Pažinimas daro pasipūtusį, bet meilė ugdo – 1 Kor. 8:1.
Visi, kurie stengiasi mokyti Dievo Plano kitus, patys yra pastatyti į ypatingų pagundų pavojų. Todėl garbė tarnauti Viešpačiui ir Jo žmonėms reikalauja didesnių Šventosios Dvasios malonių ir daugiau žinių. Taigi, jei kas nori būti kitų mokytoju ir Viešpaties skelbėju, turi tobulinti įvairias Šventosios Dvasios malones, kad jų pagalba, kartu su romumu ir žinojimu (sujungtu su meile), galėtų statyti save ir tuos, kuriems jis tarnauja – Z’97, 277 (R2218).
* * *
Natūrali žinių ir žinojimo tendencija yra padaryti pasipūtusiu žinių turėtoją. Tokio asmens apsigynimas nuo išdidumo, tai nuolankus pripažinimas, jog žinojimas, kurį turi, tai nėra jo paties išradimas, bet Dievo dovana. O meilės būdingas polinkis, yra pasibjaurėjimas blogiu, blogio vengimas ir opozicijos blogiui ugdymas mumyse, malonių ir dangiškų troškimų ugdymas, pašvęsto mūsų kūno panaudojimas ir taip pat sustiprinimas, subalansavimas ir Kristaus panašumo elementų ištobulinimas – P’32, 48.
Paralelinės citatos: Rom. 11:25; 12:16; Pat. 3:7; 26:12; Iz. 5:21; 1 Kor. 13; Jn. 15:9-17; Rom. 12:9,10; 1 Tim. 1:5; 1 Pet. 1:22; 1 Jn. 4:7-21.
Giesmės: 165, 166, 90, 91, 95, 198, 201 / 370, 381, 321.
Poems of Dawn, 159; Wiersze brzasku, 148: Ne dabar, mano vaike.
Tower Reading: Z’12, 110; (R 5000).
Klausimai: Kokius išbandymus susijusius su šia eilute, turėjau šią savaitę? Kaip juos priėmiau? Kokios buvo pasekmės?
KASDIENINĖ DANGIŠKOJI MANA
SAUSIO 9Kas gi tave išskiria iš kitų? Ir ką gi turi, ko nebūtum gavęs? – 1 Kor. 4:7.
Visi Dievui pasišventę žmonės turėtų pripažinti, kad jie neatėjo prie dabartinės malonės ir tiesos per savo asmeninę išmintį, ar išmintį kitų, bet atėjo per Viešpaties išmintį ir malonę. Tą pačią mintį turėtų priimti visi, kurie tarnauja Dievo žmonėms kaip ganytojai, tarnai įvairiose srityse, ir kurie atsakingi prieš Viešpatį dėl savo užimamų pareigų tikėjimo šeimynoje. Jie turėtų aiškiai suvokti ir pripažinti tas galimybes patarnauti kaip Viešpaties atstovai. Nenorėjimas viso to pripažinti parodo, kad tinkamai neįvertiname šių privilegijų – Z’03, 430 (R 3277).
* * *
Mūsų skirtingumas vienų nuo kitų svarbiuose gyvenimo reikaluose (ar tai talentais, ar pareigomis, ar privilegijomis Dievo tarnyboje) nepriklauso nuo mūsų pačių, bet nuo Dievo. Būtent Jis padaro, jog skiriamės vienas nuo kito. Todėl mūsų tinkama laikysena, kokia turėtų būti, einant Viešpaties tarnybos pareigas, tai nuolankumas. Pasigyrimo negali būti, nes viskas yra Jo malonė – P’30, 14.
Paralelinės citatos: Jok. 1:17; Jn. 3:27; 1 Kor. 12:11; Rom. 12:3,6; 1 Pet. 4:10; Ef. 2:8,9; Flp. 2:13; Mich. 6:8; Mt. 5:3; Lk. 14:11; 17:10; 22:24-27; 1 Kor. 1:28,29.
Giesmės: 95, 11, 46, 99, 121, 176, 293 / 13, 15, 456.
Poems of Dawn, 81; Wiersze brzasku, 72: Jo kelias yra geriausias.
Tower Reading: Z’13,231; (R 5284).
Klausimai: Kokius šią savaitę turėjau išbandymus, susijusius su šiuo tekstu? Kaip juos priėmiau? Kokios buvo pasekmės?
