Su nusižeminimu laikykite vienas kitą aukštesniu už save – Flp. 2:3.
Paulius primena, kad visi ugdytų nuolankumo malonę ir kiekviename dalyke būtų atidūs, kad „nieko nedarytų savimylos sumetimais ir netrokštų tuščios garbės”, kad savęs gyrimas ir kova dėl pirmumo teisės būtų pilnai atmesti kaip didžiausi Dievo Dvasios ir Bažnyčios palaimų priešai. Priešingai, kiekvienas privalo turėti tokį proto kuklumą, kuris leistų pastebėti brolių ir seserų gerus bruožus ir vertintų kai kuriuos iš jų, kaip aukštesnio lygio, nei savo. Neturėtume tikėtis, kad rasime visus tuos talentus ir visus sugebėjimus kiekviename žmoguje arba kiekviename susirinkime. Todėl visi gali, jeigu turi nuolankias širdis, pastebėti kituose kai kuriuos gerus bruožus ar malones aukštesnio lygio nei savo ir turėtų dėl to džiaugtis bei laikyti pagarboje tų bruožų ir malonių turėtoją – Z’97, 296 (R 2227).
* * *
Suprantame, kad proto kuklumas reiškia nuolankumą. Nuolankumas, nusižeminimas tai tinkamas savęs įvertinimas, o kad savęs įvertinimas būtų tinkamas, jis turi būti kuklus, nes svarstydami apie save, žiūrėdami i savo fizines, protines, moralines ir religines dorybes, turime save vertinti, kaip neturinčius didelės vertės. Toks savęs įvertinimas, aišku, kad leis įvertinti kitus geriau nei save, kadangi žiūrima į jų dorybes su didesne pagarba nei į savo asmenines – P’26, 61.
Paralelinės citatos: Rom. 12:3,10,16; 1 Pet. 5:5; Flp. 2:5-11; Ps. 138:6; Pat. 15:33; 16:19; 25:6,7; Iz. 57:15; Jer. 45:5; Mich. 6:8; Mt. 11:29; 20:26,27; 23:12; Lk. 14;10; Jn. 13:14-16.
Giesmės: 198, 95, 23, 114, 74, 4, 145 / 470, 370a, 374.
Poems of Dawn, 144; Wiersze brzasku, 137: Neteisk pagal tai, kaip tau atrodo.
Tower Reading: Z’16, 35; (R 5842).
Klausimai: Kokius išbandymus, susijusius su šią eilute, turėjau šią savaitę? Kaip juos priėmiau? Kokios buvo pasekmės?
KASDIENINĖ DANGIŠKOJI MANA
KOVO 31Kovok gerąją tikėjimo kovą, pagauk amžinąjį gyvenimą, kuriam esi pašauktas ir išpažinai gerą išpažinimą daugelio liudytojų akivaizdoje – 1 Tim. 6:12.
Nepriklausomai nuo to, ar mūsų kova būtų labiau vieša, ar labiau privati, vis tiek turi būti kova. Ir dar daugiau – šioje kovoje turi būti ėjimas į priekį ir pergalė, nes priešingu atveju niekada Viešpats mūsų nepripažins „nugalėtojais”. Mes visi turime atsiminti dar ir kitą dalyką, o būtent tai, kad Viešpats, įvertindamas mūsų pastangas, greičiau žiūrės į dvasią, kuri skatino tam tikram darbui, nei į rezultatus, gautus mūsų pastangomis. Žiūrėdami į šiuos dalykus tokiu būdu, atkreipkime dėmesį ne vien į tai, ką darome panaudodami visą savo jėgą kiekviename darbe, bet ir į tai, kad kiekviena mūsų auka ir kiekviena dovana, duodama Viešpačiui ir Jo reikalui, būtų tiek pilna meilės ir pasišventimo, kad Viešpats tikrai ją priimtų, kaip einančią iš meilės Jam ir tiems, kurie yra Jo, o ne dėl niekingos garbės ir tuštybės – Z’03, 91 (R 3166).
* * *
Viešpaties žmonės yra kviečiami ir raginami būti Dievo pusėje kovojant dėl teisingumo. Didelė meilė Dieviško pakvietimo apdovanojimui bus veiksminga pagalba skatinant viltį ir drąsą šioje geroje tikėjimo kovoje; o po viešo pasisakymo šioje kovoje, jog esame Dievo pusėje, tegul Viešpaties žmonės nedaro gėdos Dievo ir Kristaus darbui savo bailumu, gėdingai bėgdami nuo priešo ar pasiduodami jam – P’32, 30.
Paralelinės citatos: 1 Tim. 1:18; Ef. 6:12; 2 Tim. 2:5; 4:7; Flp. 3:12- 14; 1 Tim. 6:19; Mt. 7:21-23; 10:32,33; Jn. 9:22-38; Rom. 2:7; 10:9,10; 1 Jn. 4:15.
Giesmės: 266, 9, 272, 225, 58, 32, 201 / 417, 108, 314.
Poems of Dawn, 308; Wiersze brzasku, 306: Mes vis dar galime tarnauti.
Tower Reading: Z’98,153; (R 2309).
Klausimai: Ar šią savaitę kovojau tikėjimo kovą, norėdamas gauti amžiną gyvenimą? Kaip? Kodėl? Kokios buvo pasekmės?