Pažinimas daro pasipūtusį, bet meilė ugdo – 1 Kor. 8:1.
Visi, kurie stengiasi mokyti Dievo Plano kitus, patys yra pastatyti į ypatingų pagundų pavojų. Todėl garbė tarnauti Viešpačiui ir Jo žmonėms reikalauja didesnių Šventosios Dvasios malonių ir daugiau žinių. Taigi, jei kas nori būti kitų mokytoju ir Viešpaties skelbėju, turi tobulinti įvairias Šventosios Dvasios malones, kad jų pagalba, kartu su romumu ir žinojimu (sujungtu su meile), galėtų statyti save ir tuos, kuriems jis tarnauja – Z’97, 277 (R2218).
* * *
Natūrali žinių ir žinojimo tendencija yra padaryti pasipūtusiu žinių turėtoją. Tokio asmens apsigynimas nuo išdidumo, tai nuolankus pripažinimas, jog žinojimas, kurį turi, tai nėra jo paties išradimas, bet Dievo dovana. O meilės būdingas polinkis, yra pasibjaurėjimas blogiu, blogio vengimas ir opozicijos blogiui ugdymas mumyse, malonių ir dangiškų troškimų ugdymas, pašvęsto mūsų kūno panaudojimas ir taip pat sustiprinimas, subalansavimas ir Kristaus panašumo elementų ištobulinimas – P’32, 48.
Paralelinės citatos: Rom. 11:25; 12:16; Pat. 3:7; 26:12; Iz. 5:21; 1 Kor. 13; Jn. 15:9-17; Rom. 12:9,10; 1 Tim. 1:5; 1 Pet. 1:22; 1 Jn. 4:7-21.
Giesmės: 165, 166, 90, 91, 95, 198, 201 / 370, 381, 321.
Poems of Dawn, 159; Wiersze brzasku, 148: Ne dabar, mano vaike.
Tower Reading: Z’12, 110; (R 5000).
Klausimai: Kokius išbandymus susijusius su šia eilute, turėjau šią savaitę? Kaip juos priėmiau? Kokios buvo pasekmės?
KASDIENINĖ DANGIŠKOJI MANA
BIRŽELIO 13Pabudęs, būsiu patenkintas Tavo panašumu – Ps. 17:15.
Duokime savo mintims pakilti
Ir nors minutei atitrūkti nuo gyvenimo rūpesčių.
Pakelkime mus skiriančią uždangą,
Įsižiūrėkime į amžinybės Garbę.
Tegul mintys apie Dievą, Kristų, praeities ir dabarties vertus šventuosius, Karalystės paveldėjimą, mūsų būsimo darbo palaimas bendradarbiaujant su Kristumi, Dieviško Plano didingumą ir gerumą, garbę ir laimę, kurią gausime susijungę su Kristumi, kai baigsime mūsų laikiną gyvenimą, pripildo mūsų protus ir įkvepia mūsų širdis. Prie šių garbingų minčių papildomai pridėkime paguodą bei palaimą, kurią gauname asmeniniu būdu dvasiškai bendraudami per maldą ir būdami dvasinėje vienybėje su Dievu, toliau studijuodami Jo Žodį bei susirinkdami kartu, kad atiduotume Jam garbę ir šlovę – Z’95, 251 (R 1884).
* * *
Suprantame, kad šioje eilutėje minimas Dievo „panašumas” – tai Jo charakteris, prigimtis ir viešpatavimas. Dievas tai parodė kaip tikslą, kurio turime siekti. Besikeičiantys išbandymai paruošia mus siekti to, neduoda pasitenkinti dabartine mūsų būsena, nors esame ir susitaikę su ja. Taigi, ilgesingi ištikimųjų troškimai bus pilnai patenkinti prisikėlimo metu, o pilnas pasitenkinimas savo likimu visam laikui taps palaimą nešančiu patyrimu; ši perspektyva skatina mus ištikimybei – P’35, 101.
Paralelinės citatos: 1 Jn. 3:2; Ps. 4:6; Pr. 17:1; Lk. 1:6; 2 Kor. 3:18; 5:1-8; Jobo 19:26,27; Iz. 61:10; Mt. 5:8; 1 Kor. 13:12; Apr. 22:4; 1 Kor. 15:23, 41-48; 1 Tes. 4:13-17.
Giesmės: 105, 21, 32, 53, 92, 133, 201 / 188a, 132, 353.
Poems of Dawn, 230; Wiersze brzasku, 217: Prisikėlimas.
Tower Reading: Z’14, 345; (R 5578).
Klausimai: Ar prisikėlimo viltis atnešė man naudos šią savaitę? Kaip tai mane paveikė? Kokie buvo rezultatai ją turint?
