Kodėl jūs tokie bailūs, mažatikiai? – Mt. 8:26.
Kiekvienas išbandymas turėtų būti mums naudingas. Jei iš pradžių buvome bailūs ir garsiai šaukėmės pagalbos, tai gaudavome ją, galbūt, su pabarimu: „Jūs mažatikiai”. Tačiau suteikdamas vieną pamoką po kitos, Viešpats laukia iš mūsų – ir mes taip pat to turėtume tikėtis iš savęs – didesnio tikėjimo, didesnio pasitikėjimo, didesnės ramybės, daugiau džiaugsmo Viešpatyje, didesnio pasitikėjimo Jo buvimu su mumis ir Jo rūpesčiu mumis, kad Jis turi galios išlaisvinti mus iš priešininko rankos, iš kiekvieno blogo dalyko ir gali galutinai įvesti į trokštamą, saugų uostą – Karalystę – Z’04, 60 (R 3324).
* * *
Kartais audros, kurios užklumpa krikščionį jūreivį, kai plaukia dabartinių blogų sąlygų jūra, padaro taip, kad jo tikėjimo laivas vos neapvirsta. O kitą sykį padaro taip, kad laivas prisipildo sielvarto ir susikrimtimo vandenimis, sukeldamas pavojų, kad jis gali nuskęsti, o beveik visada audros jį mėto tai į vieną pusę, tai atgal. Tokių audrų metu neužmirškime, kad Viešpats, kuris įsako vėjams ir bangoms, yra šalia kaip mūsų Gynėjas. Tai išvaduos mūsų širdis nuo baimės, kad mūsų tikėjimo laivas gali nuskęsti. Kaip Galilėjos jūros audra, taip ir mūsų sunkumų bei nerimo audra pasiduos Jo galiai:
„Nutilk, nurimk!“. Ir nurims, pasidarys tobula ramybė. Tai žinodami, nebijokime ir tegul mums nepritrūksta tikėjimo, kadangi Jis yra su mumis – P’30, 166.
Paralelinės citatos: Ps. 31:22; 42:5,6; 77:7-9; Iz. 49:14,15; Mt. 6:30; 14:29-31; 17:17; Mk. 4:38-40; 5:36; Lk. 8:23-25; 17:5; Jn. 14:1; Gal. 6:12; Flp. 4:6,7; 2 Tim. 4:16; 1 Jn. 5:4.
Giesmės: 56, 57, 124, 93, 330, 333, 60 / 102, 365, 468.
Poems of Dawn, 65; Wiersze brzasku, 53: O tu mažo tikėjimo. Tower Reading: Z’13, 60; (R 5188).
Klausimai: Ar parodžiau silpną tikėjimą? Kas jį sukėlė? Kaip jį nugalėjau?
KASDIENINĖ DANGIŠKOJI MANA
RUGPJŪČIO 17Negesinkite Dvasios – 1 Tes. 5:19.
Viešpaties Dvasia, kuri yra tarp Jo žmonių, yra prilyginta „šventos meilės liepsnai”, parodytai Viešpačiui ir visiems, kurie susiję su Viešpaties reikalais. Ši liepsna, Dievo Evangelijos dėka, būna uždegama kiekviename žmoguje asmeniškai, kai gauna Šventosios Dvasios, ir bendrai, tai susiję su Bažnyčia, vedant ir vadovaujant tai Dvasiai. Ir proporcingai nuo to, kiek Bažnyčia auga žiniose, meilėje ir bendravime su Viešpačiu, tai tokiame laipsnyje ir ši „šventos meilės liepsna” padaro ją šio pasaulio šviesa, miestu ant kalno, kurio negalima paslėpti – Z’03, 25 (R 3135).
* * *
Iš šios eilutės aišku, kad Dvasia tai nėra Jehova; nes jeigu taip būtų, tai šis priminimas būtų nereikalingas ir absurdiškas. Koks nelogiškas ir nereikalingas būtų priminimas mums, kad negesintume, nenaikintume Visagalio, Egzistuojančio iš Savęs Dievo! Šis priminimas bus išmintingas ir reikalingas tada, kai suprasime, kad ši Dvasia tai Dievo charakterio bruožai mumyse. Kaip žvakės šviesą galime užgesinti, taip ir Dvasią, šventą šviesą, galime užgesinti nuodėme, klaida, egoizmu ir pasaulietiškumu, jei šie blogiai užvaldys mus. Nors žvakę, kartą užgesintą, galime vėl uždegti, tačiau Dvasią, kartą užgesintą, uždegti jau nebegalime. Todėl su visu stropumu stenkimės neužgesinti šios labai brangios šviesos, nes kitaip liksime amžinoje tamsoje. Kokia baisi būtų ta tamsa! – P’33, 111.
Paralelinės citatos: Rom. 8:1-16; 1 Kor. 2:10-16; Iz. 11:2,3; Jn. 7:39; 1:12,13; Gal. 5:22,23; Ef. 1:17,18; 1 Jn. 4:1,6; 2 Tim. 1:7; Ef. 4:30; Iz. 7:13; 63:10.
Giesmės: 90, 267, 95, 125, 196, 1, 249 / 5, 203, 347a.
Poems of Dawn, 89; Wiersze brzasku, 78: Pripildyti Kristaus Dvasios. Tower Reading: Z’12, 343; (R 5129).
Klausimai: Ar šią savaitę stengiausi, kad ši Dievo dvasia didėtų, ar gesinau ją? Kaip? Kas tam padėjo ir kas trukdė?
