Ir tas yra pažadas, kurį Jis pats mums pažadėjo: amžinąjį gyvenimą – 1 Jono 2:25
Visi turėtume suprasti, kad turime nuveikti tam tikrą darbą mums duotų garbingų Dievo pažadų srityje. Jei kalbėsime apie laikinus mūsų gyvenimo dalykus, tai Dievas pažadėjo, kad duonos ir vandens mums nepristigs. Tačiau tai nereiškia, kad turime nesirūpinti ir neišnaudoti tinkamos progos apsirūpinti laikinais gyvenimo dalykais. Taip pat Jis pažadėjo, kad dalyvausime būsimoje Karalystėje, tačiau nuo mūsų priklauso, ar padarysime mūsų pašaukimą ir išrinkimą tikru. Dievas yra visiškai pajėgus ir visiškai pasirengęs atlikti visa Savo dalį, susijusią su kiekvienu reikalu. Tačiau mūsų labui, Jis kviečia mus, kad parodytume tikėjimą darbais, t. y., bendradarbiaujant su Juo, protingai išnaudotume visas tinkamas galimybes – Z’03, 175 (R 3204).
* * *
Amžinasis gyvenimas – tai nėra natūrali, įgimta žmogaus nuosavybė, bet Dievo dovana, suteikta tiems, kurių charakteriai yra santaikoje su Jo charakteriu. Ištikimųjų atžvilgiu šis pažadas yra tikras ir patvirtintas Jehovos priesaika. Jeigu esame ištikimi, tai mūsų tikėjimas su nepajudinamu tikrumu gali laukti Jo pažadų išsipildymo. Koks įkvėpimas ištikimybei turėtų būti toks pažadas! – P’30, 77.
Paralelinės citatos: Ps. 21:4; 133:3; Dan. 12:3; Mt. 19:29; Lk. 20:36; Jn. 3:14-17; 4:14; 5:24,25,29,39; 6:27,40,47, 50-58, 68; 10:10,28; 12:50; 17:2,3; Apd. 13:46, 48; Rom. 2:7; 5:21; 6:22,23; 1 Kor. 15:53,54; 2 Kor. 5:1.
Giesmės: 208, 5, 9, 15, 62, 246, 255 / 13, 1, 475.
Poems of Dawn, 251; Wiersze brzasku, 235: Ištikimybė.
Tower Reading: Z’15, 12; (R 5608).
Klausimai: Kokią turėjo įtaką šis tekstas man šią savaitę? Kodėl? Kokie buvo rezultatai?
KASDIENINĖ DANGIŠKOJI MANA
GRUODŽIO 19Tenesigiria žmogus, kuris dar tik juosiasi kalaviją, kaip tas, kuris nusijuosia – 1 Kar. 20:11.
Ištvermingumo išbandymas, be abejo, yra vienas iš sunkiausių ištikimybės išmėginimų, ką išrinktoji Bažnyčia patyrė. Tai toks išmėginimas, kuris išmatuoja ir parodo stiprumą kiekvienos kitos dorybės ir malonės. Ir joks kryžiaus kareivis nebus apdovanojamas pergalės laurais, jei neišlaikys to išbandymo. … Šių dienų kovose, kaip ir visose kitose, priešininkas stengiasi netikėtai užklupti, staiga užpulti ir sunaikinti Dievo žmones. Todėl vienintelis pasiruošimas, kurį galime atlikti esant tokiai situacijai, tai pastovus budrumas, malda ir užsidėjimas ant savęs visų Dievo šarvų – Tiesos ir Tiesos Dvasios – Z’94, 155 (R 1656).
* * *
Nors Dievo žmonės gali ir giriasi Viešpatyje, tačiau netinkama būtų didžiuotis, nes mažų mažiausiai tai būtų perdėtas savęs gyrimas. Kartais galime pateisinti tam tikrus kuklius pasakymus apie savo buvusius pasiekimus, bet niekada pagyrūniškai. Dar mažiau reikėtų girtis būsimais darbais, kurių atlikimas yra neaiškus. Toks pasigyrimas aukština save, paprastai menkina kitus ir užgaulioja Dievą. Pagyrūnui ne tik dažniausiai nepasiseka, bet ir sulaukia nelaimės. Nėra vietos pasigirti savimi. Ką turime ir ko nesame gavę? Ar elgeta turėtų girtis gauta išmalda? Ar gėris, kurį gavome, neateina iš Viešpaties malonės? Todėl būkime uolūs, atiduodami Jam garbę už mūsų vietą bei pasiekimus, o apie save galvokime kaip apie Jo neužsitarnauto gerumo ir meilės objektus – P’35, 172.
Paralelinės citatos: Pat. 27:1; Iz. 10:15; Ps. 49:6-9; 52:1; 94:4; Rom. 3:27; 11:17-21; 1 Kor. 1:17-31; 4:6,7; 2 Kor. 10:12-17; Ef. 2:8-10.
Giesmės: 184, 13, 15, 63, 123, 135, 291 / 417, 379, 380.
Poems of Dawn, 236; Wiersze brzasku, 222: Darbai, o ne žodžiai. Tower Reading: Z’94,115; (R 1656).
Klausimai: Ar aš gyriausi šią savaitę? Kokiu būdu? Kodėl? Kokios buvo pasekmės?
