Ir jūs privalote mazgoti vieni kitiems kojas – Jn. 13:14.
Tie žodžiai reiškia, kad Kristaus mokiniai turi bendrai rūpintis vieni kitų gerove, kad galėtų išsaugoti vieni kitus skaistume, šventume ir nuoširdume, padėtų vienas kitam nugalėti išbandymus ir pagundas, bei dabartinio blogo pasaulio pasalas, kylančias iš trijų gundymo šaltinių: „pasaulio, kūno ir velnio”. Tik tada, kai ugdome savyje įvairias Dvasios malones, kaip ramumą, kantrumą, malonumą, brolišką nuoširdumą, meilę – galime turėti vilties, jog tapsime tinkamais padėjėjais kitiems, pasidabinsime tais charakterio papuošalais ir gyvenimo skaistumu bei atsikratysime pasaulio ir kūno sutepimų – Z’97, 243 (R 2200).
* * *
Viešpats, be abejo, negalvojo apie raidines kojas, primindamas mums vienas kitam plauti kojas, nes dabartinėmis sąlygomis toks požiūris būtų priešingas tai Viešpaties parodytai dvasiai, kurią parodė plaudamas savo mokiniams kojas. Kaip nuplaudamas kojas Jėzus atliko patarnavimą ir padarė taip, kad jie pasijuto patogiai, taip ir šis priminimas, ragina mus vienas kitam plauti kojas, tai reiškia, tarnavimą vienas kitam meilėje net ir pačiu nuolankiausiu būdu – P’35, 62.
Paralelinės citatos: Mt. 4:19; 10:16-24; 20:25-28; 23:8-11; Jn. 4:36-38; Lk. 10:1,2; Apd. 6:3,4; 13:1-3; 20:24; Rom. 10:14,15; 1 Kor. 9:16-20; 2 Kor. 5:18-20; Ef. 4:11,12; Hbr. 5:4; Iz. 32:20; 52:11; Jer. 20:9; Mal. 2:6,7; Jn. 13:13-17; 1 Kor. 3:7-10.
Giesmės: 309, 22, 275, 70, 210, 23, 49 / 104, 262, 336.
Poems of Dawn, 169; Wiersze brzasku, 159: Eik, dirbk.
Tower Reading: Z’12, 273; (R 5090).
Klausimai: Ar šią savaitę patarnavau broliams? Kaip? Kodėl? Kokiose aplinkybėse? Su kokiomis pasekmėmis?
KASDIENINĖ DANGIŠKOJI MANA
BIRŽELIO 13Pabudęs, būsiu patenkintas Tavo panašumu – Ps. 17:15.
Duokime savo mintims pakilti
Ir nors minutei atitrūkti nuo gyvenimo rūpesčių.
Pakelkime mus skiriančią uždangą,
Įsižiūrėkime į amžinybės Garbę.
Tegul mintys apie Dievą, Kristų, praeities ir dabarties vertus šventuosius, Karalystės paveldėjimą, mūsų būsimo darbo palaimas bendradarbiaujant su Kristumi, Dieviško Plano didingumą ir gerumą, garbę ir laimę, kurią gausime susijungę su Kristumi, kai baigsime mūsų laikiną gyvenimą, pripildo mūsų protus ir įkvepia mūsų širdis. Prie šių garbingų minčių papildomai pridėkime paguodą bei palaimą, kurią gauname asmeniniu būdu dvasiškai bendraudami per maldą ir būdami dvasinėje vienybėje su Dievu, toliau studijuodami Jo Žodį bei susirinkdami kartu, kad atiduotume Jam garbę ir šlovę – Z’95, 251 (R 1884).
* * *
Suprantame, kad šioje eilutėje minimas Dievo „panašumas” – tai Jo charakteris, prigimtis ir viešpatavimas. Dievas tai parodė kaip tikslą, kurio turime siekti. Besikeičiantys išbandymai paruošia mus siekti to, neduoda pasitenkinti dabartine mūsų būsena, nors esame ir susitaikę su ja. Taigi, ilgesingi ištikimųjų troškimai bus pilnai patenkinti prisikėlimo metu, o pilnas pasitenkinimas savo likimu visam laikui taps palaimą nešančiu patyrimu; ši perspektyva skatina mus ištikimybei – P’35, 101.
Paralelinės citatos: 1 Jn. 3:2; Ps. 4:6; Pr. 17:1; Lk. 1:6; 2 Kor. 3:18; 5:1-8; Jobo 19:26,27; Iz. 61:10; Mt. 5:8; 1 Kor. 13:12; Apr. 22:4; 1 Kor. 15:23, 41-48; 1 Tes. 4:13-17.
Giesmės: 105, 21, 32, 53, 92, 133, 201 / 188a, 132, 353.
Poems of Dawn, 230; Wiersze brzasku, 217: Prisikėlimas.
Tower Reading: Z’14, 345; (R 5578).
Klausimai: Ar prisikėlimo viltis atnešė man naudos šią savaitę? Kaip tai mane paveikė? Kokie buvo rezultatai ją turint?
