Aš palieku jums ramybę, duodu jums savo ramybę … Tenebūgštauja jūsų širdys ir teneišsigąsta – Jn. 14:27.
Kuo labiau mes įveikiame pasaulį, kūną ir velnią, tai tuo daugiau stengiamės vykdyti mūsų Tėvo valią, kuris yra danguje. O kuo labiau mes siekiame vienybės ir bendravimo su mūsų brangiuoju Gelbėtoju, ir kuo labiau stengiamės daryti tai, kas Jo akims yra malonu, tai tuo daugiau patiriame džiaugsmo ir ramybės, ko joks žmogus negali iš mūsų atimti, ir kas išbandymų, sunkumų ir persekiojimų metu tampa dar labiau brangu ir vertinga. „Taip ir jūs dabar, tiesa esate nuliūdę. Bet aš vėl jus išvysiu, tai džiaugsis jūsų širdis, ir jūsų džiaugsmo niekas neatims iš jūsų” (Jn. 16:22) – Z’97, 306 (R 2230).
* * *
Ramybė yra širdies ir proto poilsis. Pirmiausia, gauname ramybę, nes žinome, kad atleistos mums nuodėmės Kristaus aukos nuopelnų dėka, todėl turime ramybę su Dievu. Antra, ją turime todėl, kad žinome, jog esame taikoje su Dievo gera valia mūsų pasišventime, todėl gauname Dievo ramybę. Nei viena, nei kita prasme jokiu būdu neleiskime, kad kas nors ją atimtų iš mūsų širdžių, bet išsaugokime mūsų ramybę su Dievu ir Dievuje – P’30, 78.
Paralelinės citatos: Jobo 34:29; Ps. 4:8; 25:12,13; 85:8; 119:165; 125:1; Pat. 3:17,24; Iz. 26:3; 28:12; 32:2,17,18; 53:5; Mt. 11:28-30; Jn. 16:33; Rom. 5:1; 8:6; 14:17; 15:13,33; Ef. 2:14-7; Flp. 4:6,7,9; Kol. 3:15; 2 Tes. 3:16.
Giesmės: 330, 63, 110, 99, 120, 244, 293 / 433, 116, 475.
Poems of Dawn, 210; Wiersze brzasku, 203: Dar truputį.
Tower Reading: Z’11, 150; (R 4817).
Klausimai: Ar šią savaitę pilnai ilsėjausi Viešpatyje? Kokiose aplinkybėse? Kas tam trukdė, kas padėjo? Kokios buvo pasekmės?