiusių, kai buvote neišmanūs, bet kaip Tas, kuris jus pašaukė, yra šventas, taip ir jūs tapkite šventi visu savo elgesiu – 1 Pet. 1:14,15.
Kai kurie krikščionys klaidingai mano, kad tai Dievas atliks juose visą pakeitimo darbą, kad Dievo vaikai turi būti neveiklūs dalyviai Jo rankose. Bet Apaštalas Petras sako kitaip. Jis mums primena patiems formuoti save laikantis Dievo instrukcijų. Daug darbo turi būti atliekama mumyse ir aplink mus, o tie, kurie nedirba, kurie savo neveiklume laukia, kol Viešpats padarys stebuklus jų naudai, yra labai apgauti ir duoda priešininkui didelę galimybę pasinaudoti jais, kurią jis, be abejo, išnaudos, kad surištų jiems rankas ir kojas ir įmestų į išorinę tamsą, nebent jie atsipeikės, kad galėtų dirbti dėl savo išganymo su baime ir drebėjimu – Z’03, 55 (R 3150).
* * *
Kažkada buvome šėtono tarnais, vadovaudamiesi savo elgesyje nuodėmingumu, savanaudiškumu, pasaulietiškumu, nežinojimu ir klaida. Kaip Dievo vaikai dabar norime būti paklusnūs Tam, kuris yra Šventas, kurio tobula valia derinama kartu su išmintimi, teisingumu, meile ir jėga – priimta į širdį, pakeičia Jo vaikus į Jo charakterio panašumą. Skirtumas tarp seno ir naujo charakterio būdo yra didesnis, nei tarp dienos ir nakties – P’36, 31.
Paralelinės citatos: Gal. 4:6; 3:26; Rom. 12:2; 8:14-16; 1 Pet. 4:2; 1 Jn. 2:15; 3:3; Lk. 1:74,75; Ef. 2:10; 1 Kor. 2:12; 6:9-11; 2 Kor. 7:1; 1 Tes. 4:7; Hbr. 12:14; 2 Pet. 3:11; Kol. 1:22; Kun. 11:44; 19:2.
Giesmės: 91, 21, 74, 78, 90, 164, 267 / 376, 124, 433.
Poems of Dawn, 43; Wiersze brzasku, 35: Pasikeitimas.
Tower Reading: Z’14,184; (R 5481).
Klausimai: Kokie šią savaitę buvo mano išbandymai, susiję su šio pagrindinio teksto mintimi? Kaip juos priėmiau? Kokios buvo pasekmės?