Koks geras žodis, pasakytas savo laiku! Laiku pasakytas tinkamas žodis yra kaip aukso obuolys sidabro įdėkle – Pat. 15:23; 25:11.
Kai kalbame su žmonėmis, kurie turi „ausis klausymui” ir jie klausinėja, norėdami pažinti kelią, vedantį pas Viešpatį, atsiminkime, kad žmogaus gyvenime būna didelės krizės, įsimintinos progos, kur vienas žodis gali būti brangesnis, labiau įtikinantis, nei šimtas ar tūkstantis žodžių kitu laiku ir kitose aplinkybėse. Būkime visada pasiruošę Viešpaties tarnybai, nesvarbu, ar mums šis laikas bus patogus ar ne, su malonumu guldykime savo gyvybę už brolius. Tačiau mes turime atskirti tarp to, kas yra patogu mums, ir to, kas patogu kitiems; ir noriai tarnauti kitiems kiekviename laike, net jei jis būtų nepatogus mums, bet tinkamas laikas kitiems. Nesiūlykime, neprimeskime niekam Evangelijos ne laiku, nors tai būtų patogi proga mums – Z’02, 381, 382 (R 3122).
* * *
Yra laikas tylėti ir laikas kalbėti. Yra dalykų, kuriuos reikia pasakyti ir dalykų, apie kuriuos geriau nutylėti. Tas, kuris kalba, kada turi tylėti, kuris sako tai, ko nereikėtų sakyti, kas susilaiko ir nesako to, ką reikėtų pasakyti – yra neprotingas ir daro žalą. Bet tas, kuris tyli, kada reikia tylėti, kas susilaiko ir nesako netinkamų ir žalingų pastabų, komentarų, kas tinkamu būdu ir tinkamoje dvasioje pasako apie dalykus, kuriems atėjo laikas, tinkamoje vietoje, tinkama proga ir tinkamam asmeniui – yra protingas ir gali padėti kitiems. Sugebėjimas pasakyti tinkamus dalykus, tinkamoje dvasioje ir tinkamu būdu, atėjus tinkamai progai, tinkamu laiku ir tinkamoje vietoje, tinkamam asmeniui, yra malonė, retai kada pasiekiama, brangi ir vaisinga. Atidžiai mokykimės, būkime rūpestingi, kad sugebėtume atrinkti tuos dalykus, apie kuriuos kalbame, kalbėjimo dvasią ir kalbėjimo būdą, tinkamą laiką, progą ir vietą, kur kalbėsime, ir asmenis, kuriems kalbėsime. O tada mūsų žodžiai bus kaskart vis geresni, nes bus sakomi tinkamu laiku – P’26, 173.
Paralelinės citatos: Ps. 37:30; 39:1; 119:13,46,172; 141:3; Pat. 12:18- 20; 15:1,2,4,7; 16:21,23,24; 31:26; Pam. 12:9-11; Ef. 4:25,29; Kol. 4:6; 1 Pet. 3:15,16; Apr. 14:5
Giesmės: 260, 116, 272, 275, 22, 49, 16 / 422, 24, 381.
Poems of Dawn, 106; Wiersze brzasku, 96: Kokį draugą mes turime Jėzuje.
Tower Reading: Z’14,245; (R 5517).
Klausimai: Kaip šią savaitę naudojau savo liežuvį? Kokios buvo pasekmės?
KASDIENINĖ DANGIŠKOJI MANA
RUGSĖJO 20Nes taip pasakė Aukštasis ir Kilnusis, kuris amžinai gyvena ir kurio vardas „Šventasis”: „Aš gyvenu aukštoje ir šventoje vietoje ... kad atgaivinčiau nuolankiųjų dvasią ir atgaivinčiau sutrintųjų širdį – Iz. 57:15
.
Visada atsiminkime, kad Viešpats niekada nepaniekins sugniuždytos ir atgailaujančios širdies, niekada jos neatstums. Todėl, yra nesvarbu, kad ir kokiems sunkumams atėjus, kai kurie Dievo žmonės gali suklupti, tačiau jeigu jie tvirtina sakydami, jog trokšta atleidimo ir draugystės su Viešpačiu, ir jeigu jų širdys yra atgailaujančios ir sugniuždytos, tegul nesielvartauja, bet atsimena, kad Dievas juos apdraudė per Kristaus nuopelną, kuris leidžia Jam priimti ir išteisinti dykai, nemokamai nuo visų nuodėmių visus tuos, kurie ateina pas Dievą per Jėzų, t. y., per tikėjimą į Jo kraują. Tie, kurie turi sugniuždytas ir atgailaujančias širdis dėl savo nuodėmių, tegul žino, kad jie nepadarė „mirtinos nuodėmės”, nes jų širdies būsena tai parodo, kaip apie tai pareiškia Apaštalas: „Nes negalima ... vėl atgaivinti
atgailai” tų, kurie padarė mirtiną nuodėmę – Z’03, 383 (R 3253).
* * *
Jehova yra kilnus Savo asmenyje, charakteryje, planuose ir darbuose. Jo išaukštinimo ribos yra bekraštės. Nors Jis yra aukščiausias už visas kitas esybes, tačiau yra visai nepanašus į įžymius žmones ar puolusius angelus. Nedaugelis iš didžių žmonių ir nei vienas iš puolusių angelų nenusižemina iki žemesnės būtybių padėties, ypač tam, kad galėtų pakelti ir atgaivinti jų širdį ir protą. Visa Jehovos veikla, be abejo, susijusi su žemesnėmis būtybėmis; ir be to, Jis su malonumu naudoja Savo padėtį, dvasią, planą, kūrybą, darbus bei nuosavybę kukliųjų ir atgailaujančiųjų naudai. Jis netgi atiduoda mirčiai Savo žmogiškus sūnus tam, kad juos palaimintų. Kur galime surasti kitą tokį garbingą ir vertą kaip Jis? Vertas Jis, kad mes Juo tikėtume, Jį mylėtume, garbintume, būtume Jam paklusnūs, dėkingi, Jam tarnautume ir būtume ištikimi – P’34, 128.
Paralelinės citatos: Įst. 10:17; Ps. 8:9; 57:5; 97:2,6,9;145:5,11,12; Iz.2:10; 6:1,3; 35:2; Ezech. 1:26-28; Pr. 19:16; Iš. 15:13; 22:27; 34:6,7; Sk.14:18-20; Ts. 2:18; 2 Sam. 12:13; Ezr. 9:9,13; Neh. 9:17,27-31; Jobo 33:14-30; Ps. 30:5; 32:1,2,5; 85:10; 103:3,8-14,17; Mt. 18:11-14, 23-27; Lk.1:50,77,78; Ef. 2:4-7; Hbr. 4:16; 1 Pet. 3:8,15; 1 Jn. 1:9.
Giesmės: 176, 68, 67, 63, 121, 286, 293 / 57, 295, 58.
Poems of Dawn, 31; Wiersze brzasku, 20: Pastovi pagalba. Tower Reading: Z’13, 115; (R 5217).
Klausimai: Kokiu būdų Dievas suteikė man malonę šią savaitę? Kaip ją priėmiau ir panaudojau? Kokios buvo pasekmės?