Įsidėmėk! Paklusnumas yra geresnis už auką, ir klausymas – už avinų taukus! – 1 Sam. 15:22.
Mūsų Dangiškasis Tėvas nori, kad mes atidžiai žiūrėtume į Jo Žodį ir net trumpam negalvotume, jog galime Jį patobulinti, ką nors pataisyti, arba, kad laikas ir aplinkybės gali pakeisti būtinybę paklusti. Būkime klusnūs Viešpaties balsui ir laikykimės arti Viešpaties, nebijodami pasekmių, bet tikėdami, kad Tas, kuris mus palaiko ir saugo, niekada nesnaudžia ir nemiega, o yra per daug išmintingas, kad klystų; ir žino kiekvieną situaciją, kuri gali iškilti mūsų gyvenime kaip pasekmė mūsų paklusnumo – Z’03, 218, 219 (R 3224).
* * *
Suprantame, kad auka reiškia išsižadėjimą ir atsisakymą mūsų teisių, guldant mirčiai mūsų žmogišką prigimtį Dievo tarnyboje. Jeigu toks savęs išsižadėjimas, stengiantis tarnauti Dievui, yra atliekamas nepaisant Dievo valios, tai nors mes sunaudojame savo žmogišką prigimtį, Dievas tokios aukos nepriima. Geriau būti paklusniu neišsižadant savęs, nei išsižadėti savęs, būnant nepaklusniu. Tačiau geriausia aukoti savo auką paklusnume – P’26, 61.
Paralelinės citatos: Sk. 14:24; 1 Sam. 12:22; 1 Kron. 28:9,10,20; Ps. 40:6; 51:16,17; 69:30,31; Pat. 21:3; Pam. 5:1; Ezek. 9:5-10; Oz. 6:6; Mich. 6:6-8; Mt. 9:13; Mk. 12:32,33; Jn. 12:26; 13:17; 14:15,21; 1 Jono 2:3-6.
Giesmės: 1, 114, 128, 150, 196, 208, 307 / 8, 373, 257.
Poems of Dawn, 167; Wiersze brzasku, 156: Tarnyba.
Tower Reading: Z’14, 100; (R 5430).
Klausimai: Ar aš šią savaitę aukojau neatsižvelgdamas į Dievo valią, ar būdamas taikoje su ja? Ar susilaikiau nuo aukos? Kokiose aplinkybėse? Kodėl? Kaip?
KASDIENINĖ DANGIŠKOJI MANA
RUGSĖJO 6Tau nieko pikta neatsitiks – Ps. 91:10.
Niekas ir jokiu būdu negali mums pakenkti. Viskas gali susipriešinti su mūsų kūniškais reikalais, patogumais ar gyvenimo eiga, bet jei atsimename tai, kad negyvename pagal kūną, bet pagal dvasią ir kad naujai širdžiai, protui ir valiai Viešpats pažadėjo Karalystę Savo numatytu laiku, tada galime suprasti, kad jokia išorinė įtaka negali sutrukdyti mūsų tikriems dvasiniams interesams, nei sulaikyti mūsų nuo siekimo Karalystės garbės, kurią Viešpats pažadėjo Savo ištikimiems. Tik pasitikėjimo Viešpačiu praradimas ir neištikimybė Jam gali mus atskirti nuo Jo meilės ir Jo pažadų – Z’03, 331 (R 3231).
* * *
Bendras Biblijos mokinimas pasišventimo tema, bei Jėzaus, Pauliaus, Timotiejaus, Epafrodito ir kiekvieno kito Dievo vaiko išbandymai parodo, kad ši eilutė nekalba apie žemišką blogį. Taigi, akivaizdu, kad ši eilutė kalba apie blogį dvasinėje prasmėje, nuo kurio Dievas apsaugo tuos, kurie Jam priklauso. Visi dalykai išeina į gera ištikimiems jų dvasiniame gyvenime. Dievo pažadai ir mūsų išbandymai užtektinai tai patvirtina. O kuris iš šventųjų daugelį kartų nepatyrė džiaugsmo dėl šios priežasties? Ištikimųjų apsauga yra Šventojo Rašto paguodžianti doktrina, paremta patirtimi ir išbandymais, kuri gali mus padaryti drąsiais ir džiaugsmingais kiekviename palankiame ir nepalankiame išbandyme – P’34, 128.
Paralelinės citatos: Jobo 17:9; Ps. 37:24; 138:8; Mt. 24:13; Mk. 4:3-8; Lk. 10:42; 22:31,32; Jn. 6:39; 10:28,29; 15:4,7,9; Rom. 8:33-39; 1 Kor. 1:8,9; Ef. 6:13; Kol. 1:22,23; 2 Tim. 4:18; Hbr. 12:11-13.
Giesmės: 120, 99, 63, 110, 293, 294, 328 / 368, 433, 376.
Poems of Dawn, 218; Wiersze brzasku, 210: Jaunojo Mylimoji. Tower Reading: Z’11, 58; (R 4767).
Klausimai: Kokius šią savaitę turėjau išbandymus, susijusius su šiuo pacituotu tekstu? Kaip juos priėmiau? Kokios buvo pasekmės?