Mat mes, įtikėjusieji, įeiname į atilsį – Hbr. 4:3.
Tiek kiek mes pasitikime Viešpačiu, tai tiek ir ilsimės Jame. Tas, kuris pilnai tiki, pilnai ir ilsisi; o tas, kuris iš dalies tiki, iš dalies ilsisi. Ideali dvasinio Izraelito būsena, tai pasiekimas tobulo poilsio, tobulo sabatos laikymosi, esant dabartiniams išbandymams, bei laukimas ir siekimas kito tobulesnio poilsio – to tikro poilsio ištobulintame būvyje, to poilsio, kuris lieka Dievo žmonėms. „Taigi stenkimės įeiti į aną atilsį, t. y. [sabatą], kad niekas nenupultų, pasekdamas tuo pačiu nepaklusnumo, netikėjimo (t. y., kūniško Izraelio) pavyzdžiu” (Hbr. 4:9-11) – Z’99, 253 (R 2534).
* * *
Žydų kas savaitę atliekama sabata, su jos poilsiu nuo darbo ir pagarbos atidavimu Dievui, tiksliai simbolizuoja Tūkstantmetinę Sabatą su jos poilsiu nuo prakeikimo ir tarnavimą Dievui. Išteisinimo per tikėjimą pagrindu priskiriamas mums Tūkstantmetinis poilsis tobulume ir suteikiama galimybė per tikėjimą turėti poilsį Kristaus užbaigtame darbe. Savo pasišventime stropiai dirbkime net iki mirties, kad galėtume įeiti į poilsį, kuris išlieka Dievo žmonėms garbingoje Dievo Karalystėje – P’33, 79.
Paralelinės citatos: Iz. 26:3; Hbr. 4:3-11; 3:14,18; Mt. 11:28- 30; Jn. 14:27; 16:33; 20:19; Apd. 10:36; Rom. 2:10; 5:1; 14:17; 15:13,33; Ef. 2:14-17; Flp. 4:7,9; Kol. 1:20; 3:15; 2 Tes. 3:16.
Giesmės: 244, 48, 97, 107, 176, 179, 305 / 109, 108, 1.
Poems of Dawn, 178; Wiersze brzasku, 167: Tobula Dievo ramybė.
Tower Reading: Z’14, 104; (R 5433).
Klausimai: Ar šią savaitę džiaugiausi tikėjimo poilsiu? Kaip? Kas man tame padėjo ir kas trukdė? Kokios buvo pasekmės?
KASDIENINĖ DANGIŠKOJI MANA
GEGUŽĖS 9Taigi, kaip priėmėte Kristų Jėzų Viešpatį, taip elkitės jame, įsišakniję, statydamiesi jame ir stiprėdami tikėjimu, kaip buvote išmokyti, būdami pertekę dėkojimo – Kol. 2:6,7.
Bendrai paėmus, klaidingų doktrinų mokytojai mano, kad nėra būtina ir nepatartina būti sutvirtintiems tikėjime, nes jie galvoja, kad būti sutvirtintu tikėjime, reiškia būti fanatiku. Žinoma tai tiesa, kai kalbame apie nesąžiningus asmenis, kurie priima ir atkakliai laikosi to, ko niekada nepatvirtino nei sveika logika, nei Biblijos autoritetas. Tačiau tas, kuris nuoširdžiu tikėjimu ir pasiremdamas Dievo autoritetu, priima Jo Žodį, nėra tuo neprotingu fanatiku. Ir tik tie, kurie taip elgiasi, yra sutvirtinti Tiesoje. Skirtumas tarp stipraus, tvirto krikščionio ir fanatiko yra tas, kad vienas yra sutvirtintas Tiesoje, o kitas sutvirtintas klaidoje – Z’03, 199 (R 3215).
* * *
Mes priimame Jėzų Kristų savo Viešpačiu, atsisakydami savo valios ir priimdami Jo valią, kuri tampa mūsų asmenine valia. Taip turėtų būti visada. Esame įsišakniję Jame, nes tik iš Jo įsisaviname tai, kas patenkina mūsų būtinus poreikius. Esame statomi Jame, jeigu ugdome charakterį, panašų į Jo. Mes esame sustiprinti tikėjime pagal Jo Žodį, jeigu nepajudinami liekame Jo Žodyje. Ir jei, rodydami dėkingumą, augame šiame tikėjime, tai tampame turtingais tikėjime – P’35, 62.
Paralelinės citatos: Jn. 1:12; Flp. 1:27; 1 Tes. 4:1; Judo 3,20; Ef. 2:20-22; 3:17; 4:1; Kol. 1:23; 3:17; Iz. 61:3; 1 Kor. 3:9,11; 1 Pet. 2:5; 2 Pet. 2:12; Apd. 20:32; 2 Kor. 1:21.
Giesmės: 267, 6, 87, 113, 172, 37, 324 / 123, 132, 415.
Poems of Dawn, 23; Wiersze brzasku, 11: Mūsų Mokytojas.
Tower Reading: Z’14, 311; (R 5557).
Klausimai: Kokius šią savaitę turėjau išbandymus, susijusius su šiuo tekstu? Kaip juos priėmiau? Kas padėjo? Kas trukdė? Kokios buvo pasekmės?
