Mat mes, įtikėjusieji, įeiname į atilsį – Hbr. 4:3.
Tiek kiek mes pasitikime Viešpačiu, tai tiek ir ilsimės Jame. Tas, kuris pilnai tiki, pilnai ir ilsisi; o tas, kuris iš dalies tiki, iš dalies ilsisi. Ideali dvasinio Izraelito būsena, tai pasiekimas tobulo poilsio, tobulo sabatos laikymosi, esant dabartiniams išbandymams, bei laukimas ir siekimas kito tobulesnio poilsio – to tikro poilsio ištobulintame būvyje, to poilsio, kuris lieka Dievo žmonėms. „Taigi stenkimės įeiti į aną atilsį, t. y. [sabatą], kad niekas nenupultų, pasekdamas tuo pačiu nepaklusnumo, netikėjimo (t. y., kūniško Izraelio) pavyzdžiu” (Hbr. 4:9-11) – Z’99, 253 (R 2534).
* * *
Žydų kas savaitę atliekama sabata, su jos poilsiu nuo darbo ir pagarbos atidavimu Dievui, tiksliai simbolizuoja Tūkstantmetinę Sabatą su jos poilsiu nuo prakeikimo ir tarnavimą Dievui. Išteisinimo per tikėjimą pagrindu priskiriamas mums Tūkstantmetinis poilsis tobulume ir suteikiama galimybė per tikėjimą turėti poilsį Kristaus užbaigtame darbe. Savo pasišventime stropiai dirbkime net iki mirties, kad galėtume įeiti į poilsį, kuris išlieka Dievo žmonėms garbingoje Dievo Karalystėje – P’33, 79.
Paralelinės citatos: Iz. 26:3; Hbr. 4:3-11; 3:14,18; Mt. 11:28- 30; Jn. 14:27; 16:33; 20:19; Apd. 10:36; Rom. 2:10; 5:1; 14:17; 15:13,33; Ef. 2:14-17; Flp. 4:7,9; Kol. 1:20; 3:15; 2 Tes. 3:16.
Giesmės: 244, 48, 97, 107, 176, 179, 305 / 109, 108, 1.
Poems of Dawn, 178; Wiersze brzasku, 167: Tobula Dievo ramybė.
Tower Reading: Z’14, 104; (R 5433).
Klausimai: Ar šią savaitę džiaugiausi tikėjimo poilsiu? Kaip? Kas man tame padėjo ir kas trukdė? Kokios buvo pasekmės?