Aš palieku jums ramybę, duodu jums savo ramybę … Tenebūgštauja jūsų širdys ir teneišsigąsta – Jn. 14:27.
Kuo labiau mes įveikiame pasaulį, kūną ir velnią, tai tuo daugiau stengiamės vykdyti mūsų Tėvo valią, kuris yra danguje. O kuo labiau mes siekiame vienybės ir bendravimo su mūsų brangiuoju Gelbėtoju, ir kuo labiau stengiamės daryti tai, kas Jo akims yra malonu, tai tuo daugiau patiriame džiaugsmo ir ramybės, ko joks žmogus negali iš mūsų atimti, ir kas išbandymų, sunkumų ir persekiojimų metu tampa dar labiau brangu ir vertinga. „Taip ir jūs dabar, tiesa esate nuliūdę. Bet aš vėl jus išvysiu, tai džiaugsis jūsų širdis, ir jūsų džiaugsmo niekas neatims iš jūsų” (Jn. 16:22) – Z’97, 306 (R 2230).
* * *
Ramybė yra širdies ir proto poilsis. Pirmiausia, gauname ramybę, nes žinome, kad atleistos mums nuodėmės Kristaus aukos nuopelnų dėka, todėl turime ramybę su Dievu. Antra, ją turime todėl, kad žinome, jog esame taikoje su Dievo gera valia mūsų pasišventime, todėl gauname Dievo ramybę. Nei viena, nei kita prasme jokiu būdu neleiskime, kad kas nors ją atimtų iš mūsų širdžių, bet išsaugokime mūsų ramybę su Dievu ir Dievuje – P’30, 78.
Paralelinės citatos: Jobo 34:29; Ps. 4:8; 25:12,13; 85:8; 119:165; 125:1; Pat. 3:17,24; Iz. 26:3; 28:12; 32:2,17,18; 53:5; Mt. 11:28-30; Jn. 16:33; Rom. 5:1; 8:6; 14:17; 15:13,33; Ef. 2:14-7; Flp. 4:6,7,9; Kol. 3:15; 2 Tes. 3:16.
Giesmės: 330, 63, 110, 99, 120, 244, 293 / 433, 116, 475.
Poems of Dawn, 210; Wiersze brzasku, 203: Dar truputį.
Tower Reading: Z’11, 150; (R 4817).
Klausimai: Ar šią savaitę pilnai ilsėjausi Viešpatyje? Kokiose aplinkybėse? Kas tam trukdė, kas padėjo? Kokios buvo pasekmės?
KASDIENINĖ DANGIŠKOJI MANA
RUGPJŪČIO 18Viską ištirkite ir to, kas gera, laikykitės – 1 Tes. 5:21.
Nors Dievo žmonės labai vertina pranašavimus, tai yra viešus skelbimus, tačiau turi išmokti nepriimti to ką girdi, be tinkamo ištyrimo ir kritikos. Turi ištirti viską, ką girdi, turi atskirti, kas atitinka logiką ir Šventąjį Raštą, o kas yra vien tik prielaida ir gal būt sofistika. Jie turi patikrinti tai, ką girdi, su tikslu tvirtai laikytis visko, kas sutinka su Dievo Žodžiu ir kas yra santaikoje su Šventąja Dvasia. Jie turi greitai atmesti tai, kas neišlaiko tokio išmėginimo – Z’03, 26 (R 3135).
* * *
Šėtonas padarė taip, jog doktrina apie dvasininkų Dievišką teisę yra visuotina ir palaiko šią nuomonę, jog dvasininkija ir kunigija – tai įgalioti Dievo atstovai, kuriais žmonės turi aklai ir neabejotinai pasitikėti ir jiems paklusti. Šia doktrina pasisekė jam suvedžioti beveik visą pasaulį. Dievas nenori, kad Jo sūnūs būtų šios doktrinos įtakoje, kuri atvedė iki tokių pasekmių. Todėl pataria atsargiai ištirti visus dalykus, kuriuos jie nori priimti ir kuriems nori pritarti, bei reikalauja, kad šie dalykai būtų santaikoje patys su savimi, su Šventojo Rašto tekstais ir jo doktrinomis, su Dievo charakteriu, Išpirkimu, su Dievo tikslais ir faktais. Dievas reikalauja laikytis tik tų dalykų, kurie išlaiko šiuos visapusiškus ir pagrįstus testus – P’32, 112.
Paralelinės citatos: Iš. 23:7; Pat. 28:5; Iz. 29:8; Mt. 24:4; Jn. 5:39; 1 Kor. 2:15; 14:29; Flp. 4:8; Hbr. 10:23,24; 2 Pet. 1:15-21; 1 Jn. 4:1-3; Apr. 2:2.
Giesmės: 79, 22, 49, 296, 306, 311, 332 / 100, 317, 415.
Poems of Dawn, 4; Wiersze brzasku, 1: Didžiosios Tiesos. Tower Reading: Z’10, 297; (R 4684).
Klausimai: Ar šią savaitę ištyriau tai, kas man buvo pateikta, kad tuo dalyku tikėčiau? Kaip? Kodėl? Kokios buvo pasekmės?
