Įsidėmėk! Paklusnumas yra geresnis už auką, ir klausymas – už avinų taukus! – 1 Sam. 15:22.
Mūsų Dangiškasis Tėvas nori, kad mes atidžiai žiūrėtume į Jo Žodį ir net trumpam negalvotume, jog galime Jį patobulinti, ką nors pataisyti, arba, kad laikas ir aplinkybės gali pakeisti būtinybę paklusti. Būkime klusnūs Viešpaties balsui ir laikykimės arti Viešpaties, nebijodami pasekmių, bet tikėdami, kad Tas, kuris mus palaiko ir saugo, niekada nesnaudžia ir nemiega, o yra per daug išmintingas, kad klystų; ir žino kiekvieną situaciją, kuri gali iškilti mūsų gyvenime kaip pasekmė mūsų paklusnumo – Z’03, 218, 219 (R 3224).
* * *
Suprantame, kad auka reiškia išsižadėjimą ir atsisakymą mūsų teisių, guldant mirčiai mūsų žmogišką prigimtį Dievo tarnyboje. Jeigu toks savęs išsižadėjimas, stengiantis tarnauti Dievui, yra atliekamas nepaisant Dievo valios, tai nors mes sunaudojame savo žmogišką prigimtį, Dievas tokios aukos nepriima. Geriau būti paklusniu neišsižadant savęs, nei išsižadėti savęs, būnant nepaklusniu. Tačiau geriausia aukoti savo auką paklusnume – P’26, 61.
Paralelinės citatos: Sk. 14:24; 1 Sam. 12:22; 1 Kron. 28:9,10,20; Ps. 40:6; 51:16,17; 69:30,31; Pat. 21:3; Pam. 5:1; Ezek. 9:5-10; Oz. 6:6; Mich. 6:6-8; Mt. 9:13; Mk. 12:32,33; Jn. 12:26; 13:17; 14:15,21; 1 Jono 2:3-6.
Giesmės: 1, 114, 128, 150, 196, 208, 307 / 8, 373, 257.
Poems of Dawn, 167; Wiersze brzasku, 156: Tarnyba.
Tower Reading: Z’14, 100; (R 5430).
Klausimai: Ar aš šią savaitę aukojau neatsižvelgdamas į Dievo valią, ar būdamas taikoje su ja? Ar susilaikiau nuo aukos? Kokiose aplinkybėse? Kodėl? Kaip?
KASDIENINĖ DANGIŠKOJI MANA
LIEPOS 14Visokia kartybė, įpykis, rūstybė, rėkavimas ir piktžodžiavimas su visokia blogybe tebūnie pašalinti nuo jūsų – Ef. 4:31.
Patyręs krikščionis, aukštai vertinantis Dievo įstatymą mato, kad neapykanta Dievo akyse yra žmogžudystė, apkalba yra nužudymu, o gero vardo savo artimajam sunaikinimas yra apiplėšimas ir vagystė. Ir jei tokie dalykai atsitinka Dievo Bažnyčioje, tarp žmonių išpažįstančių Dievą, yra dvigubu blogiu – nužudymu ir brolio apiplėšimu. Vienintelė išimtis taisyklėje nekalbėti blogai nei apie vieną žmogų yra tada, kai būtinai ir neišvengiamai reikia apreikšti ir parodyti blogį – kai parodymas to blogio būtų priešingas mūsų širdies troškimams, bet parodomas dėl būtino reikalo – dėl meilės kitiems, kurie neturėdami tokios informacijos galėtų būti nuskriausti ir nukentėti – Z’99, 71 (R 2442).
* * *
Kartumas, užsidegimas, pyktis, apkalba ir piktumas, kandumas – tai kūno darbai. Todėl šventiesiems reikėtų viso to atsikratyti. Kovodami su tais kūno darbais, turime praktikuoti tikėjimą, viltį, meilę ir tvirtą pasiryžimą bei pasinaudoti Dievo Žodžio apvalančia jėga. Paminėtų gerų bruožų pagalba stenkimės atitraukti mūsų jausmus nuo tų netinkamų kūno darbų, nukreipti nuo jų savo dėmesį, tramdyti, šalinti ir nepasiduoti jų įtakai – P’32, 95.
Paralelinės citatos: Rom. 12:14,18-21; Kol. 3:8,13,19; Tit. 3:2; Jok. 3:5-18; 4:11; 1 Pet. 2:1,23; 3:9; 1 Kor. 13; Ef. 4:26,32; 5:1,2; 2 Kor. 3:12-18.
Giesmės: 194, 130, 198, 215, 95, 196, 165 / 8, 109, 188.
Poems of Dawn, 199; Wiersze brzasku, 191: Lyg per ugnį. Tower Reading: Z’11, 45; (R 4759).
Klausimai: Kokie šios savaitės išbandymai buvo susiję su šia eilute? Kaip juos priėmiau? Kokios buvo pasekmės?
