Įsidėmėk! Paklusnumas yra geresnis už auką, ir klausymas – už avinų taukus! – 1 Sam. 15:22.
Mūsų Dangiškasis Tėvas nori, kad mes atidžiai žiūrėtume į Jo Žodį ir net trumpam negalvotume, jog galime Jį patobulinti, ką nors pataisyti, arba, kad laikas ir aplinkybės gali pakeisti būtinybę paklusti. Būkime klusnūs Viešpaties balsui ir laikykimės arti Viešpaties, nebijodami pasekmių, bet tikėdami, kad Tas, kuris mus palaiko ir saugo, niekada nesnaudžia ir nemiega, o yra per daug išmintingas, kad klystų; ir žino kiekvieną situaciją, kuri gali iškilti mūsų gyvenime kaip pasekmė mūsų paklusnumo – Z’03, 218, 219 (R 3224).
* * *
Suprantame, kad auka reiškia išsižadėjimą ir atsisakymą mūsų teisių, guldant mirčiai mūsų žmogišką prigimtį Dievo tarnyboje. Jeigu toks savęs išsižadėjimas, stengiantis tarnauti Dievui, yra atliekamas nepaisant Dievo valios, tai nors mes sunaudojame savo žmogišką prigimtį, Dievas tokios aukos nepriima. Geriau būti paklusniu neišsižadant savęs, nei išsižadėti savęs, būnant nepaklusniu. Tačiau geriausia aukoti savo auką paklusnume – P’26, 61.
Paralelinės citatos: Sk. 14:24; 1 Sam. 12:22; 1 Kron. 28:9,10,20; Ps. 40:6; 51:16,17; 69:30,31; Pat. 21:3; Pam. 5:1; Ezek. 9:5-10; Oz. 6:6; Mich. 6:6-8; Mt. 9:13; Mk. 12:32,33; Jn. 12:26; 13:17; 14:15,21; 1 Jono 2:3-6.
Giesmės: 1, 114, 128, 150, 196, 208, 307 / 8, 373, 257.
Poems of Dawn, 167; Wiersze brzasku, 156: Tarnyba.
Tower Reading: Z’14, 100; (R 5430).
Klausimai: Ar aš šią savaitę aukojau neatsižvelgdamas į Dievo valią, ar būdamas taikoje su ja? Ar susilaikiau nuo aukos? Kokiose aplinkybėse? Kodėl? Kaip?
KASDIENINĖ DANGIŠKOJI MANA
LIEPOS 16Būkite pripildyti Dvasios – Ef. 5:18.
Tokiame laipsnyje, kokiame esame „pripildyti” tikėjimo ir paklusnumo dvasia, tokiame laipsnyje ir ištuštiname save nuo savimeilės, egoizmo dvasios. Ir nors mūsų paklusnumas negali pasireikšti kitaip, kaip tik kasdieniniame gyvenime, tačiau paklusnumas, kurio Dievas tikisi iš savo pasišventusių žmonių, tai ketinimų, valios ir širdies paklusnumas. Todėl, tie asmenys, kurių širdys yra pilnai lojalios Dievo atžvilgiu, gali Dievui patikti, tačiau jie gali visai nepatikti tiems, su kuriais jie bendrauja; kai tuo tarpu kiti, kurie yra žmonių aukštai vertinami dėl jų rodomos išorinės moralės, gali būti „pasibjaurėjimu“ Dievo akyse dėlto, kad jų širdys yra šaltos, abejingos, nedoros ir nesąžiningos. Vis dėlto, tas, kuris turi naują viltį ir naują dvasią, stengsis apsivalyti ne vien mintyse, bet taip pat žodžiuose ir darbuose bei visuose savo gyvenimo reikaluose, kaip vidiniuose taip ir išoriniuose – Z’99, 92 (R 2455).
* * *
Pripildymas Dvasia Kristaus mokiniams reiškia, kad juose dominuoja pirmaeilės malonės, kurios tarpusavyje yra harmoningai suderintos. Tokį „pripildymą“ patiriame, kai ištikimai pasinaudojame Dievo Dvasia, Jo Žodžiu ir Dievo apvaizdomis. Pasilikti tokiame pripildyme, reiškia ne vien charakterio kristalizaciją į Kristaus panašumą, bet taip pat pasiruošimą ir prisitaikymą Karalystei su Kristumi. Su šiuo Dvasios pripildymu yra susijęs dabartinio ir būsimo gyvenimo pažadas – P’36, 94.
Paralelinės citatos: Mk. 13:11; Lk. 11:13; Jn. 3:34; 7:38,39; 14:16,17,26; Apd. 4:8,31; 5:32; 6:5; 9:31; 11:24; 13:52; Rom. 5:3-5; 8:1-16; 1 Kor. 2:4,10-14; 3:16; 2 Kor. 3:3,6,17,18; Gal. 5:16,17,22,25.
Giesmės: 198, 90, 91, 95, 128, 1, 201 / 188a, 381, 23.
Poems of Dawn, 150; Wiersze brzasku, 142: Lelijų laistymas. Tower Reading: Z’16, 182; (R 5912).
Klausimai: Ar šią savaitę buvau pripildytas Dvasios? Kaip tai įvyko?Kas padėjo arba trukdė? Kokios buvo pasekmės?
