Žmogaus Sūnus irgi atėjo ne kad Jam tarnautų, bet pats tarnauti – Mt. 20:28.
Jeigu esame pasišventę Viešpačiui, tai kiekviena mūsų teisėtų teisių ir naudos auka, atlikta mūsų pačių, kaip krikščionių labui, sutuoktinio ar vaikų, tėvo ar motinos, artimųjų, draugų ar brolių Kristuje naudai, Viešpaties laikoma kaip auka, paaukota Jam. Tačiau, jei tie patys patarnavimai būtų atlikti iš kitų paskatų, to, kuris neišteisintas ir nepasišventęs Viešpačiui, arba atlikti tam tikrų asmenų naudai, bet ne kaip auka Viešpačiui, tai tokia auka nebūtų priskaičiuota mums, Jo pasekėjams – Z’03, 407 (R 3265).
* * *
Kaip puiku yra tai, kad Žmogaus Sūnus, įžymus Adomo palikuonis, atėjo ne tam, kad Jam tarnautų, bet tam, kad galėtų tarnauti. Tuo Jis viršijo žmogų Adomą, nes tas, tarnaudamas sau, sunaikino Viltį visai žmonijai, tuo tarpu Jėzus, tarnaudamas kitiems, įvykdė jos išgelbėjimą. Viršijo Jis pirmą Adomą tiek, kiek nesavanaudiškumas viršija savanaudiškumą, ir tuo Jis yra mums pavyzdys. Jo sekimas padarys mus tinkamus Karalystei – P’30, 77.
Paralelinės citatos: 2 Kor. 8:9; Mt. 1:21; 4:23; 5:17; 9:13; 15:24; 18:11-14; 20:25-27; Mk. 1:38; Lk. 1:78; 4:18; 22:27; Jn. 4:34; 10:10; 13:4-17; 18:37; Apd. 10:38; Gal. 5:13; Hbr. 2:9,14,15,18.
Giesmės: 275, 15, 28, 132, 212, 325, 326 / 102, 203, 381.
Poems of Dawn, 163; Wiersze brzasku, 152: Kas dalina – praturtėja.
Tower Reading: Z’14, 6; (R 5375).
Klausimai: Kuo šis tekstas man buvo šią savaitę? Kaip jį pritaikiau gyvenime? Kodėl? Kokie buvo rezultatai?
KASDIENINĖ DANGIŠKOJI MANA
KOVO 31Kovok gerąją tikėjimo kovą, pagauk amžinąjį gyvenimą, kuriam esi pašauktas ir išpažinai gerą išpažinimą daugelio liudytojų akivaizdoje – 1 Tim. 6:12.
Nepriklausomai nuo to, ar mūsų kova būtų labiau vieša, ar labiau privati, vis tiek turi būti kova. Ir dar daugiau – šioje kovoje turi būti ėjimas į priekį ir pergalė, nes priešingu atveju niekada Viešpats mūsų nepripažins „nugalėtojais”. Mes visi turime atsiminti dar ir kitą dalyką, o būtent tai, kad Viešpats, įvertindamas mūsų pastangas, greičiau žiūrės į dvasią, kuri skatino tam tikram darbui, nei į rezultatus, gautus mūsų pastangomis. Žiūrėdami į šiuos dalykus tokiu būdu, atkreipkime dėmesį ne vien į tai, ką darome panaudodami visą savo jėgą kiekviename darbe, bet ir į tai, kad kiekviena mūsų auka ir kiekviena dovana, duodama Viešpačiui ir Jo reikalui, būtų tiek pilna meilės ir pasišventimo, kad Viešpats tikrai ją priimtų, kaip einančią iš meilės Jam ir tiems, kurie yra Jo, o ne dėl niekingos garbės ir tuštybės – Z’03, 91 (R 3166).
* * *
Viešpaties žmonės yra kviečiami ir raginami būti Dievo pusėje kovojant dėl teisingumo. Didelė meilė Dieviško pakvietimo apdovanojimui bus veiksminga pagalba skatinant viltį ir drąsą šioje geroje tikėjimo kovoje; o po viešo pasisakymo šioje kovoje, jog esame Dievo pusėje, tegul Viešpaties žmonės nedaro gėdos Dievo ir Kristaus darbui savo bailumu, gėdingai bėgdami nuo priešo ar pasiduodami jam – P’32, 30.
Paralelinės citatos: 1 Tim. 1:18; Ef. 6:12; 2 Tim. 2:5; 4:7; Flp. 3:12- 14; 1 Tim. 6:19; Mt. 7:21-23; 10:32,33; Jn. 9:22-38; Rom. 2:7; 10:9,10; 1 Jn. 4:15.
Giesmės: 266, 9, 272, 225, 58, 32, 201 / 417, 108, 314.
Poems of Dawn, 308; Wiersze brzasku, 306: Mes vis dar galime tarnauti.
Tower Reading: Z’98,153; (R 2309).
Klausimai: Ar šią savaitę kovojau tikėjimo kovą, norėdamas gauti amžiną gyvenimą? Kaip? Kodėl? Kokios buvo pasekmės?
