Taigi, visuomet turėdami drąsų pasitikėjimą ir žinodami, kad, kol tebesame kūno namuose [tol, kol esame pilnai patenkinti dabartinėmis aplinkybėmis – savimi pačiu ir savo aplinka] mes esame svetur, atitolę nuo VIEŠPATIES – 2 Kor. 5:6.
Jeigu gyventume arti Dievo, jei „vaikščiotume su Dievu”, tai nebūtume ir nesijaustume pilnai patenkinti dabartiniais pasiekimais ir sąlygomis, bet laikytume save keliautojais ir svetimais, ieškančiais geresnio atilsio, geresnių namų, to „ką Dievas paruošė tiems, kurie Jį myli”. Tačiau šie dalykai, kaip aiškina Apaštalas (7 eil.), priklauso tik tiems, kurie vaikščioja tikėjimu, bet ne regėjimu. „Mes tačiau turime drąsų pasitikėjimą [pilni tikėjimo Dievu, džiaugiamės galėdami vaikščioti tikėjimu] ir mieliau norėtume išvykti iš kūno namų [kaip benamiai, piligrimai ir svetimi šiame pasaulyje] ir būti namie pas Viešpatį”, dvasinėje mūsų draugystėje su Juo – Z’97, 305, (R 2230).
* * *
Pasitikėjimas, pilnas įsitikinimas tikėjimo tikrumu – tai privilegija, duota Dievo žmonėms, kuri paremta Žodžiu ir Sandora, sudaryta visų išmintingiausiojo, teisingojo, mylinčiojo ir galingojo Jehovos. Jo Planas ir mūsų patyrimas, susijęs su tuo Planu, priklausomai nuo to, kiek jis mums tapo atidengtu, pilnai patvirtina Jo Žodžio ir Jo Sandoros tikrumą. Bet kokiomis aplinkybėmis, keliaudami į mūsų namus, galime pilnai pasitikėti, nes matome, kad visi dalykai padeda mūsų gėriui. Tai neleidžia mums mūsų protuose ir mintyse jaustis atskirtais nuo Viešpaties – P’36, 64.
Paralelinės citatos: Mt. 6:25-34; 10:39; 16:26; 18:1-4; 24:38,39; Lk. 8:14; 12:19; 14:17-24; 21:34; Jn. 12:43; 15:19; 1 Kor. 7:29-31; 15:32; Flp. 3:18,19; Kol. 3:2; Jok. 4:4; 1 Pet. 1:14,24; 2:11.
Giesmės: 47, 322, 7, 94, 170, 172, 4 / 392, 188, 442.
Poems of Dawn, 196; Wiersze brzasku, 187: Dykumoje.
Tower Reading: Z’97, 303; (R 2230).
Klausimai: Kokius patyriau išbandymus, susijusius su šiuo tekstu šią savaitę? Kaip šie išbandymai vystėsi? Kokios išbandymų pasekmės?