Taigi, visuomet turėdami drąsų pasitikėjimą ir žinodami, kad, kol tebesame kūno namuose [tol, kol esame pilnai patenkinti dabartinėmis aplinkybėmis – savimi pačiu ir savo aplinka] mes esame svetur, atitolę nuo VIEŠPATIES – 2 Kor. 5:6.
Jeigu gyventume arti Dievo, jei „vaikščiotume su Dievu”, tai nebūtume ir nesijaustume pilnai patenkinti dabartiniais pasiekimais ir sąlygomis, bet laikytume save keliautojais ir svetimais, ieškančiais geresnio atilsio, geresnių namų, to „ką Dievas paruošė tiems, kurie Jį myli”. Tačiau šie dalykai, kaip aiškina Apaštalas (7 eil.), priklauso tik tiems, kurie vaikščioja tikėjimu, bet ne regėjimu. „Mes tačiau turime drąsų pasitikėjimą [pilni tikėjimo Dievu, džiaugiamės galėdami vaikščioti tikėjimu] ir mieliau norėtume išvykti iš kūno namų [kaip benamiai, piligrimai ir svetimi šiame pasaulyje] ir būti namie pas Viešpatį”, dvasinėje mūsų draugystėje su Juo – Z’97, 305, (R 2230).
* * *
Pasitikėjimas, pilnas įsitikinimas tikėjimo tikrumu – tai privilegija, duota Dievo žmonėms, kuri paremta Žodžiu ir Sandora, sudaryta visų išmintingiausiojo, teisingojo, mylinčiojo ir galingojo Jehovos. Jo Planas ir mūsų patyrimas, susijęs su tuo Planu, priklausomai nuo to, kiek jis mums tapo atidengtu, pilnai patvirtina Jo Žodžio ir Jo Sandoros tikrumą. Bet kokiomis aplinkybėmis, keliaudami į mūsų namus, galime pilnai pasitikėti, nes matome, kad visi dalykai padeda mūsų gėriui. Tai neleidžia mums mūsų protuose ir mintyse jaustis atskirtais nuo Viešpaties – P’36, 64.
Paralelinės citatos: Mt. 6:25-34; 10:39; 16:26; 18:1-4; 24:38,39; Lk. 8:14; 12:19; 14:17-24; 21:34; Jn. 12:43; 15:19; 1 Kor. 7:29-31; 15:32; Flp. 3:18,19; Kol. 3:2; Jok. 4:4; 1 Pet. 1:14,24; 2:11.
Giesmės: 47, 322, 7, 94, 170, 172, 4 / 392, 188, 442.
Poems of Dawn, 196; Wiersze brzasku, 187: Dykumoje.
Tower Reading: Z’97, 303; (R 2230).
Klausimai: Kokius patyriau išbandymus, susijusius su šiuo tekstu šią savaitę? Kaip šie išbandymai vystėsi? Kokios išbandymų pasekmės?
KASDIENINĖ DANGIŠKOJI MANA
LAPKRIČIO 4Bet išsižadėjo visko, priimdamas vergo prigimtį – Flp. 2:7.
Taip, kaip nė vienas žmogus negali tarnauti dviem ponams ir juos abu patenkinti, nei abiejų atžvilgiu elgtis teisingai, kai jų interesai yra priešingi, taip ir mes, negalime patikti Dievui, tarnauti Jam ir teisingumui, ir tuo pačiu metu patikti priešininkui, „šio pasaulio kunigaikščiui”, kuris karaliauja dabartinės dispensacijos metu bei patikti tiems, kurie sutinka su juo. Visi Dievui pasišventę žmonės, kurie nori krauti savo turtus danguje ir būti turtingi Dievuje, turi noriai sutikti su tuo, kad bus nepopuliarūs tarp tų, kurie nėra pasišventę ir kurie, nesvarbu kokį jie turi išpažinimą, iš tikrųjų tarnauja mamonai, savanaudiškumui, dabartiniam gyvenimui, nepašvenčia tų reikalų, kad galėtų pasiekti Karalystę – Z’00, 318 (R 2715).
* * *
Ši eilutė, bei einančios prieš tai ir einančios po jos, kai yra teisingai išverstos, priklauso pačioms stipriausioms eilutėms Biblijoje, parodančioms, kad Jėzus ne tik kad nebuvo Visagalinčiu Dievu Tėvu, bet ir atsisakė Savo prigimties ir pareigų, t. y. tai, ką turėjo prieš ateidamas ant žemės, kad taptų žmogumi; ir todėl, kai gyveno ant žemės, nebuvo Dievu-žmogumi, bet prieš Jo pradėjimą iš Dvasios buvo tik tobulu, nenuodėmingu žmogumi. Pasakymas „bet išsižadėjo visko, priimdamas vergo prigimtį”, teisingai išverstas reiškia, kad atsisakė Savo prigimties, kurią turėjo prieš ateidamas ant žemės ir Savo pareigų su visa jų garbe; o pasakymas „pasidarydamas toks pat, kaip žmonės“ reiškia, jog Jis priėmė žmogišką prigimtį. Tokiu būdu, tapo prigimtimi ir charakteriu tiksliu Tėvo Adomo ekvivalentu, atitikmeniu, o tai leido Jam tapti Išpirka už Adomą ir jo giminę – P’26, 156, 157.
Paralelinės citatos: Jn. 1:14; 2 Kor. 8:9; Hbr. 2:9-18; Rom. 5:18,19; Iz.
42:1; 52:13-15; 53:11; Mt. 20:27,28; Lk. 22:27; Jn. 13:14.
Giesmės: 168, 167, 308, 96, 139,166, 141 / 450, 135, 415.
Poems of Dawn, 27; Wiersze brzasku, 15: Kristus jumyse. Tower Reading: Z’16, 35; (R 5842).
Klausimai: Kaip mane paveikė Kristaus nusižeminimas šią savaitę? Kokiu būdu? Kodėl?
