Visas Raštas yra Dievo įkvėptas ir naudingas mokyti, barti, taisyti, auklėti teisumui, kad Dievo žmogus taptų tobulas, pasirengęs kiekvienam geram darbui – 2 Tim. 3:16,17.
Gerai būtų, jeigu mes atsimintume, kad visos Dvasios malonės, visa pažanga gaunant žinių Dievo reikaluose, ką jau pasiekėme kaip pagalbą, artėdami prie Dievo ir šventumo, pasiekėme tyrinėdami Senąjį Šventojo Rašto Testamentą ir mūsų Viešpaties bei Jo įkvėptų Apaštalų žodžius. Todėl mums visai nereikia eiti ieškoti kitų šaltinių, norint gauti tikros išminties, kuri turėtų mus paruošti pažadėtam išgelbėjimui – Z’97, 170 (R 2165).
* * *
Šventasis Raštas yra Dievo įkvėptas ir todėl suteikia Dievo žmogui pakankamai Dieviškų minčių apie tai, kuo turi tikėti kaip tiesa, o ką atmesti kaip klaidą, nuo ko apvalyti savo charakterį ir ką daryti, kad jį galima būtų išsiugdyti. Todėl, atiduodamas savo širdį ir protą Šventojo Rašto įtakai, Dievo žmogus apsivalo nuo nuodėmės, klaidos, savanaudiškumo bei pasaulietiškumo, ir taip jis pilnai tobulėja kiekviename gerame žodyje ir dorybėje, todėl tampa pilnai pasiruošęs „kiekvienam geram darbui” – P’36, 64.
Paralelinės citatos: Įst. 6:6,7; 2 Sam. 23:2; Lk. 1:70; Mt. 22:43; 26:54,56; Jn. 5:39; 10:35; Mk. 12:24; 2 Pet. 1:19-21; Apd. 20:20,27; Rom. 3:2; 15:4; Ps. 19:7-11; 119:9,11,97-104; 1 Tim. 6:11; 2 Tim. 2:21,25; 4:2; Hbr. 3:7; 4:12; 10:24; 2 Kor. 9:8; Ef. 2:10; Tit. 2:14.
Giesmės: 22, 49, 79, 154, 296, 311, 315 / 175, 295, 101.
Poems of Dawn, 7; Wiersze brzasku, 4: Dievo Žodis.
Tower Reading: Z’03, 186; (R 3210).
Klausimai: Kaip taikiau šį tekstą šią savaitę? Kodėl? Kas man tame trukdė, o kas padėjo? Kokios buvo pasekmės?
KASDIENINĖ DANGIŠKOJI MANA
BIRŽELIO 13Pabudęs, būsiu patenkintas Tavo panašumu – Ps. 17:15.
Duokime savo mintims pakilti
Ir nors minutei atitrūkti nuo gyvenimo rūpesčių.
Pakelkime mus skiriančią uždangą,
Įsižiūrėkime į amžinybės Garbę.
Tegul mintys apie Dievą, Kristų, praeities ir dabarties vertus šventuosius, Karalystės paveldėjimą, mūsų būsimo darbo palaimas bendradarbiaujant su Kristumi, Dieviško Plano didingumą ir gerumą, garbę ir laimę, kurią gausime susijungę su Kristumi, kai baigsime mūsų laikiną gyvenimą, pripildo mūsų protus ir įkvepia mūsų širdis. Prie šių garbingų minčių papildomai pridėkime paguodą bei palaimą, kurią gauname asmeniniu būdu dvasiškai bendraudami per maldą ir būdami dvasinėje vienybėje su Dievu, toliau studijuodami Jo Žodį bei susirinkdami kartu, kad atiduotume Jam garbę ir šlovę – Z’95, 251 (R 1884).
* * *
Suprantame, kad šioje eilutėje minimas Dievo „panašumas” – tai Jo charakteris, prigimtis ir viešpatavimas. Dievas tai parodė kaip tikslą, kurio turime siekti. Besikeičiantys išbandymai paruošia mus siekti to, neduoda pasitenkinti dabartine mūsų būsena, nors esame ir susitaikę su ja. Taigi, ilgesingi ištikimųjų troškimai bus pilnai patenkinti prisikėlimo metu, o pilnas pasitenkinimas savo likimu visam laikui taps palaimą nešančiu patyrimu; ši perspektyva skatina mus ištikimybei – P’35, 101.
Paralelinės citatos: 1 Jn. 3:2; Ps. 4:6; Pr. 17:1; Lk. 1:6; 2 Kor. 3:18; 5:1-8; Jobo 19:26,27; Iz. 61:10; Mt. 5:8; 1 Kor. 13:12; Apr. 22:4; 1 Kor. 15:23, 41-48; 1 Tes. 4:13-17.
Giesmės: 105, 21, 32, 53, 92, 133, 201 / 188a, 132, 353.
Poems of Dawn, 230; Wiersze brzasku, 217: Prisikėlimas.
Tower Reading: Z’14, 345; (R 5578).
Klausimai: Ar prisikėlimo viltis atnešė man naudos šią savaitę? Kaip tai mane paveikė? Kokie buvo rezultatai ją turint?
