Džiaukitės viltimi, būkite kantrūs išmėginimuose – Rom. 12:12.
Čia turime parodytą svarbią krikščioniškos gyvenimo kovos dalį. Krikščionis turi įveikti natūralius, įgimtus senos prigimties polinkius ir su pasitikėjimu numatyti pergalę, pasinaudodamas didžiojo Išgelbėjimo Vado galia. Jis negali pasiduoti pataikaujančioms pagundoms ir apgaulingoms pasisekimo įtakoms, nei nusilpti, apalpti nešdamas prieštaravimų naštas. Jis neturi leisti, kad gyvenimo išbandymai pripildytų jį kartumu ir atbukintų jo jautrumą, padarydami jį niūriu, nuliūdusiu, barningu, apkartusiu arba nemaloniu. Taip pat jis neturi leisti augti pasididžiavimui ir puikybei, pasireiškiančiai savęs demonstravime arba įsitikinime apie savo asmeninį teisingumą ir neturi naudotis laikinais gerais dalykais, kuriuos Viešpats Savo apvaizda jam suteikė, norėdamas išbandyti jo, kaip prievaizdo, ištikimybę – Z’95, 20 (R 1759).
* * *
Mūsų viltis tapti Dievo ir Kristaus paveikslu, bei dalyvauti palaimose ir Karalystės darbe, yra patikimas pagrindas džiaugsmui. Kančių, sielvartų išgyvenimas – tai pakopos, paruošiančios mus tam, kad mūsų viltys taptų tikrove, o tai reikalauja kantrybės praktikavimo, kad nepultume, bet kad mes, tuo pat metu atkreipdami dėmesį į tuos sielvartus, pilni optimistinio pastovumo, ištvermingai lauktume ir žiūrėtume į prieš mus iškeltą šlovingą viltį. Tegul kantrybė vykdo savo tobulą darbą, o garbinga viltis taps mūsų – P’35, 62.
Paralelinės citatos: Flp. 4:4; 1 Tes. 4:2,3,6,7; 5:16; Lk. 10:20; Rom. 15:3,4,13; 5:2-5; Hbr. 3:6; 10:36; 1 Pet. 4:13; Lk. 21:19; Ps. 37:7; 40:1; Hab. 3:17,18; Kol. 1;11; Jok. 1:2-4; 5:7; 1 Pet. 2:19,20; Hbr. 12:1-3; 2 Tes. 1:4.
Giesmės: 25, 7, 21, 32, 58, 88, 92 / 407, 23, 452.
Poems of Dawn, 185; Wiersze brzasku, 177: Galiu Juo pasitikėti.
Tower Reading: Z’11, 408; (R 4909).
Klausimai: Kokie šios savaitės išbandymai buvo susiję su šiuo tekstu? Kaip juos priėmiau? Kokių pasiekė rezultatų?
KASDIENINĖ DANGIŠKOJI MANA
LAPKRIČIO 10Meilė ... nesidžiaugia neteisybe, bet džiaugiasi tiesa – 1 Kor. 13:4,6.
Ar gėrio ir blogio principai yra taip tvirtai nustatyti mano mintyse, ir ar aš taip pritariu gėriui ir neapkenčiu blogio, jog neparemsiu blogio, bet jį pasmerksiu net ir tada, kai galėčiau turėti tam tikrą naudą iš to? Ar aš taip pritariu gėriui ir tiesai, kad galėčiau džiaugtis Tiesa ir jos pasisekimu, net jei tai sugriautų mano ankščiau turėtas pažiūras, ar pakenktų kai kuriems mano žemiškiems reikalams? Meilė Dievui, apie kurią Apaštalas čia sako kaip apie Viešpaties žmonių dvasią, tai meilė daug aukštesnė už savanaudiškumą ir besiremianti nustatytais principais, kuriuos su kiekviena diena turime vis aiškiau pažinti ir tiksliau jų laikytis, nesvarbu, kiek tai mums kainuotų – Z’03, 57 (R 3150).
* * *
Neteisybė tai yra netiesa teorijoje ir praktikoje. Meilė paremta gėrio principų mylėjimu, negali džiaugtis netiesa. Nors ji užjaučia brolius ir užjaučia, gailisi pasaulio dėl jame esančio neteisingumo, kuris ją skaudina ir kelia liūdesį, tačiau, tuo pačiu metu, meilė tokiame laipsnyje bjaurisi netiesa, kokiame džiaugiasi Tiesa teorijoje ir praktikoje. Meilė gali tik džiaugtis Dievo Planu ir Dvasia, nes tai yra įkūnijimas kiekvieno gero principo tikėjime ir elgesyje. Meilė džiaugiasi Tiesos principais, siekiais, konfliktais, kūryba, pasisekimais, triumfu ir Tiesos dvasia, ir tai dėl to, jog jai malonu matyti gerus principus ir dalykus – P’32, 167.
Paralelinės citatos: Ps. 10:3; Rom. 1:32; 2 Jn. 4; Neh. 8:10-12; Ps. 9:2; 13:5; 19:8; 40:16; 46:4; 89:15; 97:11,12; 119:1,16,55,111,165; Iz. 12; Jer. 15:16; Hbr. 10:34; 1 Pet. 1:8; Apd. 11:18,22,23.
Giesmės: 95, 130, 136, 165, 149, 179, 204 / 53a, 203, 380.
Poems of Dawn, 120; Wiersze brzasku, 114: Mokytojau, kalbėk! Tower Reading: Z’02, 197; (R 3033).
Klausimai: Ar šią savaitę džiaugiausi netiesa ar Tiesa? Kodėl? Kaip? Kokios buvo pasekmės?
