Žmogaus Sūnus irgi atėjo ne kad Jam tarnautų, bet pats tarnauti – Mt. 20:28.
Jeigu esame pasišventę Viešpačiui, tai kiekviena mūsų teisėtų teisių ir naudos auka, atlikta mūsų pačių, kaip krikščionių labui, sutuoktinio ar vaikų, tėvo ar motinos, artimųjų, draugų ar brolių Kristuje naudai, Viešpaties laikoma kaip auka, paaukota Jam. Tačiau, jei tie patys patarnavimai būtų atlikti iš kitų paskatų, to, kuris neišteisintas ir nepasišventęs Viešpačiui, arba atlikti tam tikrų asmenų naudai, bet ne kaip auka Viešpačiui, tai tokia auka nebūtų priskaičiuota mums, Jo pasekėjams – Z’03, 407 (R 3265).
* * *
Kaip puiku yra tai, kad Žmogaus Sūnus, įžymus Adomo palikuonis, atėjo ne tam, kad Jam tarnautų, bet tam, kad galėtų tarnauti. Tuo Jis viršijo žmogų Adomą, nes tas, tarnaudamas sau, sunaikino Viltį visai žmonijai, tuo tarpu Jėzus, tarnaudamas kitiems, įvykdė jos išgelbėjimą. Viršijo Jis pirmą Adomą tiek, kiek nesavanaudiškumas viršija savanaudiškumą, ir tuo Jis yra mums pavyzdys. Jo sekimas padarys mus tinkamus Karalystei – P’30, 77.
Paralelinės citatos: 2 Kor. 8:9; Mt. 1:21; 4:23; 5:17; 9:13; 15:24; 18:11-14; 20:25-27; Mk. 1:38; Lk. 1:78; 4:18; 22:27; Jn. 4:34; 10:10; 13:4-17; 18:37; Apd. 10:38; Gal. 5:13; Hbr. 2:9,14,15,18.
Giesmės: 275, 15, 28, 132, 212, 325, 326 / 102, 203, 381.
Poems of Dawn, 163; Wiersze brzasku, 152: Kas dalina – praturtėja.
Tower Reading: Z’14, 6; (R 5375).
Klausimai: Kuo šis tekstas man buvo šią savaitę? Kaip jį pritaikiau gyvenime? Kodėl? Kokie buvo rezultatai?
KASDIENINĖ DANGIŠKOJI MANA
RUGSĖJO 11Kas neneša savo kryžiaus, mane sekdamas, negali būti mano mokytiniu – Lk. 14:27.
Mūsų Viešpaties kryžiaus nešimas, tai
Tėvo valios pildymas esant nepalankioms sąlygoms. Ją vykdydamas Jis susidūrė su pavydu, neapykanta, pykčiu, kova, persekiojimu ir t. t., nuo tų, kurie laikė save Dievo žmonėmis, bet kuriems mūsų Viešpats, kuris skaitė jų širdis, pasakė, kad jie kilę iš jų tėvo – velnio. Kadangi einame tuo pačiu keliu, kuriuo vaikščiojo mūsų Mokytojas, galime pagrįstai tikėtis, kad mūsų kryžiai bus panašūs į Jo kryžių. Mes turėsime opoziciją, kai vykdysime mūsų Tėvo valią, kuris yra danguje. Turėsime opoziciją, kai tarnausime Jo reikalui ir kuomet šviesime šviesa taip, kaip nurodė mūsų Viešpats ir Vadas – Z’03, 345 (R 3235).
* * *
Kryžius reiškia nepalankius išbandymus, kuriuos turime patirti, kuomet stengiamės savo elgesį taip pavergti, kad jis būtų klusnus Dievo Žodžio taisyklėms. Tik tie, kurie taip elgiasi, yra apibūdinti žodžiais „eina paskui mane”. Didžioji dauguma taip nesielgia net ir įprastose aplinkybėse. Tik nedidelė mažuma taip elgiasi esant tokioms aplinkybėms; tačiau tik labai mažas Jėzaus pasekėjų skaičius taip elgiasi esant bet kokiai situacijai. Kartais jie taip darydami išsekina jėgas iki pat savo ištvermės ribų. Ir jei ne Viešpaties ypatinga pagalba, be abejonės, jie nesugebėtų nešti savo kryžiaus. Viešpaties gausi ir su malonumu teikiama pagalba apsaugo juos ir neleidžia jiems nukristi, išlaiko juos mokinių būsenoje – P’30, 151.
Paralelinės citatos: Mt. 7:13,14; 8:19,20; 10:37-39; 13:45-47; 16:24;Lk. 14:26,28; 18:28-33; Apd. 20:22-24; Rom. 14:1-15:3; 1 Kor. 9:25-27; Gal. 5:16,17,24; 1 Pet. 2:11-16.
Giesmės: 8, 114, 134, 279, 160, 14, 67 / 5, 87, 345.
Poems of Dawn, 170; Wiersze brzasku, 160: Pakeitimas kryžiaus. Tower Reading: Z’14, 90; (R 5425).
Klausimai: Ką šią savaitę dariau su savo kryžiumi ir kaip jį nešiau? Kokios buvo pasekmės?