Aš palieku jums ramybę, duodu jums savo ramybę … Tenebūgštauja jūsų širdys ir teneišsigąsta – Jn. 14:27.
Kuo labiau mes įveikiame pasaulį, kūną ir velnią, tai tuo daugiau stengiamės vykdyti mūsų Tėvo valią, kuris yra danguje. O kuo labiau mes siekiame vienybės ir bendravimo su mūsų brangiuoju Gelbėtoju, ir kuo labiau stengiamės daryti tai, kas Jo akims yra malonu, tai tuo daugiau patiriame džiaugsmo ir ramybės, ko joks žmogus negali iš mūsų atimti, ir kas išbandymų, sunkumų ir persekiojimų metu tampa dar labiau brangu ir vertinga. „Taip ir jūs dabar, tiesa esate nuliūdę. Bet aš vėl jus išvysiu, tai džiaugsis jūsų širdis, ir jūsų džiaugsmo niekas neatims iš jūsų” (Jn. 16:22) – Z’97, 306 (R 2230).
* * *
Ramybė yra širdies ir proto poilsis. Pirmiausia, gauname ramybę, nes žinome, kad atleistos mums nuodėmės Kristaus aukos nuopelnų dėka, todėl turime ramybę su Dievu. Antra, ją turime todėl, kad žinome, jog esame taikoje su Dievo gera valia mūsų pasišventime, todėl gauname Dievo ramybę. Nei viena, nei kita prasme jokiu būdu neleiskime, kad kas nors ją atimtų iš mūsų širdžių, bet išsaugokime mūsų ramybę su Dievu ir Dievuje – P’30, 78.
Paralelinės citatos: Jobo 34:29; Ps. 4:8; 25:12,13; 85:8; 119:165; 125:1; Pat. 3:17,24; Iz. 26:3; 28:12; 32:2,17,18; 53:5; Mt. 11:28-30; Jn. 16:33; Rom. 5:1; 8:6; 14:17; 15:13,33; Ef. 2:14-7; Flp. 4:6,7,9; Kol. 3:15; 2 Tes. 3:16.
Giesmės: 330, 63, 110, 99, 120, 244, 293 / 433, 116, 475.
Poems of Dawn, 210; Wiersze brzasku, 203: Dar truputį.
Tower Reading: Z’11, 150; (R 4817).
Klausimai: Ar šią savaitę pilnai ilsėjausi Viešpatyje? Kokiose aplinkybėse? Kas tam trukdė, kas padėjo? Kokios buvo pasekmės?
KASDIENINĖ DANGIŠKOJI MANA
BIRŽELIO 13Pabudęs, būsiu patenkintas Tavo panašumu – Ps. 17:15.
Duokime savo mintims pakilti
Ir nors minutei atitrūkti nuo gyvenimo rūpesčių.
Pakelkime mus skiriančią uždangą,
Įsižiūrėkime į amžinybės Garbę.
Tegul mintys apie Dievą, Kristų, praeities ir dabarties vertus šventuosius, Karalystės paveldėjimą, mūsų būsimo darbo palaimas bendradarbiaujant su Kristumi, Dieviško Plano didingumą ir gerumą, garbę ir laimę, kurią gausime susijungę su Kristumi, kai baigsime mūsų laikiną gyvenimą, pripildo mūsų protus ir įkvepia mūsų širdis. Prie šių garbingų minčių papildomai pridėkime paguodą bei palaimą, kurią gauname asmeniniu būdu dvasiškai bendraudami per maldą ir būdami dvasinėje vienybėje su Dievu, toliau studijuodami Jo Žodį bei susirinkdami kartu, kad atiduotume Jam garbę ir šlovę – Z’95, 251 (R 1884).
* * *
Suprantame, kad šioje eilutėje minimas Dievo „panašumas” – tai Jo charakteris, prigimtis ir viešpatavimas. Dievas tai parodė kaip tikslą, kurio turime siekti. Besikeičiantys išbandymai paruošia mus siekti to, neduoda pasitenkinti dabartine mūsų būsena, nors esame ir susitaikę su ja. Taigi, ilgesingi ištikimųjų troškimai bus pilnai patenkinti prisikėlimo metu, o pilnas pasitenkinimas savo likimu visam laikui taps palaimą nešančiu patyrimu; ši perspektyva skatina mus ištikimybei – P’35, 101.
Paralelinės citatos: 1 Jn. 3:2; Ps. 4:6; Pr. 17:1; Lk. 1:6; 2 Kor. 3:18; 5:1-8; Jobo 19:26,27; Iz. 61:10; Mt. 5:8; 1 Kor. 13:12; Apr. 22:4; 1 Kor. 15:23, 41-48; 1 Tes. 4:13-17.
Giesmės: 105, 21, 32, 53, 92, 133, 201 / 188a, 132, 353.
Poems of Dawn, 230; Wiersze brzasku, 217: Prisikėlimas.
Tower Reading: Z’14, 345; (R 5578).
Klausimai: Ar prisikėlimo viltis atnešė man naudos šią savaitę? Kaip tai mane paveikė? Kokie buvo rezultatai ją turint?