Bet mes, stiprieji, privalome nešti silpnųjų silpnybes ir ne sau įtikti – Rom. 15:1.
Jokiu būdu neturime atsisakyti ir atsitraukti nuo principų, tačiau dažnai į savo asmenines laisves ir teises galime nekreipti dėmesio, jei tai atneš gėrį kitiems ir patiks Dievui. Apaštalas Paulius buvo pasiruošęs ginti principus bet kokia kaina (Gal. 2:5,11), tačiau atsisakyme savo laikinų teisių ir privilegijų bei laisvių Kristaus ir Bažnyčios naudai, be abejonės, jis yra kitas, po mūsų Viešpaties Jėzaus, puikus pavyzdys visai Bažnyčiai – Z’97, 75 (R 2118).
* * *
Tie, kurie yra silpni, tai mažiau ar daugiau deda savo naštas ant kitų, o tie, kurie stiprūs, visai tinkama, kad gali duoti palengvinimą silpniems, kurie yra per daug apsunkinti, net jei tai nebūtų malonu jų žmogiškajai prigimčiai. Toks yra Kristaus įstatymas mums, nes taip kaip Jis nepataikavo sau pačiam, bet nešė ir pakentė kitų sunkumus, taip ir mes turime nešti, pakęsti mūsų brolių silpnumus – P’32, 48.
Paralelinės citatos: Rom. 14; 15:2-7; 1 Kor. 8:7-13; 9:4-27; Gal. 2:20; 6:1; Mt. 16:24-26; 1 Tes. 5:10; 1 Pet. 4:2; 2 Kor. 5:15.
Giesmės: 191, 44, 134, 192, 198, 277, 279 / 379, 417, 318.
Poems of Dawn, 289; Wiersze brzasku, 279: Dievo priekalas.
Tower Reading: Z’14, 309; (R 5555).
Klausimai: Ar šią savaitę padėjau silpniesiems? Kaip? Kodėl? Kokios buvo pasekmės?
KASDIENINĖ DANGIŠKOJI MANA
BIRŽELIO 13Pabudęs, būsiu patenkintas Tavo panašumu – Ps. 17:15.
Duokime savo mintims pakilti
Ir nors minutei atitrūkti nuo gyvenimo rūpesčių.
Pakelkime mus skiriančią uždangą,
Įsižiūrėkime į amžinybės Garbę.
Tegul mintys apie Dievą, Kristų, praeities ir dabarties vertus šventuosius, Karalystės paveldėjimą, mūsų būsimo darbo palaimas bendradarbiaujant su Kristumi, Dieviško Plano didingumą ir gerumą, garbę ir laimę, kurią gausime susijungę su Kristumi, kai baigsime mūsų laikiną gyvenimą, pripildo mūsų protus ir įkvepia mūsų širdis. Prie šių garbingų minčių papildomai pridėkime paguodą bei palaimą, kurią gauname asmeniniu būdu dvasiškai bendraudami per maldą ir būdami dvasinėje vienybėje su Dievu, toliau studijuodami Jo Žodį bei susirinkdami kartu, kad atiduotume Jam garbę ir šlovę – Z’95, 251 (R 1884).
* * *
Suprantame, kad šioje eilutėje minimas Dievo „panašumas” – tai Jo charakteris, prigimtis ir viešpatavimas. Dievas tai parodė kaip tikslą, kurio turime siekti. Besikeičiantys išbandymai paruošia mus siekti to, neduoda pasitenkinti dabartine mūsų būsena, nors esame ir susitaikę su ja. Taigi, ilgesingi ištikimųjų troškimai bus pilnai patenkinti prisikėlimo metu, o pilnas pasitenkinimas savo likimu visam laikui taps palaimą nešančiu patyrimu; ši perspektyva skatina mus ištikimybei – P’35, 101.
Paralelinės citatos: 1 Jn. 3:2; Ps. 4:6; Pr. 17:1; Lk. 1:6; 2 Kor. 3:18; 5:1-8; Jobo 19:26,27; Iz. 61:10; Mt. 5:8; 1 Kor. 13:12; Apr. 22:4; 1 Kor. 15:23, 41-48; 1 Tes. 4:13-17.
Giesmės: 105, 21, 32, 53, 92, 133, 201 / 188a, 132, 353.
Poems of Dawn, 230; Wiersze brzasku, 217: Prisikėlimas.
Tower Reading: Z’14, 345; (R 5578).
Klausimai: Ar prisikėlimo viltis atnešė man naudos šią savaitę? Kaip tai mane paveikė? Kokie buvo rezultatai ją turint?
