Mat mes, įtikėjusieji, įeiname į atilsį – Hbr. 4:3.
Tiek kiek mes pasitikime Viešpačiu, tai tiek ir ilsimės Jame. Tas, kuris pilnai tiki, pilnai ir ilsisi; o tas, kuris iš dalies tiki, iš dalies ilsisi. Ideali dvasinio Izraelito būsena, tai pasiekimas tobulo poilsio, tobulo sabatos laikymosi, esant dabartiniams išbandymams, bei laukimas ir siekimas kito tobulesnio poilsio – to tikro poilsio ištobulintame būvyje, to poilsio, kuris lieka Dievo žmonėms. „Taigi stenkimės įeiti į aną atilsį, t. y. [sabatą], kad niekas nenupultų, pasekdamas tuo pačiu nepaklusnumo, netikėjimo (t. y., kūniško Izraelio) pavyzdžiu” (Hbr. 4:9-11) – Z’99, 253 (R 2534).
* * *
Žydų kas savaitę atliekama sabata, su jos poilsiu nuo darbo ir pagarbos atidavimu Dievui, tiksliai simbolizuoja Tūkstantmetinę Sabatą su jos poilsiu nuo prakeikimo ir tarnavimą Dievui. Išteisinimo per tikėjimą pagrindu priskiriamas mums Tūkstantmetinis poilsis tobulume ir suteikiama galimybė per tikėjimą turėti poilsį Kristaus užbaigtame darbe. Savo pasišventime stropiai dirbkime net iki mirties, kad galėtume įeiti į poilsį, kuris išlieka Dievo žmonėms garbingoje Dievo Karalystėje – P’33, 79.
Paralelinės citatos: Iz. 26:3; Hbr. 4:3-11; 3:14,18; Mt. 11:28- 30; Jn. 14:27; 16:33; 20:19; Apd. 10:36; Rom. 2:10; 5:1; 14:17; 15:13,33; Ef. 2:14-17; Flp. 4:7,9; Kol. 1:20; 3:15; 2 Tes. 3:16.
Giesmės: 244, 48, 97, 107, 176, 179, 305 / 109, 108, 1.
Poems of Dawn, 178; Wiersze brzasku, 167: Tobula Dievo ramybė.
Tower Reading: Z’14, 104; (R 5433).
Klausimai: Ar šią savaitę džiaugiausi tikėjimo poilsiu? Kaip? Kas man tame padėjo ir kas trukdė? Kokios buvo pasekmės?
KASDIENINĖ DANGIŠKOJI MANA
LAPKRIČIO 10Meilė ... nesidžiaugia neteisybe, bet džiaugiasi tiesa – 1 Kor. 13:4,6.
Ar gėrio ir blogio principai yra taip tvirtai nustatyti mano mintyse, ir ar aš taip pritariu gėriui ir neapkenčiu blogio, jog neparemsiu blogio, bet jį pasmerksiu net ir tada, kai galėčiau turėti tam tikrą naudą iš to? Ar aš taip pritariu gėriui ir tiesai, kad galėčiau džiaugtis Tiesa ir jos pasisekimu, net jei tai sugriautų mano ankščiau turėtas pažiūras, ar pakenktų kai kuriems mano žemiškiems reikalams? Meilė Dievui, apie kurią Apaštalas čia sako kaip apie Viešpaties žmonių dvasią, tai meilė daug aukštesnė už savanaudiškumą ir besiremianti nustatytais principais, kuriuos su kiekviena diena turime vis aiškiau pažinti ir tiksliau jų laikytis, nesvarbu, kiek tai mums kainuotų – Z’03, 57 (R 3150).
* * *
Neteisybė tai yra netiesa teorijoje ir praktikoje. Meilė paremta gėrio principų mylėjimu, negali džiaugtis netiesa. Nors ji užjaučia brolius ir užjaučia, gailisi pasaulio dėl jame esančio neteisingumo, kuris ją skaudina ir kelia liūdesį, tačiau, tuo pačiu metu, meilė tokiame laipsnyje bjaurisi netiesa, kokiame džiaugiasi Tiesa teorijoje ir praktikoje. Meilė gali tik džiaugtis Dievo Planu ir Dvasia, nes tai yra įkūnijimas kiekvieno gero principo tikėjime ir elgesyje. Meilė džiaugiasi Tiesos principais, siekiais, konfliktais, kūryba, pasisekimais, triumfu ir Tiesos dvasia, ir tai dėl to, jog jai malonu matyti gerus principus ir dalykus – P’32, 167.
Paralelinės citatos: Ps. 10:3; Rom. 1:32; 2 Jn. 4; Neh. 8:10-12; Ps. 9:2; 13:5; 19:8; 40:16; 46:4; 89:15; 97:11,12; 119:1,16,55,111,165; Iz. 12; Jer. 15:16; Hbr. 10:34; 1 Pet. 1:8; Apd. 11:18,22,23.
Giesmės: 95, 130, 136, 165, 149, 179, 204 / 53a, 203, 380.
Poems of Dawn, 120; Wiersze brzasku, 114: Mokytojau, kalbėk! Tower Reading: Z’02, 197; (R 3033).
Klausimai: Ar šią savaitę džiaugiausi netiesa ar Tiesa? Kodėl? Kaip? Kokios buvo pasekmės?
