Aš palieku jums ramybę, duodu jums savo ramybę … Tenebūgštauja jūsų širdys ir teneišsigąsta – Jn. 14:27.
Kuo labiau mes įveikiame pasaulį, kūną ir velnią, tai tuo daugiau stengiamės vykdyti mūsų Tėvo valią, kuris yra danguje. O kuo labiau mes siekiame vienybės ir bendravimo su mūsų brangiuoju Gelbėtoju, ir kuo labiau stengiamės daryti tai, kas Jo akims yra malonu, tai tuo daugiau patiriame džiaugsmo ir ramybės, ko joks žmogus negali iš mūsų atimti, ir kas išbandymų, sunkumų ir persekiojimų metu tampa dar labiau brangu ir vertinga. „Taip ir jūs dabar, tiesa esate nuliūdę. Bet aš vėl jus išvysiu, tai džiaugsis jūsų širdis, ir jūsų džiaugsmo niekas neatims iš jūsų” (Jn. 16:22) – Z’97, 306 (R 2230).
* * *
Ramybė yra širdies ir proto poilsis. Pirmiausia, gauname ramybę, nes žinome, kad atleistos mums nuodėmės Kristaus aukos nuopelnų dėka, todėl turime ramybę su Dievu. Antra, ją turime todėl, kad žinome, jog esame taikoje su Dievo gera valia mūsų pasišventime, todėl gauname Dievo ramybę. Nei viena, nei kita prasme jokiu būdu neleiskime, kad kas nors ją atimtų iš mūsų širdžių, bet išsaugokime mūsų ramybę su Dievu ir Dievuje – P’30, 78.
Paralelinės citatos: Jobo 34:29; Ps. 4:8; 25:12,13; 85:8; 119:165; 125:1; Pat. 3:17,24; Iz. 26:3; 28:12; 32:2,17,18; 53:5; Mt. 11:28-30; Jn. 16:33; Rom. 5:1; 8:6; 14:17; 15:13,33; Ef. 2:14-7; Flp. 4:6,7,9; Kol. 3:15; 2 Tes. 3:16.
Giesmės: 330, 63, 110, 99, 120, 244, 293 / 433, 116, 475.
Poems of Dawn, 210; Wiersze brzasku, 203: Dar truputį.
Tower Reading: Z’11, 150; (R 4817).
Klausimai: Ar šią savaitę pilnai ilsėjausi Viešpatyje? Kokiose aplinkybėse? Kas tam trukdė, kas padėjo? Kokios buvo pasekmės?
KASDIENINĖ DANGIŠKOJI MANA
GEGUŽĖS 9Taigi, kaip priėmėte Kristų Jėzų Viešpatį, taip elkitės jame, įsišakniję, statydamiesi jame ir stiprėdami tikėjimu, kaip buvote išmokyti, būdami pertekę dėkojimo – Kol. 2:6,7.
Bendrai paėmus, klaidingų doktrinų mokytojai mano, kad nėra būtina ir nepatartina būti sutvirtintiems tikėjime, nes jie galvoja, kad būti sutvirtintu tikėjime, reiškia būti fanatiku. Žinoma tai tiesa, kai kalbame apie nesąžiningus asmenis, kurie priima ir atkakliai laikosi to, ko niekada nepatvirtino nei sveika logika, nei Biblijos autoritetas. Tačiau tas, kuris nuoširdžiu tikėjimu ir pasiremdamas Dievo autoritetu, priima Jo Žodį, nėra tuo neprotingu fanatiku. Ir tik tie, kurie taip elgiasi, yra sutvirtinti Tiesoje. Skirtumas tarp stipraus, tvirto krikščionio ir fanatiko yra tas, kad vienas yra sutvirtintas Tiesoje, o kitas sutvirtintas klaidoje – Z’03, 199 (R 3215).
* * *
Mes priimame Jėzų Kristų savo Viešpačiu, atsisakydami savo valios ir priimdami Jo valią, kuri tampa mūsų asmenine valia. Taip turėtų būti visada. Esame įsišakniję Jame, nes tik iš Jo įsisaviname tai, kas patenkina mūsų būtinus poreikius. Esame statomi Jame, jeigu ugdome charakterį, panašų į Jo. Mes esame sustiprinti tikėjime pagal Jo Žodį, jeigu nepajudinami liekame Jo Žodyje. Ir jei, rodydami dėkingumą, augame šiame tikėjime, tai tampame turtingais tikėjime – P’35, 62.
Paralelinės citatos: Jn. 1:12; Flp. 1:27; 1 Tes. 4:1; Judo 3,20; Ef. 2:20-22; 3:17; 4:1; Kol. 1:23; 3:17; Iz. 61:3; 1 Kor. 3:9,11; 1 Pet. 2:5; 2 Pet. 2:12; Apd. 20:32; 2 Kor. 1:21.
Giesmės: 267, 6, 87, 113, 172, 37, 324 / 123, 132, 415.
Poems of Dawn, 23; Wiersze brzasku, 11: Mūsų Mokytojas.
Tower Reading: Z’14, 311; (R 5557).
Klausimai: Kokius šią savaitę turėjau išbandymus, susijusius su šiuo tekstu? Kaip juos priėmiau? Kas padėjo? Kas trukdė? Kokios buvo pasekmės?
