Jie atskirs jus nuo sinagogų. Netgi ateina valanda, kai kiekvienas, kuris jus nužudys, tarsis atliekąs tarnystę Dievui – Jn. 16:2.
Dabartiniai persekiojimai yra labiau išdailinti, rafinuoti negu buvo praeituose laikotarpiuose. Šių dienų šventieji nėra užmušami tikrais akmenimis, į juos nešaudoma tikromis strėlėmis ar tiesiogine to žodžio prasme nenukertamos jiems galvos. Tačiau dar ir dabar yra tiesa, kad blogi žmonės į ištikimuosius paleidžia savo „nuodingus žodžius”. Daugelis dėl savo ištikimybės yra smerkiami, peikiami, apkalbami, atstumiami nuo draugystės, t. y., „nukertami dėl Jėzaus liudijimo”. Tegul visi, su kuriais taip elgiamasi, atsimena ir seka Steponą, pirmąjį krikščionį kankinį. Tegul liudija su šviečiančiu veidu, kaip tai darė Steponas. Tegul jų tikėjimo akys pastebi Jėzų, savo Užtarėją ir Gelbėtoją, stovintį aukštybėse Dievo dešinėje. Tegul jų žodžiai būna santūrūs, saikingi, kokie buvo Stepono, ir tegul tai, kas parašyta apie Steponą, tiktų ir mums, kad buvo „pilnas malonės ir jėgos” ir „pilnas Šventosios Dvasios” – Z’97, 57 (R 2108).
* * *
Visi ištikimieji rizikuoja patekti į nemalonumus, ir dėl to rizikuoja prarasti draugystę su vardiniais Dievo žmonėmis. Nesuprasdami ištikimų Dievo žmonių atliekamo darbo, jų mokymo, nei jų charakterių, nei vilties, tie, kurie nebuvo taikoje su Dievo Planu, laikė juos Dievo, Jo Plano, Dievo Bažnyčios priešais ir todėl dažnai galvoja, jog užmušdami tuos, kurie iš tikrųjų buvo Dievo vaikai, taip tarnauja Dievui – P’34, 62, 63.
Paralelinės citatos: Jn. 9:22,34; 12:42; 16:3; Apd. 8:1; 9:1; Jn. 15:18-21; Rom. 10:2; 1 Kor. 2:8; 1 Tim. 1:13; Ps. 11:2; 38:20; 44:22; 56:5; 94:5; Pat. 29:10; Mt. 5:10-12,44; 10:16-18,21-23,28; 23:34; 24:8-10; Mk. 13:9-13; Lk. 6:22,23; 21:12-19; Apd. 5:29, 40-42; Rom. 8:17,35-37; 1 Kor. 4:9-13.
Giesmės: 272, 56, 57, 216, 313, 300, 335 / 439, 365, 135.
Poems of Dawn, 181; Wiersze brzasku, 171: Pakanka Jo malonės.
Tower Reading: Z’12, 323; (R 5116).
Klausimai: Ar šią savaitę buvau persekiojamas? Kaip? Kodėl? Kokios buvo pasekmės?
KASDIENINĖ DANGIŠKOJI MANA
GRUODŽIO 14Palaiminti gailestingieji; jie susilauks gailestingumo – Mt. 5:7.
Ne visi apie tai žino, bet yra faktas, kad puikiausia charakterio ypatybė, kokią žmogus gali išsiugdyti ir kuri atneša daugiausia palaimos, yra parodymas Dieviško
gailestingumo, užuojautos ir geranoriškumo. Viešpats atkreipia ypatingą dėmesį į gailestingumo dorybę, pranešdamas, kad neatsižvelgiant į tai, kokie dideli būtų mūsų pasiekimai žinių ar malonės srityse, bet jei neturime tos vienos, niekada Jis mūsų nepriims. Jeigu neturėsime gailestingumo kitiems, tai mūsų dangiškasis Tėvas nebus gailestingas ir mums. Negalvokime, kad ta malonė yra vien tik išorinė atleidimo ir geranoriškumo forma; mūsų Viešpats išaiškino tą dalyką sakydamas: „Jeigu kiekvienas iš širdies neatleisite savo broliui jo nusižengimų, taip ir jūsų dangiškasis Tėvas neatleis jūsų nusižengimų”. Gailestingumą patirs tik tie, kurie yra gailestingi; o jei Dievas neparodys mums gailestingumo, tai viskas prarasta, nes iš prigimties buvome rūstybės vaikai, todėl, kaip ir visi kiti, esame po teisingu pasmerkimu – Z’01, 332; 00, 70 (R 2895, 2585).
* * *
Gailestingumą galime parodyti ir ugdyti vien tik blogose sąlygose, kadangi tai yra gailestis, užuojauta, atnešanti pagalbą silpniems ir nelaimingiems. Silpnumai ir nelaimės paliečia fiziškai, protiškai, morališkai ir religiniais aspektais, o visos šios silpnybės ir nelaimės reikalauja iš mūsų gailestingumo taikymo. Šios dorybės tobulinimas yra susijęs su jos augimu. Iš pradžių, fizinis silpnumas ir nelaimės skatina praktikuoti gailestingumą; šiek tie vėliau, ši dorybė išmoksta įsiklausyti į protinio silpnumo ir nelaimių šauksmus; dar vėliau, išmoksta atkreipti dėmesį į moralinius silpnumus ir nepasisekimus; ir galiausiai, ši dorybė rūpinasi religiniu silpnumu ir nepasisekimu. Kiekvienu atveju yra tai trigubu palaiminimu: laimina tą, kuris parodo gailestingumą, tą kuris gauna, ir tą, kuris mato. Paprastai gailestingas žmogus patiria gailestingumą iš savo draugų, tačiau nuo Dievo visada patiria gailestingumą kiekvieno būtinumo metu. Paprastai, Viešpats suteikia Savo gailestingumo gailestingam žmogui tiek, kiek jis parodė jo kitiems – P’33, 177.
Paralelinės citatos: Ps. 18:25; 41:1; Pat. 3:3; 11:17; 14:21,22,31; 21:21; Mk. 11:25,26; Ef. 4:32; Kol. 3:12,13; 2 Tim. 1:16; Hbr. 6:10,11; Jok. 2:13; Mt. 18:35; Mich. 6:8; Lk. 6:36; Rom. 12:8;
Giesmės: 198, 15, 277, 28, 210, 260, 119 / 351, 368, 474.
Poems of Dawn, 146; Wiersze brzasku, 139: Negailėk malonių žodžių. Tower Reading: Z’05,230; (R 3603).
Klausimai: Kokius gailestingumo darbus atlikau šią savaitę? Kodėl? Kaip? Kokios buvo pasekmės?
