Pažinimas daro pasipūtusį, bet meilė ugdo – 1 Kor. 8:1.
Visi, kurie stengiasi mokyti Dievo Plano kitus, patys yra pastatyti į ypatingų pagundų pavojų. Todėl garbė tarnauti Viešpačiui ir Jo žmonėms reikalauja didesnių Šventosios Dvasios malonių ir daugiau žinių. Taigi, jei kas nori būti kitų mokytoju ir Viešpaties skelbėju, turi tobulinti įvairias Šventosios Dvasios malones, kad jų pagalba, kartu su romumu ir žinojimu (sujungtu su meile), galėtų statyti save ir tuos, kuriems jis tarnauja – Z’97, 277 (R2218).
* * *
Natūrali žinių ir žinojimo tendencija yra padaryti pasipūtusiu žinių turėtoją. Tokio asmens apsigynimas nuo išdidumo, tai nuolankus pripažinimas, jog žinojimas, kurį turi, tai nėra jo paties išradimas, bet Dievo dovana. O meilės būdingas polinkis, yra pasibjaurėjimas blogiu, blogio vengimas ir opozicijos blogiui ugdymas mumyse, malonių ir dangiškų troškimų ugdymas, pašvęsto mūsų kūno panaudojimas ir taip pat sustiprinimas, subalansavimas ir Kristaus panašumo elementų ištobulinimas – P’32, 48.
Paralelinės citatos: Rom. 11:25; 12:16; Pat. 3:7; 26:12; Iz. 5:21; 1 Kor. 13; Jn. 15:9-17; Rom. 12:9,10; 1 Tim. 1:5; 1 Pet. 1:22; 1 Jn. 4:7-21.
Giesmės: 165, 166, 90, 91, 95, 198, 201 / 370, 381, 321.
Poems of Dawn, 159; Wiersze brzasku, 148: Ne dabar, mano vaike.
Tower Reading: Z’12, 110; (R 5000).
Klausimai: Kokius išbandymus susijusius su šia eilute, turėjau šią savaitę? Kaip juos priėmiau? Kokios buvo pasekmės?
KASDIENINĖ DANGIŠKOJI MANA
RUGPJŪČIO 18Viską ištirkite ir to, kas gera, laikykitės – 1 Tes. 5:21.
Nors Dievo žmonės labai vertina pranašavimus, tai yra viešus skelbimus, tačiau turi išmokti nepriimti to ką girdi, be tinkamo ištyrimo ir kritikos. Turi ištirti viską, ką girdi, turi atskirti, kas atitinka logiką ir Šventąjį Raštą, o kas yra vien tik prielaida ir gal būt sofistika. Jie turi patikrinti tai, ką girdi, su tikslu tvirtai laikytis visko, kas sutinka su Dievo Žodžiu ir kas yra santaikoje su Šventąja Dvasia. Jie turi greitai atmesti tai, kas neišlaiko tokio išmėginimo – Z’03, 26 (R 3135).
* * *
Šėtonas padarė taip, jog doktrina apie dvasininkų Dievišką teisę yra visuotina ir palaiko šią nuomonę, jog dvasininkija ir kunigija – tai įgalioti Dievo atstovai, kuriais žmonės turi aklai ir neabejotinai pasitikėti ir jiems paklusti. Šia doktrina pasisekė jam suvedžioti beveik visą pasaulį. Dievas nenori, kad Jo sūnūs būtų šios doktrinos įtakoje, kuri atvedė iki tokių pasekmių. Todėl pataria atsargiai ištirti visus dalykus, kuriuos jie nori priimti ir kuriems nori pritarti, bei reikalauja, kad šie dalykai būtų santaikoje patys su savimi, su Šventojo Rašto tekstais ir jo doktrinomis, su Dievo charakteriu, Išpirkimu, su Dievo tikslais ir faktais. Dievas reikalauja laikytis tik tų dalykų, kurie išlaiko šiuos visapusiškus ir pagrįstus testus – P’32, 112.
Paralelinės citatos: Iš. 23:7; Pat. 28:5; Iz. 29:8; Mt. 24:4; Jn. 5:39; 1 Kor. 2:15; 14:29; Flp. 4:8; Hbr. 10:23,24; 2 Pet. 1:15-21; 1 Jn. 4:1-3; Apr. 2:2.
Giesmės: 79, 22, 49, 296, 306, 311, 332 / 100, 317, 415.
Poems of Dawn, 4; Wiersze brzasku, 1: Didžiosios Tiesos. Tower Reading: Z’10, 297; (R 4684).
Klausimai: Ar šią savaitę ištyriau tai, kas man buvo pateikta, kad tuo dalyku tikėčiau? Kaip? Kodėl? Kokios buvo pasekmės?
