Nesiduok pikto nugalimas, bet nugalėk pikta gerumu – Rom. 12:21.
Niekada neturėtume kalbėti piktų žodžių, naudoti piktų metodų ar piktų elgesio būdų ir tokių dalykų remti. Jeigu taip darytume, laikinai paremtume priešininką arba pripažintume, kad jo būdai ir metodai yra geresni, nei Vado, kuriam priklausome. Atsakymas pykčiu už pyktį, apkalbėjimu už apkalbėjimą, nemaloniais žodžiais už nemalonius žodžius, apšmeižimu už apšmeižimą, persekiojimu už persekiojimą, smogimu už smogimą – tai reikštų mūsų pastangas nugalėti blogį blogiu. Norėdami pilniau išugdyti naują prigimtį, turime vengti to, kas yra būdinga mūsų puolusiai žmogiškai prigimčiai. Pasiduodame blogiui tuomet, kai suklaidinti priešininko, panaudojame čia paminėtus jo metodus – Z’97, 267 (R 2212).
* * *
Įvairios rūšies blogiui yra leista atakuoti Dievo žmones. Šėtonas, pasaulis ir kūnas pastoviai stengiasi užvaldyti naują širdį, protą ir valią. Tik ištvermingai kovodami galėsime nugalėti mūsų priešus. Dievo Sandora, duota su Priesaika, yra mums paraginimas šioje kovoje, o Jo Dvasia, Žodis ir apvaizda yra mūsų gynybiniu ir puolamuoju ginklu. Todėl kovokime toje geroje tikėjimo kovoje, kad nebūtume nugalėti blogio, bet galėtume jį nugalėti – P’33, 79.
Paralelinės citatos: Iš. 23:4,5; Įst. 32:35; Pat. 19:11; 24:17,29; 25:21,22; Mt. 5:7,30-45; Lk. 6:35-37; Rom. 12:14,17,19,20; Hbr. 10:30; Apd. 7:60; 1 Kor. 4:12; 1 Pet. 3:9.
Giesmės: 91, 130, 136, 145, 183, 196, 198 / 346, 376, 124.
Poems of Dawn, 92; Wiersze brzasku, 81: Tikėk gerais Dievo dalykais.
Tower Reading: Z’15, 179; (R 5705).
Klausimai: Ar šią savaitę įveikiau ir nugalėjau blogį? Kaip? Kas man padėjo, o kas trukdė? Kokios buvo pasekmės?
KASDIENINĖ DANGIŠKOJI MANA
LAPKRIČIO 15Kas sakosi pasiliekąs jame, tas privalo ir pats taip elgtis, kaip anas elgėsi – 1 Jn. 2:6.
Krikščionis turi elgtis taip, kaip elgėsi jo Viešpats įvairiuose atsitikimuose ir kaip reagavo į tai, kas gera, ir kaip vengė viso, kas susiję su blogiu. Krikščionis turi kuo tiksliau sekti Jėzaus pėdomis. Tai nereiškia, kad jis turi arba gali savo netobulu kūnu pasiekti tobulumą, kokį turėjo Jo Viešpats, kuris net ir kūniškai buvo tobulas. Šio teksto mintis yra ta, kad turime taip elgtis, kaip ir Jis – tokiu pačiu būdu, ta pačia kryptimi, į tą patį tikslą ir pavyzdį, kurį Jis pripažino ir nurodė – Z’03, 345 (R 3235).
* * *
Gyventi Kristuje, reiškia ne tik pasišventimą ir prisipildymą Jo Dvasios, bet ir stovėjimą pasišventime – mirimą sau ir pasauliui, o atgijimą Dievui. Jėzus išpildė Savo pasišventimo įžadus: tapo mirusiu Sau ir pasauliui, o gyvu Dievui. Todėl Jis studijavo Žodį, budėjo ir meldėsi pagal šį Žodį, skelbė ir praktikavo Žodį, o taip pat kentėjo su visu pamaldumu už ištikimybę šiam Žodžiui. Kiekvienas, kuris gyvena Kristuje, turėtų taip ir elgtis. Be abejo, dvasioje tai galės atlikti tobulai, tačiau kūne tik tiek, kiek leidžia jam puolęs žemiškas indas. Iš tiesų, kokią didelę palaimą duoda elgesys panašus į Kristaus elgesį. Kas taip gyvena, tas turi viską – P’34, 159.
Paralelinės citatos: Jn. 15:1-9; 13:15,34; Flp. 2:5-8; 1 Pet. 2:21-24; Mt. 11:29; 20:28; Mk. 10:43-45; Lk. 22:26,27; Rom. 8:29; 15:2,3,5,7; Ef. 5:2; 1 Kor. 3:13; Hbr. 12:2-4; 1 Jn. 3:16; 4:17; 2 Jn. 9; Apr. 3:21; 14:4.
Giesmės: 196, 28, 325, 326, 323, 167, 198 / 417, 347a, 37.
Poems of Dawn, 28; Wiersze brzasku, 17: Kristus mūsų Mokytojas!
Tower Reading: Z’14, 126; (R 5446).
Klausimai: Ar šią savaitę sekiau Jėzų? Kokiose aplinkybėse? Kas man padėjo ir kas trukdė? Kokios buvo pasekmės?