Lėtas pykti yra geresnis už galiūną, susivaldantis – už tą, kuris užima miestą – Pat. 16:32.
Nors visi, kurie stengiasi būti panašūs į brangųjį Dievo Sūnų, turi atmesti pyktį, pasireiškiantį neapykanta, piktumu, nesantaika ir pavydu, tačiau pyktis, kylantis iš teisingo pasipiktinimo neteisybe, yra teisingas. Ir nors pyktį rodyti reikia labai saikingai, remtis meile, tačiau tam tikrose aplinkybėse būtų neteisinga ir blogai, jei nejaustume ir neparodytume teisingo pykčio – Z’96, 279 (R 2068).
* * *
Priežastis, kodėl lėti pykti yra geresni už galiūną, tai meilė ir užuojauta, kuri skatina atsižvelgti į kitų silpnybes, ko galiūnas negalėtų padaryti. O priežastis, kodėl susivaldantis yra didesnis už tą, kuris užėmė miestą, yra ta, kad pastangos išstumti šėtoną, pasaulį ir kūną iš savo širdies tvirtovės pareikalauja didesnės ištvermės, drąsos, karingumo ir tobulos strategijos už pastangas to, kuris užėmė miestą. Toks savęs suvaldymas yra tikru užkariavimu – P’35, 31,32.
Paralelinės citatos: Pat. 25:28; 1 Kor. 13:4,7; 2 Kor. 6:4-6; Gal. 5:22,23; Ef. 4:1,2,26,31,32; Kol. 1:11; 3:12,13; 1 Tim. 1:16; 2 Tim. 3:10; 4:2; 1 Sam. 10:27; 24:1-15; Mt. 27:12-14; 1 Kor. 9:25,27; Tit. 2:2.
Giesmės: 13, 44, 1, 244, 179, 274, 99 / 462, 456, 123.
Poems of Dawn, 133; Wiersze brzasku, 125: Tvirtas, nepajudinamas.
Tower Reading: Z’15,59; (R 5635).
Klausimai: Ar šią savaitę buvau labai kantrus ir susivaldantis? Kokiose aplinkybėse? Kas man tame padėjo, kas trukdė? Kokios buvo pasekmės?
KASDIENINĖ DANGIŠKOJI MANA
LAPKRIČIO 3Budėkite ir melskitės, kad nepatektumėte į pagundą. Dvasia ryžtinga, bet kūnas silpnas – Mt. 26:41.
Vieni daro klaidą melsdamiesi be budėjimo, kiti daro klaidą budėdami be maldos; bet sujungimas maldos kartu su budėjimu yra tinkamiausias ir saugiausias būdas, nurodytas mūsų Viešpaties. Turime atkreipti dėmesį visokį Viešpaties Žodžio padrąsinimą, jo išsipildymo įrodymus ir ženklus, patvirtinančius, jog Viešpats jau yra čia ir, kad jau greitai įvyks dideli dispensaciniai amžių pasikeitimai. Turime stebėti viską, kas sustiprins mus tikėjime, viltyje, ištikimybėje ir meilėje; o kol taip budime, turime be perstojo melstis. Turime melstis kartu kaip Dievo žmonės; būdami šeimos nariai turime melstis namuose; taip pat turime melstis slaptoje, vienumoje – Z’01, 80 (R 2773).
* * *
Budėjimas tiria mūsų charakterio būdą, mintis, motyvus, žodžius, poelgius, aplinką ir įtakas veikiančias į mus. Malda – tai išsakytas ar neišsakytas nuoširdus širdies troškimas, kreipiantis į Dievą dėl gerų dalykų. Budėjimas suteikia mums visokį žinojimą ir energiją, kad paskatintų mus aktyvumui, o malda – su pilna šviesa ir energija einančia iš Dievo Žodžio ir visų aplinkybių, bei kitokia apvaizdos pagalba, padeda mūsų aktyvumui įgyvendinti palaimas dovanotas mūsų Viešpaties. Toks budėjimas ir malda išgelbės mus nuo pagundų ir padės noriai, ryžtingai dvasiai nugalėti silpną kūną Dievo garbei – P’32, 166.
Paralelinės citatos: Mt. 26:38-40, 42-46; Mk. 13:33; 1 Kor.16:13; Ef. 6:18; 1 Pet. 5:8,9; Hbr. 3:12,13; Iz. 26:8,9; Rom. 7:18-25; 8:3; 1 Kor. 9:27; Gal. 5:16,17,24; Flp. 2:12,13; 3:12-14.
Giesmės: 183, 184, 20, 145, 78, 13, 130 / 295, 468, 313.
Poems of Dawn, 111; Wiersze brzasku, 102: Budėk ir melskis. Tower Reading: Z’13, 279; (R 5312).
Klausimai: Ar šią savaitę budėjau ir meldžiausi? Kaip? Kodėl? Kokie buvo rezultatai?