Mano vaikeliai, jums tai rašau, kad nenusidėtumėte. O jei kas nusidėtų, turime Užtarėją pas Tėvą, Jėzų Kristų, teisųjį – 1 Jn. 2:1.
Jeigu pamatome, kad dėl tikėjimo stokos ar kūno silpnumo padarėme blogą žingsnį, priešingą Viešpaties valiai ir mūsų geriausiems dvasiniams interesams, tai nei minutės neturime delsti, bet apsisukti ir grįžti atgal, palikdami tą kelią ir šauktis Viešpaties. Turime aukurą, pašventintą brangiu Kristaus krauju, kiekvienu atžvilgiu svarbesnį už tą, kurį Abraomas pašventino tipinių žvėrelių krauju. O Apaštalas mums primena: „Todėl drąsiai artinkimės [pilni tikėjimo] prie malonės sosto, kad gautume gailestingumą ir rastume malonę pagalbai reikiamu metu” (Hebr 4:16) – Z’01, 233 (R 2847).
* * *
Nedera Dievo vaikui nuodėmiauti, bet jei nusideda, tai po atgailos gali pasitikėti Jėzumi Kristumi, tuo Teisinguoju, Jo sėkmingu ir veiksmingu užtarimu. Kaip kiekvienas įgudęs ir sumanus teisininkas parodo kiekvieną gerą dalyką savo kliento naudai, o blogį, kiek tai įmanoma, pateikia kuo geresnėje šviesoje, taip ir Jėzus, mūsų Advokatas ir Užtarėjas, uždengia Savo aukos nuopelnu visas mūsų ydas ir dėmes, o turėdamas Dangiškojo Tribunolo malonę, veiksmingai užtaria Savo klientų, t. y., mūsų naudai – P’26, 189, 190.
Paralelinės citatos: Jn. 16:7; Rom. 3:20-26; 4:24; 25; 8:34; 10:4; 1 Kor. 1:30; 2 Kor. 5:18; Flp. 3:9; Hbr. 7:25; 9:24; 1 Jn. 1:7; 2:2; 4:10.
Giesmės: 190, 15, 168, 178, 187, 290, 207 / 37, 368, 313.
Poems of Dawn, 155; Wiersze brzasku, 146: Mano Draugas.
Tower Reading: Z’14,201; (R 5491).
Klausimai: Kokie šios savaitės išbandymai nukreipė mane pas Užtarėją? Kokios buvo pasekmės?
KASDIENINĖ DANGIŠKOJI MANA
VASARIO 14Nes, pagal savo žodžius būsi išteisintas ir pagal savo žodžius būsi pasmerktas – Mt. 12:37.
Visus mūsų išsakytus žodžius Dievas priima, kaip parodymą mūsų širdies. Jeigu mūsų žodžiai yra maištingi, nelojalūs, lengvabūdiški, su panieka, nemalonūs, nedėkingi, bedieviški ar nešvarūs, tai ir širdis yra teisiama remiantis taisykle „burna kalba tai, ko pertekusi širdis”. Kaip netobulos būtybės ne visada galime būti tobuli žodyje ir elgesyje. Nepaisant mūsų geriausių pastangų, vis tiek kartais klysime kaip žodyje, taip ir elgesyje, tačiau ir tada turime atidžiai ir ištikimai stengtis tobulai pažaboti, suvaldyti mūsų žodžius ir poelgius – Z’96, 32 (R 1937).
* * *
Žodžiai visada parodo to asmens mintis, išskyrus veidmainiškus žodžius. Taikliai ir tinkamai pasakyti žodžiai, perduodant teisingas mintis, gauna pripažinimą iš tų, kurie teisingai įvertina juos. O žodžiai niekingi, perduodantys blogas mintis, teisingai užsitarnauja pasmerkimą iš tų pusės, kurių širdys yra kilnios ir taurios. Jeigu mūsų širdys ir mintys yra geros ir teisingos, tai ir mūsų žodžiai bus geri ir teisingi, o jeigu mūsų širdys ir mintys yra blogos ir neteisingos, tai ir mūsų žodžiai bus blogi ir neteisingi – P’35, 15.
Paralelinės citatos: Mt. 12:22-37; Ps. 10:7,8; 12:3,4; 34:13; 41:5- 9; 50:23; 52:2-4; 64:2-5; 77:12; 102:8; 119:13,27,46,54,172; 145:5- 7,11,12; 140:3,11; Pat. 10:11,19-21,31,32; 12:5,6,13,17-19; 15:1,4,28; 18:8,21,23; 26:20-23,28; Mt. 5:22,37; Ef. 4:25; Jok. 1:26; 3:5-10.
Giesmės: 116, 44, 70, 130, 136, 260, 272 / 188a, 433, 317.
Poems of Dawn, 282; Wiersze brzasku, 269: Ir stojo tyla.
Tower Reading: Z’14,166; (R 5470).
Klausimai: Kokius gerus ar blogus žodžius kalbėjau šią savaitę? Kaip? Kodėl? Kokiose aplinkybėse? Kokios buvo pasekmės juos pasakius?
