Mat mes, įtikėjusieji, įeiname į atilsį – Hbr. 4:3.
Tiek kiek mes pasitikime Viešpačiu, tai tiek ir ilsimės Jame. Tas, kuris pilnai tiki, pilnai ir ilsisi; o tas, kuris iš dalies tiki, iš dalies ilsisi. Ideali dvasinio Izraelito būsena, tai pasiekimas tobulo poilsio, tobulo sabatos laikymosi, esant dabartiniams išbandymams, bei laukimas ir siekimas kito tobulesnio poilsio – to tikro poilsio ištobulintame būvyje, to poilsio, kuris lieka Dievo žmonėms. „Taigi stenkimės įeiti į aną atilsį, t. y. [sabatą], kad niekas nenupultų, pasekdamas tuo pačiu nepaklusnumo, netikėjimo (t. y., kūniško Izraelio) pavyzdžiu” (Hbr. 4:9-11) – Z’99, 253 (R 2534).
* * *
Žydų kas savaitę atliekama sabata, su jos poilsiu nuo darbo ir pagarbos atidavimu Dievui, tiksliai simbolizuoja Tūkstantmetinę Sabatą su jos poilsiu nuo prakeikimo ir tarnavimą Dievui. Išteisinimo per tikėjimą pagrindu priskiriamas mums Tūkstantmetinis poilsis tobulume ir suteikiama galimybė per tikėjimą turėti poilsį Kristaus užbaigtame darbe. Savo pasišventime stropiai dirbkime net iki mirties, kad galėtume įeiti į poilsį, kuris išlieka Dievo žmonėms garbingoje Dievo Karalystėje – P’33, 79.
Paralelinės citatos: Iz. 26:3; Hbr. 4:3-11; 3:14,18; Mt. 11:28- 30; Jn. 14:27; 16:33; 20:19; Apd. 10:36; Rom. 2:10; 5:1; 14:17; 15:13,33; Ef. 2:14-17; Flp. 4:7,9; Kol. 1:20; 3:15; 2 Tes. 3:16.
Giesmės: 244, 48, 97, 107, 176, 179, 305 / 109, 108, 1.
Poems of Dawn, 178; Wiersze brzasku, 167: Tobula Dievo ramybė.
Tower Reading: Z’14, 104; (R 5433).
Klausimai: Ar šią savaitę džiaugiausi tikėjimo poilsiu? Kaip? Kas man tame padėjo ir kas trukdė? Kokios buvo pasekmės?
KASDIENINĖ DANGIŠKOJI MANA
KOVO 31Kovok gerąją tikėjimo kovą, pagauk amžinąjį gyvenimą, kuriam esi pašauktas ir išpažinai gerą išpažinimą daugelio liudytojų akivaizdoje – 1 Tim. 6:12.
Nepriklausomai nuo to, ar mūsų kova būtų labiau vieša, ar labiau privati, vis tiek turi būti kova. Ir dar daugiau – šioje kovoje turi būti ėjimas į priekį ir pergalė, nes priešingu atveju niekada Viešpats mūsų nepripažins „nugalėtojais”. Mes visi turime atsiminti dar ir kitą dalyką, o būtent tai, kad Viešpats, įvertindamas mūsų pastangas, greičiau žiūrės į dvasią, kuri skatino tam tikram darbui, nei į rezultatus, gautus mūsų pastangomis. Žiūrėdami į šiuos dalykus tokiu būdu, atkreipkime dėmesį ne vien į tai, ką darome panaudodami visą savo jėgą kiekviename darbe, bet ir į tai, kad kiekviena mūsų auka ir kiekviena dovana, duodama Viešpačiui ir Jo reikalui, būtų tiek pilna meilės ir pasišventimo, kad Viešpats tikrai ją priimtų, kaip einančią iš meilės Jam ir tiems, kurie yra Jo, o ne dėl niekingos garbės ir tuštybės – Z’03, 91 (R 3166).
* * *
Viešpaties žmonės yra kviečiami ir raginami būti Dievo pusėje kovojant dėl teisingumo. Didelė meilė Dieviško pakvietimo apdovanojimui bus veiksminga pagalba skatinant viltį ir drąsą šioje geroje tikėjimo kovoje; o po viešo pasisakymo šioje kovoje, jog esame Dievo pusėje, tegul Viešpaties žmonės nedaro gėdos Dievo ir Kristaus darbui savo bailumu, gėdingai bėgdami nuo priešo ar pasiduodami jam – P’32, 30.
Paralelinės citatos: 1 Tim. 1:18; Ef. 6:12; 2 Tim. 2:5; 4:7; Flp. 3:12- 14; 1 Tim. 6:19; Mt. 7:21-23; 10:32,33; Jn. 9:22-38; Rom. 2:7; 10:9,10; 1 Jn. 4:15.
Giesmės: 266, 9, 272, 225, 58, 32, 201 / 417, 108, 314.
Poems of Dawn, 308; Wiersze brzasku, 306: Mes vis dar galime tarnauti.
Tower Reading: Z’98,153; (R 2309).
Klausimai: Ar šią savaitę kovojau tikėjimo kovą, norėdamas gauti amžiną gyvenimą? Kaip? Kodėl? Kokios buvo pasekmės?
