Kalbėdami tiesą su meile, aukime visais atžvilgiais Tame, kuris yra galva, – Kristuje – Ef. 4:15.
Ką reiškia augti malonėje? Tai reiškia augti Viešpaties palankume per artimą asmeninę pažintį ir dvasios bendravimą su Juo. Neįmanomas yra toks augimas malonėje, jei nėra augimo žiniose, kadangi tokio dvasinio bendravimo tikslas yra mūsų statyba, augimas tobulose žiniose ir draugystėje su Viešpačiu, norint išugdyti mumyse artimesnę vienybę su Dievo Planu, ir suteikimas mums privilegijos „bendradarbiauti su Juo” realizuojant tą Planą. Taigi, jei mylime Dievą ir Jo klausome, jeigu trokštame augti Jo malonėje, tai Jo užrašytas Žodis yra mūsų kasdieninės meditacijos ir studijų objektas. Tokiu būdu augame pažinime ir žiniose – Z’03, 200 (R 3215).
* * *
Krikščionio misija yra Dievo Žodžio skelbimas ir garsinimas. Ši misija turi būti atliekama pasiremiant nesavanaudiškos meilės motyvais ir panaudojant ją. Kas tokiu būdu pateikia tiesą, tam Kristus, mūsų Galva, duoda išbandymus, kurie jį parengia augimui ir lavinimui kiekviename gerame darbe, kol pasieks paveldėtojo pareigas Karalystėje – P’36, 64.
Paralelinės citatos: Zach. 8:16; 2 Kor. 4:2; Ef. 4:25; Ps. 32:2; Jn. 1:47; Rom. 12:9; 1 Pet. 1:22; 2:2; 1 Jn. 3:18; Ef. 2:21; 2 Pet. 3:18; Ef. 1:21,22; 5:23; Kol. 1:18,19; 2:19.
Giesmės: 78, 4, 47, 74, 114, 128, 150 / 351, 58, 171.
Poems of Dawn, 243; Wiersze brzasku, 227: Moters misija.
Tower Reading: Z’16, 323; (R 5977).
Klausimai: Kokius turėjau išbandymus šią savaitę, susijusius su šiuo tekstu? Kaip juos priėmiau? Kokie buvo rezultatai?
KASDIENINĖ DANGIŠKOJI MANA
LAPKRIČIO 5Turėdami vyriausią kunigą Dievo namams, ateikime su tyra širdimi ir giliu tikėjimu – Hbr. 10:21,22.
Atsiminkime, kad Dievas, kuris pradėjo gerą darbą nesikeičia. Ir jeigu mūsų širdis tebėra iki šiol harmonijoje su Juo, o mūsų tikėjimas didžiuoju išpirkimu, sutaikinimu ir toliau yra aiškus ir pastovus, jei mūsų pasišventimas ir toliau yra pilnas ir visiškas, o visuose mūsų reikaluose nesistengiame vykdyti savo valios, bet pildome Jo valią – tada iš tikrųjų galime turėti pilną tikėjimą. Žinodami, kad Dievas nesikeičia ir, kad mes vis dar esame taikoje su Jo pažadais ir patvarkymais, suprantame, kad visa Jo maloninga apvaizda veikia iki šiol mūsų naudai. Tai yra visiškas tikėjimo pilnumas – pilnas pasitikėjimas Viešpačiu – Z’00, 170 (R 2642).
* * *
Būdami Dievo vaikais, turime Kristų kaip mūsų Vyriausiąjį Kunigą. Tai mums garantuoja, kad visos mūsų nežinomos ir daromos nenoromis silpnybės ir ydos yra pridengtos, o viso to dėka galime likti Viešpaties malonėje. Tuo pasiremiant kunigai galėjo priartėti prie auksinės žvakidės ir matyti jos puikią šviesą; prie stalo su padėtinėmis duonomis ir valgyti stiprinantį maistą; prie aukuro, kad galėtų aukoti kvepiančius smilkalus; priartėti prie antros uždangos, kurią jie praėjo mirdami, taip tiesiogiai atsistodami Dievo akivaizdoje su ištikima ir švaria širdimi, pilnai pasitikėdami Viešpačiu ir Jo aprūpinimu. Taigi priartėkime arčiau! – P’36, 165.
Paralelinės citatos: Hbr. 3:1,6; 4:14,16; 7:27; 1 Tim. 3:15; Ps. 51:6; 1 Jn. 3:21; Jn. 1:47; Apd. 8:37; Hbr. 11:1-39; Ps. 118:8,9; 125:1; Pat. 3:5; Iz. 26:3; 30:15; Mk. 9:23,24; Lk. 17:5; Rom. 4:18-21; 15:13; Kol. 1:23; Hbr. 13:5,6; Jok. 1:6; 1 Pet. 1:5,7,9,21; 1 Jn. 5:4.
Giesmės: 137, 99, 110, 120, 174, 197, 293 / 175, 336, 132.
Poems of Dawn, 34; Wiersze brzasku, 22: Jėzus. Tower Reading: Z’14, 88; (R 5424).
Klausimai: Kokia turėjo reikšmę man ši citata? Kaip ją pritaikiau praktiškai? Kokios buvo pasekmės?
