Džiaukitės viltimi, būkite kantrūs išmėginimuose – Rom. 12:12.
Čia turime parodytą svarbią krikščioniškos gyvenimo kovos dalį. Krikščionis turi įveikti natūralius, įgimtus senos prigimties polinkius ir su pasitikėjimu numatyti pergalę, pasinaudodamas didžiojo Išgelbėjimo Vado galia. Jis negali pasiduoti pataikaujančioms pagundoms ir apgaulingoms pasisekimo įtakoms, nei nusilpti, apalpti nešdamas prieštaravimų naštas. Jis neturi leisti, kad gyvenimo išbandymai pripildytų jį kartumu ir atbukintų jo jautrumą, padarydami jį niūriu, nuliūdusiu, barningu, apkartusiu arba nemaloniu. Taip pat jis neturi leisti augti pasididžiavimui ir puikybei, pasireiškiančiai savęs demonstravime arba įsitikinime apie savo asmeninį teisingumą ir neturi naudotis laikinais gerais dalykais, kuriuos Viešpats Savo apvaizda jam suteikė, norėdamas išbandyti jo, kaip prievaizdo, ištikimybę – Z’95, 20 (R 1759).
* * *
Mūsų viltis tapti Dievo ir Kristaus paveikslu, bei dalyvauti palaimose ir Karalystės darbe, yra patikimas pagrindas džiaugsmui. Kančių, sielvartų išgyvenimas – tai pakopos, paruošiančios mus tam, kad mūsų viltys taptų tikrove, o tai reikalauja kantrybės praktikavimo, kad nepultume, bet kad mes, tuo pat metu atkreipdami dėmesį į tuos sielvartus, pilni optimistinio pastovumo, ištvermingai lauktume ir žiūrėtume į prieš mus iškeltą šlovingą viltį. Tegul kantrybė vykdo savo tobulą darbą, o garbinga viltis taps mūsų – P’35, 62.
Paralelinės citatos: Flp. 4:4; 1 Tes. 4:2,3,6,7; 5:16; Lk. 10:20; Rom. 15:3,4,13; 5:2-5; Hbr. 3:6; 10:36; 1 Pet. 4:13; Lk. 21:19; Ps. 37:7; 40:1; Hab. 3:17,18; Kol. 1;11; Jok. 1:2-4; 5:7; 1 Pet. 2:19,20; Hbr. 12:1-3; 2 Tes. 1:4.
Giesmės: 25, 7, 21, 32, 58, 88, 92 / 407, 23, 452.
Poems of Dawn, 185; Wiersze brzasku, 177: Galiu Juo pasitikėti.
Tower Reading: Z’11, 408; (R 4909).
Klausimai: Kokie šios savaitės išbandymai buvo susiję su šiuo tekstu? Kaip juos priėmiau? Kokių pasiekė rezultatų?
KASDIENINĖ DANGIŠKOJI MANA
LAPKRIČIO 4Bet išsižadėjo visko, priimdamas vergo prigimtį – Flp. 2:7.
Taip, kaip nė vienas žmogus negali tarnauti dviem ponams ir juos abu patenkinti, nei abiejų atžvilgiu elgtis teisingai, kai jų interesai yra priešingi, taip ir mes, negalime patikti Dievui, tarnauti Jam ir teisingumui, ir tuo pačiu metu patikti priešininkui, „šio pasaulio kunigaikščiui”, kuris karaliauja dabartinės dispensacijos metu bei patikti tiems, kurie sutinka su juo. Visi Dievui pasišventę žmonės, kurie nori krauti savo turtus danguje ir būti turtingi Dievuje, turi noriai sutikti su tuo, kad bus nepopuliarūs tarp tų, kurie nėra pasišventę ir kurie, nesvarbu kokį jie turi išpažinimą, iš tikrųjų tarnauja mamonai, savanaudiškumui, dabartiniam gyvenimui, nepašvenčia tų reikalų, kad galėtų pasiekti Karalystę – Z’00, 318 (R 2715).
* * *
Ši eilutė, bei einančios prieš tai ir einančios po jos, kai yra teisingai išverstos, priklauso pačioms stipriausioms eilutėms Biblijoje, parodančioms, kad Jėzus ne tik kad nebuvo Visagalinčiu Dievu Tėvu, bet ir atsisakė Savo prigimties ir pareigų, t. y. tai, ką turėjo prieš ateidamas ant žemės, kad taptų žmogumi; ir todėl, kai gyveno ant žemės, nebuvo Dievu-žmogumi, bet prieš Jo pradėjimą iš Dvasios buvo tik tobulu, nenuodėmingu žmogumi. Pasakymas „bet išsižadėjo visko, priimdamas vergo prigimtį”, teisingai išverstas reiškia, kad atsisakė Savo prigimties, kurią turėjo prieš ateidamas ant žemės ir Savo pareigų su visa jų garbe; o pasakymas „pasidarydamas toks pat, kaip žmonės“ reiškia, jog Jis priėmė žmogišką prigimtį. Tokiu būdu, tapo prigimtimi ir charakteriu tiksliu Tėvo Adomo ekvivalentu, atitikmeniu, o tai leido Jam tapti Išpirka už Adomą ir jo giminę – P’26, 156, 157.
Paralelinės citatos: Jn. 1:14; 2 Kor. 8:9; Hbr. 2:9-18; Rom. 5:18,19; Iz.
42:1; 52:13-15; 53:11; Mt. 20:27,28; Lk. 22:27; Jn. 13:14.
Giesmės: 168, 167, 308, 96, 139,166, 141 / 450, 135, 415.
Poems of Dawn, 27; Wiersze brzasku, 15: Kristus jumyse. Tower Reading: Z’16, 35; (R 5842).
Klausimai: Kaip mane paveikė Kristaus nusižeminimas šią savaitę? Kokiu būdu? Kodėl?
