Bet mes, stiprieji, privalome nešti silpnųjų silpnybes ir ne sau įtikti – Rom. 15:1.
Jokiu būdu neturime atsisakyti ir atsitraukti nuo principų, tačiau dažnai į savo asmenines laisves ir teises galime nekreipti dėmesio, jei tai atneš gėrį kitiems ir patiks Dievui. Apaštalas Paulius buvo pasiruošęs ginti principus bet kokia kaina (Gal. 2:5,11), tačiau atsisakyme savo laikinų teisių ir privilegijų bei laisvių Kristaus ir Bažnyčios naudai, be abejonės, jis yra kitas, po mūsų Viešpaties Jėzaus, puikus pavyzdys visai Bažnyčiai – Z’97, 75 (R 2118).
* * *
Tie, kurie yra silpni, tai mažiau ar daugiau deda savo naštas ant kitų, o tie, kurie stiprūs, visai tinkama, kad gali duoti palengvinimą silpniems, kurie yra per daug apsunkinti, net jei tai nebūtų malonu jų žmogiškajai prigimčiai. Toks yra Kristaus įstatymas mums, nes taip kaip Jis nepataikavo sau pačiam, bet nešė ir pakentė kitų sunkumus, taip ir mes turime nešti, pakęsti mūsų brolių silpnumus – P’32, 48.
Paralelinės citatos: Rom. 14; 15:2-7; 1 Kor. 8:7-13; 9:4-27; Gal. 2:20; 6:1; Mt. 16:24-26; 1 Tes. 5:10; 1 Pet. 4:2; 2 Kor. 5:15.
Giesmės: 191, 44, 134, 192, 198, 277, 279 / 379, 417, 318.
Poems of Dawn, 289; Wiersze brzasku, 279: Dievo priekalas.
Tower Reading: Z’14, 309; (R 5555).
Klausimai: Ar šią savaitę padėjau silpniesiems? Kaip? Kodėl? Kokios buvo pasekmės?
KASDIENINĖ DANGIŠKOJI MANA
BIRŽELIO 23O pasėtasis į gerą žemę yra tas, kuris girdi ir supranta žodį. Jis tikrai neša vaisių: vienas duoda šimteriopą, kitas – šešiasdešimteriopą, dar kitas – trisdešimteriopą – Mt. 13:23.
Skirtingi vaisių nešimo laipsniai – šimteriopas, šešiasdešimteriopas ir trisdešimteriopas – arba dešimt minų ar penkios, veikiau parodo skirtumą nugalint sutinkamas kliūtis ir t. t., nei neištikimybę, pasinaudojant suteikta malone. Kai kurie gali dirbti ilgai ir su stropumu, o pasiekti menkų rezultatų, kai tuo tarpu kiti, labiau ryžtingi ir su tomis pačiomis pastangomis, bet su labiau griežta, atkaklia valia ir nuoseklumu, gali pasiekti didelių dalykų. Kai kurie, suklupdami ir laikinai paslysdami, grįždami į blogą kelią, vėl sugrįžo atgal ir išsigydė, tačiau prarado laiką ir galimybes, kurių jau niekada nebegalėjo atgauti, nors jiems buvo atleista ir kilniaširdiškai grąžinta Dievo malonė taip, kad nuo tos valandos galėjo su stropumu ir kantrumu bėgti iki galo – Z’96, 99 (R 1972).
* * *
Įvairios dirvų rūšys atvaizduoja skirtingas klausytojų grupes. Gera dirva atvaizduoja ištikimuosius. Ištikimieji tai tie, kurie supranta Žodį ir apie jį svarsto, stropiai panaudoja jį širdies ir proto pašventimui; ir priklausomai nuo uolumo šiame darbe, duoda vaisių. Jų galutinės pareigos, vieta priklausys nuo uolumo tuo atžvilgiu – P’32, 62.
Paralelinės citatos: Pr. 26:12; Ps. 111:10; Iz. 55:10,11; Mt. 13:3-8,18-23; 25:20-23; Lk. 6:43-45; 19:6-9; Jn. 12:24; 15:5,8,16; 1 Pet. 1:23; Rom. 6:22; Gal. 5:22,23; Flp. 1:11; 4:17; Kol. 1:6; Hbr. 12:11; Jok. 3:18.
Giesmės: 196, 315, 311, 95, 198, 74, 114 / 468, 442, 123.
Poems of Dawn, 8; Wiersze brzasku, 5: Kaip tu skaitai?
Tower Reading: Z’10, 202; (R 4634).
Klausimai: Kaip šią savaitę panaudojau Dievo Žodį? Kokie buvo rezultatai?
