Kodėl jūs tokie bailūs, mažatikiai? – Mt. 8:26.
Kiekvienas išbandymas turėtų būti mums naudingas. Jei iš pradžių buvome bailūs ir garsiai šaukėmės pagalbos, tai gaudavome ją, galbūt, su pabarimu: „Jūs mažatikiai”. Tačiau suteikdamas vieną pamoką po kitos, Viešpats laukia iš mūsų – ir mes taip pat to turėtume tikėtis iš savęs – didesnio tikėjimo, didesnio pasitikėjimo, didesnės ramybės, daugiau džiaugsmo Viešpatyje, didesnio pasitikėjimo Jo buvimu su mumis ir Jo rūpesčiu mumis, kad Jis turi galios išlaisvinti mus iš priešininko rankos, iš kiekvieno blogo dalyko ir gali galutinai įvesti į trokštamą, saugų uostą – Karalystę – Z’04, 60 (R 3324).
* * *
Kartais audros, kurios užklumpa krikščionį jūreivį, kai plaukia dabartinių blogų sąlygų jūra, padaro taip, kad jo tikėjimo laivas vos neapvirsta. O kitą sykį padaro taip, kad laivas prisipildo sielvarto ir susikrimtimo vandenimis, sukeldamas pavojų, kad jis gali nuskęsti, o beveik visada audros jį mėto tai į vieną pusę, tai atgal. Tokių audrų metu neužmirškime, kad Viešpats, kuris įsako vėjams ir bangoms, yra šalia kaip mūsų Gynėjas. Tai išvaduos mūsų širdis nuo baimės, kad mūsų tikėjimo laivas gali nuskęsti. Kaip Galilėjos jūros audra, taip ir mūsų sunkumų bei nerimo audra pasiduos Jo galiai:
„Nutilk, nurimk!“. Ir nurims, pasidarys tobula ramybė. Tai žinodami, nebijokime ir tegul mums nepritrūksta tikėjimo, kadangi Jis yra su mumis – P’30, 166.
Paralelinės citatos: Ps. 31:22; 42:5,6; 77:7-9; Iz. 49:14,15; Mt. 6:30; 14:29-31; 17:17; Mk. 4:38-40; 5:36; Lk. 8:23-25; 17:5; Jn. 14:1; Gal. 6:12; Flp. 4:6,7; 2 Tim. 4:16; 1 Jn. 5:4.
Giesmės: 56, 57, 124, 93, 330, 333, 60 / 102, 365, 468.
Poems of Dawn, 65; Wiersze brzasku, 53: O tu mažo tikėjimo. Tower Reading: Z’13, 60; (R 5188).
Klausimai: Ar parodžiau silpną tikėjimą? Kas jį sukėlė? Kaip jį nugalėjau?
KASDIENINĖ DANGIŠKOJI MANA
SPALIO 26Visą savo rūpestį meskite ant Jo, nes Jis rūpinasi jumis – 1 Pet. 5:7.
Tai labai paguodžiantis ir paraginantis Dievo Žodžio patarimas. Tačiau Viešpaties žmonės turi pastoviai mokytis, ir priklausomai nuo to, kaip bėga metai jų priklausymo Dievo šeimynai ir mokymosi Kristaus mokykloje, neturėtų prašyti Viešpaties, kad jiems leistų atlikti kokį nors darbą pagal savo išmintį, nei prašyti, kad būtų išpildoma jų valia kaip žemėje, taip ir danguje. Sakydami Viešpačiui apie savo naštas, dideles ir mažas, labiau turėtume suprasti ir pritaikyti sau Jo užuojautą ir meilę, priimdami į savo širdis Jo Žodžio užtikrinimą kaip tą paguodžiantį ir nuraminantį balzamą, kad Jis gali ir pasiruošęs visus jų išgyvenimus taip pakreipti, jog bus jiems naudingi, žinoma, jeigu liks ištikimi Jame su pasitikėjimu ir tikėjimu – Z’04, 237 (R 3407).
* * *
Mūsų rūpesčiai, tai tie dalykai, kurie mus išbando, tokie kaip: praradimai, nusivylimai, vėlavimai, suvaržymai, atidėjimai, atsakomybė, ydos, mūsų bei kitų trūkumai ir silpnybės, nepasisekimai, skirtumai, sunkumai, susiskaldymai, atsijojimai, būtini reikalai, opozicija, ligos, nuovargis, skausmai, liūdesys, išdavystės, priespaudos, persekiojimai ir t. t. Tų dalykų natūralus polinkis, tai mūsų širdies ir proto susirūpinimas ir nerimavimas. Nors turime būti pagirtinai stropūs savo reikaluose, elgtis taip, lyg viskas priklausytų nuo mūsų, tačiau nuoširdžiai tikėkime, kad viskas priklauso nuo Dievo! Mums priklauso rūpintis ir tobulinti savo stropumą, atidumą, o Jam – rūpintis mūsų labui. Jis yra ištikimas, atlikdamas Savo įsipareigojimus, o būdamas mūsų Padėjėju ir Globėju sutvarko visus mūsų reikalus mūsų pačių naudai. Todėl galime Jam patikėti visus mūsų reikalus – P’33, 148.
Paralelinės citatos: Ps. 37:5; 127:2; Mt. 6:25-34; 11:28-30; 13:22; Lk. 21:34; Rom. 8:28; Flp. 4:6,7,19; Pat. 16:3; Jer. 17:7,8; Hbr. 13:5.
Giesmės: 328, 67, 228, 293, 305, 330, 294 / 381, 116, 407.
Poems of Dawn, 74; Wiersze brzasku, 63: Kas nuris akmenį? Tower Reading: Z’14, 230; (R 5508).
Klausimai: Kam aš šią savaitę patikėjau savo rūpesčius? Kaip? Kodėl? Kokie buvo rezultatai?
