Žmogaus Sūnus irgi atėjo ne kad Jam tarnautų, bet pats tarnauti – Mt. 20:28.
Jeigu esame pasišventę Viešpačiui, tai kiekviena mūsų teisėtų teisių ir naudos auka, atlikta mūsų pačių, kaip krikščionių labui, sutuoktinio ar vaikų, tėvo ar motinos, artimųjų, draugų ar brolių Kristuje naudai, Viešpaties laikoma kaip auka, paaukota Jam. Tačiau, jei tie patys patarnavimai būtų atlikti iš kitų paskatų, to, kuris neišteisintas ir nepasišventęs Viešpačiui, arba atlikti tam tikrų asmenų naudai, bet ne kaip auka Viešpačiui, tai tokia auka nebūtų priskaičiuota mums, Jo pasekėjams – Z’03, 407 (R 3265).
* * *
Kaip puiku yra tai, kad Žmogaus Sūnus, įžymus Adomo palikuonis, atėjo ne tam, kad Jam tarnautų, bet tam, kad galėtų tarnauti. Tuo Jis viršijo žmogų Adomą, nes tas, tarnaudamas sau, sunaikino Viltį visai žmonijai, tuo tarpu Jėzus, tarnaudamas kitiems, įvykdė jos išgelbėjimą. Viršijo Jis pirmą Adomą tiek, kiek nesavanaudiškumas viršija savanaudiškumą, ir tuo Jis yra mums pavyzdys. Jo sekimas padarys mus tinkamus Karalystei – P’30, 77.
Paralelinės citatos: 2 Kor. 8:9; Mt. 1:21; 4:23; 5:17; 9:13; 15:24; 18:11-14; 20:25-27; Mk. 1:38; Lk. 1:78; 4:18; 22:27; Jn. 4:34; 10:10; 13:4-17; 18:37; Apd. 10:38; Gal. 5:13; Hbr. 2:9,14,15,18.
Giesmės: 275, 15, 28, 132, 212, 325, 326 / 102, 203, 381.
Poems of Dawn, 163; Wiersze brzasku, 152: Kas dalina – praturtėja.
Tower Reading: Z’14, 6; (R 5375).
Klausimai: Kuo šis tekstas man buvo šią savaitę? Kaip jį pritaikiau gyvenime? Kodėl? Kokie buvo rezultatai?
KASDIENINĖ DANGIŠKOJI MANA
GEGUŽĖS 21Visas Raštas yra Dievo įkvėptas ir naudingas mokyti, barti, taisyti, auklėti teisumui, kad Dievo žmogus taptų tobulas, pasirengęs kiekvienam geram darbui – 2 Tim. 3:16,17.
Gerai būtų, jeigu mes atsimintume, kad visos Dvasios malonės, visa pažanga gaunant žinių Dievo reikaluose, ką jau pasiekėme kaip pagalbą, artėdami prie Dievo ir šventumo, pasiekėme tyrinėdami Senąjį Šventojo Rašto Testamentą ir mūsų Viešpaties bei Jo įkvėptų Apaštalų žodžius. Todėl mums visai nereikia eiti ieškoti kitų šaltinių, norint gauti tikros išminties, kuri turėtų mus paruošti pažadėtam išgelbėjimui – Z’97, 170 (R 2165).
* * *
Šventasis Raštas yra Dievo įkvėptas ir todėl suteikia Dievo žmogui pakankamai Dieviškų minčių apie tai, kuo turi tikėti kaip tiesa, o ką atmesti kaip klaidą, nuo ko apvalyti savo charakterį ir ką daryti, kad jį galima būtų išsiugdyti. Todėl, atiduodamas savo širdį ir protą Šventojo Rašto įtakai, Dievo žmogus apsivalo nuo nuodėmės, klaidos, savanaudiškumo bei pasaulietiškumo, ir taip jis pilnai tobulėja kiekviename gerame žodyje ir dorybėje, todėl tampa pilnai pasiruošęs „kiekvienam geram darbui” – P’36, 64.
Paralelinės citatos: Įst. 6:6,7; 2 Sam. 23:2; Lk. 1:70; Mt. 22:43; 26:54,56; Jn. 5:39; 10:35; Mk. 12:24; 2 Pet. 1:19-21; Apd. 20:20,27; Rom. 3:2; 15:4; Ps. 19:7-11; 119:9,11,97-104; 1 Tim. 6:11; 2 Tim. 2:21,25; 4:2; Hbr. 3:7; 4:12; 10:24; 2 Kor. 9:8; Ef. 2:10; Tit. 2:14.
Giesmės: 22, 49, 79, 154, 296, 311, 315 / 175, 295, 101.
Poems of Dawn, 7; Wiersze brzasku, 4: Dievo Žodis.
Tower Reading: Z’03, 186; (R 3210).
Klausimai: Kaip taikiau šį tekstą šią savaitę? Kodėl? Kas man tame trukdė, o kas padėjo? Kokios buvo pasekmės?