Koks geras žodis, pasakytas savo laiku! Laiku pasakytas tinkamas žodis yra kaip aukso obuolys sidabro įdėkle – Pat. 15:23; 25:11.
Kai kalbame su žmonėmis, kurie turi „ausis klausymui” ir jie klausinėja, norėdami pažinti kelią, vedantį pas Viešpatį, atsiminkime, kad žmogaus gyvenime būna didelės krizės, įsimintinos progos, kur vienas žodis gali būti brangesnis, labiau įtikinantis, nei šimtas ar tūkstantis žodžių kitu laiku ir kitose aplinkybėse. Būkime visada pasiruošę Viešpaties tarnybai, nesvarbu, ar mums šis laikas bus patogus ar ne, su malonumu guldykime savo gyvybę už brolius. Tačiau mes turime atskirti tarp to, kas yra patogu mums, ir to, kas patogu kitiems; ir noriai tarnauti kitiems kiekviename laike, net jei jis būtų nepatogus mums, bet tinkamas laikas kitiems. Nesiūlykime, neprimeskime niekam Evangelijos ne laiku, nors tai būtų patogi proga mums – Z’02, 381, 382 (R 3122).
* * *
Yra laikas tylėti ir laikas kalbėti. Yra dalykų, kuriuos reikia pasakyti ir dalykų, apie kuriuos geriau nutylėti. Tas, kuris kalba, kada turi tylėti, kuris sako tai, ko nereikėtų sakyti, kas susilaiko ir nesako to, ką reikėtų pasakyti – yra neprotingas ir daro žalą. Bet tas, kuris tyli, kada reikia tylėti, kas susilaiko ir nesako netinkamų ir žalingų pastabų, komentarų, kas tinkamu būdu ir tinkamoje dvasioje pasako apie dalykus, kuriems atėjo laikas, tinkamoje vietoje, tinkama proga ir tinkamam asmeniui – yra protingas ir gali padėti kitiems. Sugebėjimas pasakyti tinkamus dalykus, tinkamoje dvasioje ir tinkamu būdu, atėjus tinkamai progai, tinkamu laiku ir tinkamoje vietoje, tinkamam asmeniui, yra malonė, retai kada pasiekiama, brangi ir vaisinga. Atidžiai mokykimės, būkime rūpestingi, kad sugebėtume atrinkti tuos dalykus, apie kuriuos kalbame, kalbėjimo dvasią ir kalbėjimo būdą, tinkamą laiką, progą ir vietą, kur kalbėsime, ir asmenis, kuriems kalbėsime. O tada mūsų žodžiai bus kaskart vis geresni, nes bus sakomi tinkamu laiku – P’26, 173.
Paralelinės citatos: Ps. 37:30; 39:1; 119:13,46,172; 141:3; Pat. 12:18- 20; 15:1,2,4,7; 16:21,23,24; 31:26; Pam. 12:9-11; Ef. 4:25,29; Kol. 4:6; 1 Pet. 3:15,16; Apr. 14:5
Giesmės: 260, 116, 272, 275, 22, 49, 16 / 422, 24, 381.
Poems of Dawn, 106; Wiersze brzasku, 96: Kokį draugą mes turime Jėzuje.
Tower Reading: Z’14,245; (R 5517).
Klausimai: Kaip šią savaitę naudojau savo liežuvį? Kokios buvo pasekmės?
KASDIENINĖ DANGIŠKOJI MANA
LAPKRIČIO 19Budėkime ir būkime blaivūs – 1 Tes. 5:6.
Budėkime, t. y., rūpestingai atkreipkime dėmesį į visus nurodymus, kuriuos mums davė Viešpats Dievas, parodydamas tai, koks tarnavimas Jam yra priimtinas. Stebėkime save, stengdamiesi kuo tiksliau sekti mūsų didžiojo Vyriausiojo Kunigo pėdomis. Būkime blaivūs – tai reiškia nebūkime lengvabūdiškais; būdami laimingi ir džiaugsmingi Viešpatyje, laisvi nuo rūpesčių, kurie slegia daugelį kitų, kadangi jie blogai supranta dangiškojo Tėvo Planą ir Jo charakterį, būkime blaivūs, rimtai įvertindami dabartines galimybes ir privilegijas, susijusias su Viešpaties tarnyba – neleiskime, kad galimybės ir privilegijos išsprūstų mums iš rankų dėl mūsų apsileidusio nerūpestingumo, dėl ko vėliau turėtume gailėtis – Z’02, 239 (R 3054).
* * *
Žodis
budėti, reiškia stovėti sargyboje. Šis žodis duoda tokią mintį, kad turime būti apsiginklavę, likti budrūs, stebėti savo charakterio būdą, motyvus, mintis, žodžius, poelgius, aplinką ir įtaką, veikiančią mus ir per mus, patikrindami visus dalykus, kurie norėtų įeiti ar palikti mūsų širdies ir proto sferą. Turime nepasitikėti jų tvirtinimais apie draugiškumą mūsų atžvilgiu, reikalauti įrodymo tokioms jų pareikštoms pretenzijoms, ir paimti į nelaisvę tas mintis ir tuos dalykus, kurie negali pateikti tokio įrodymo, leidžiant įeiti ir išeiti tik tokioms mintims ir dalykams, kurie pateikia tokį įrodymą. Turime atkreipti dėmesį į ištisą spektrą mūsų pareigų ir privilegijų, pasilikdami sargyboje iki pat sargybos pasikeitimo. Būti
blaiviu, reiškia išlaikyti charakterio būdo ir teisingo sprendimo pusiausvyrą, ir nebūti tokiu, kuris neįvertina ar pervertinta savo kovos dalyvius, bet tokiu, kuris pripažįsta ne vien tik savo asmeninius silpnumus, poreikius, tikslus ir pasiekimus, bet ir savo priešų, o taip pat mūsų Vadovo galią, Jo tikslus ir pagalbą, ir tokiu, kuris pripažįsta sunkumus, žino savo kovos tikslą, tai, kiek laiko turi tęstis kova, neabejodamas, kad nugalės neištikimus, ir kad ištikimieji nugalės. Visa tai apsvarstydami, turime ugdyti pastovų ir didelį atsargumą – P’36, 166.
Paralelinės citatos: Iš. 23:13; 34:12; Įst. 4:9,23; Joz. 22:5; 1 Kar. 8:25; Ps. 39:1; 141:3; Pat. 4:23; Mal. 2:15; Mt. 16:6; 24:4; 26:40,41; Lk. 11:35; Apd. 20:28-31; 1 Kor. 10:12; 16:13; Ef. 5:15; 6:18; 1 Tim. 4:16; Hbr. 2:1; 3:12; 1 Pet. 1:13; 4:7; 5:8.
Giesmės: 13, 145, 1, 20, 44, 130, 183 / 346, 57, 392.
Poems of Dawn, 239; Wiersze brzasku, 224: Drąsos! Švinta aušra! Tower Reading: Z’13, 181; (R 5256).
Klausimai: Ar šią savaitę atkreipiau dėmesį į šį tekstą? Kokiu būdu? Kodėl? Kokios buvo viso to pasekmės?