Tave pavadins nauju vardu … būsi šlovės karūna ir karališkas vainikas VIEŠPATIES, tavo Dievo rankoje – Iz. 62:2,3.
Niekada neturėtume pamiršti, kad esame „ypatingi žmonės”, atskirti nuo daugumos vardinių krikščionių, nuo pasaulio, turintys aukštesnes viltis, aukštesnius tikslus, geidžiantys geresnių dalykų, t. y., turintys aukštesnes ambicijas, apdovanoti aiškesniu supratimu gilesnių Dievo dalykų, pakviesti iš buvusios tamsos į Jo stebinančią šviesą. Ir jei taip esame atskirti nuo pasaulio ir krikščionių, kurie daugumoje turi pasaulietinę dvasią, tai nieko nuostabaus, kad nesame santaikoje su jais, kad jie ignoruoja mus, arba priešinasi mums! – Z’03, 164 (R 3199).
* * *
Žodis vardas Šventajame Rašte reiškia: pavadinimą, prigimtį, charakterį, garbę, tarnybos pareigas ir darbus. Kristaus Bažnyčiai buvo pažadėtas naujas vardas, ypatingai tai liečia naują prigimtį ir naujas pareigas. Ir kaip tokia, Ji Viešpaties rankoje turėjo tapti puikia, gražia karūna, su daugeliu spindinčių brangakmenių, atspindinčių Dieviškos Tiesos, Dievo charakterio ir Jo darbų puikumą ir grožį – tam, kad galėtų palaiminti visą žmonijos šeimą – P’35, 62.
Paralelinės citatos: Ps. 122:6; 102:13-16; Iz. 60:1-3; Apr. 2:17; 21:2,9, 10,17,23,24; Ezech. 48:35; Jer. 11:16; 33:16; Hbr. 12:22; Gal. 4:26; Pat. 12:4; Ps. 132:18; Gg. 3:11; Apr. 19:12; 1 Tes. 2:19;
Giesmės: 310, 8, 72, 152, 201, 204, 314 / 75, 100, 238.
Poems of Dawn, 203; Wiersze brzasku, 196: Mūsų palaimintoji viltis.
Tower Reading: Z’11, 413; (R 4913).
Klausimai: Kaip ši mūsų viltis palietė mane šią savaitę? Kokiuose išbandymuose? Kas padėjo, kas trukdė? Kokios buvo pasekmės?
KASDIENINĖ DANGIŠKOJI MANA
GEGUŽĖS 9Taigi, kaip priėmėte Kristų Jėzų Viešpatį, taip elkitės jame, įsišakniję, statydamiesi jame ir stiprėdami tikėjimu, kaip buvote išmokyti, būdami pertekę dėkojimo – Kol. 2:6,7.
Bendrai paėmus, klaidingų doktrinų mokytojai mano, kad nėra būtina ir nepatartina būti sutvirtintiems tikėjime, nes jie galvoja, kad būti sutvirtintu tikėjime, reiškia būti fanatiku. Žinoma tai tiesa, kai kalbame apie nesąžiningus asmenis, kurie priima ir atkakliai laikosi to, ko niekada nepatvirtino nei sveika logika, nei Biblijos autoritetas. Tačiau tas, kuris nuoširdžiu tikėjimu ir pasiremdamas Dievo autoritetu, priima Jo Žodį, nėra tuo neprotingu fanatiku. Ir tik tie, kurie taip elgiasi, yra sutvirtinti Tiesoje. Skirtumas tarp stipraus, tvirto krikščionio ir fanatiko yra tas, kad vienas yra sutvirtintas Tiesoje, o kitas sutvirtintas klaidoje – Z’03, 199 (R 3215).
* * *
Mes priimame Jėzų Kristų savo Viešpačiu, atsisakydami savo valios ir priimdami Jo valią, kuri tampa mūsų asmenine valia. Taip turėtų būti visada. Esame įsišakniję Jame, nes tik iš Jo įsisaviname tai, kas patenkina mūsų būtinus poreikius. Esame statomi Jame, jeigu ugdome charakterį, panašų į Jo. Mes esame sustiprinti tikėjime pagal Jo Žodį, jeigu nepajudinami liekame Jo Žodyje. Ir jei, rodydami dėkingumą, augame šiame tikėjime, tai tampame turtingais tikėjime – P’35, 62.
Paralelinės citatos: Jn. 1:12; Flp. 1:27; 1 Tes. 4:1; Judo 3,20; Ef. 2:20-22; 3:17; 4:1; Kol. 1:23; 3:17; Iz. 61:3; 1 Kor. 3:9,11; 1 Pet. 2:5; 2 Pet. 2:12; Apd. 20:32; 2 Kor. 1:21.
Giesmės: 267, 6, 87, 113, 172, 37, 324 / 123, 132, 415.
Poems of Dawn, 23; Wiersze brzasku, 11: Mūsų Mokytojas.
Tower Reading: Z’14, 311; (R 5557).
Klausimai: Kokius šią savaitę turėjau išbandymus, susijusius su šiuo tekstu? Kaip juos priėmiau? Kas padėjo? Kas trukdė? Kokios buvo pasekmės?
