Kodėl jūs tokie bailūs, mažatikiai? – Mt. 8:26.
Kiekvienas išbandymas turėtų būti mums naudingas. Jei iš pradžių buvome bailūs ir garsiai šaukėmės pagalbos, tai gaudavome ją, galbūt, su pabarimu: „Jūs mažatikiai”. Tačiau suteikdamas vieną pamoką po kitos, Viešpats laukia iš mūsų – ir mes taip pat to turėtume tikėtis iš savęs – didesnio tikėjimo, didesnio pasitikėjimo, didesnės ramybės, daugiau džiaugsmo Viešpatyje, didesnio pasitikėjimo Jo buvimu su mumis ir Jo rūpesčiu mumis, kad Jis turi galios išlaisvinti mus iš priešininko rankos, iš kiekvieno blogo dalyko ir gali galutinai įvesti į trokštamą, saugų uostą – Karalystę – Z’04, 60 (R 3324).
* * *
Kartais audros, kurios užklumpa krikščionį jūreivį, kai plaukia dabartinių blogų sąlygų jūra, padaro taip, kad jo tikėjimo laivas vos neapvirsta. O kitą sykį padaro taip, kad laivas prisipildo sielvarto ir susikrimtimo vandenimis, sukeldamas pavojų, kad jis gali nuskęsti, o beveik visada audros jį mėto tai į vieną pusę, tai atgal. Tokių audrų metu neužmirškime, kad Viešpats, kuris įsako vėjams ir bangoms, yra šalia kaip mūsų Gynėjas. Tai išvaduos mūsų širdis nuo baimės, kad mūsų tikėjimo laivas gali nuskęsti. Kaip Galilėjos jūros audra, taip ir mūsų sunkumų bei nerimo audra pasiduos Jo galiai:
„Nutilk, nurimk!“. Ir nurims, pasidarys tobula ramybė. Tai žinodami, nebijokime ir tegul mums nepritrūksta tikėjimo, kadangi Jis yra su mumis – P’30, 166.
Paralelinės citatos: Ps. 31:22; 42:5,6; 77:7-9; Iz. 49:14,15; Mt. 6:30; 14:29-31; 17:17; Mk. 4:38-40; 5:36; Lk. 8:23-25; 17:5; Jn. 14:1; Gal. 6:12; Flp. 4:6,7; 2 Tim. 4:16; 1 Jn. 5:4.
Giesmės: 56, 57, 124, 93, 330, 333, 60 / 102, 365, 468.
Poems of Dawn, 65; Wiersze brzasku, 53: O tu mažo tikėjimo. Tower Reading: Z’13, 60; (R 5188).
Klausimai: Ar parodžiau silpną tikėjimą? Kas jį sukėlė? Kaip jį nugalėjau?
KASDIENINĖ DANGIŠKOJI MANA
LAPKRIČIO 1Pastatyk, o VIEŠPATIE, sargybą mano burnai, apsaugok mano lūpų duris – Ps. 141:3.
Jei padidinsime budėtojų skaičių, saugančių mūsų protus ir mūsų mintis, tai reikės mažiau sargų, mažiau budinčių ir saugančių mūsų elgesį ir mūsų žodžius. Būtent čia mes turime ypatingai budėti.
„Ko širdis pilna, tą ir burna kalba”. Ši žinoma tiesa pirmiausiai matoma dvasiškai atgimusiuose, kurie palyginti su kitais, savo elgesiu ir kalba yra labiau atviresni, nei kiti. Turėdami savo širdyse teisingus jausmus, atrodo, jie mažiau saugojasi savo pasisakymuose ir kalboje, nei ankščiau. Bet tuo labiau jiems reikėtų atsiminti Apaštalo žodžius:
„Jei kas nesuklysta kalboje, tas yra tobulas vyras” (Jok. 3:2) – Z’04, 23 (R 3304).
* * *
Atsižvelgdami į žmogišką polinkį klysti žodžiuose ir daugumos žmonių polinkį į blogą supratimą pasakytiems žodžiams, bei į mažos žmonių dalies polinkį piktai iškreipti pasakytus žodžius, krikščionis turi labai saugotis savo kalboje. Apsileidimas šioje srityje sukėlė daug blogio, o apsisaugojimas nuo tokio elgesio ne tik kad užkirto kelią blogiui, bet ir atnešė daug gero. Pats geriausias būdas apsaugoti mūsų burną, tai mūsų protų pripildymas Tiesa, o mūsų širdžių – jos dvasia. Kadangi negalime to padaryti savo jėgomis, turime melstis Viešpačiui, kad pastatytų sargybą prie mūsų burnos ir saugotų mūsų lūpų duris. Tada neužgausime kito ir nenusikalsime pasakytu žodžiu – P’34, 159.
Paralelinės citatos: Iš. 22:28; Ps. 10:7,8; 12:3,4; 34:13; 41:5-9; 52:2-4; 59:12; 64:2-5; 106:33; 119:23; 120; Pat. 4:24; 6:16-19; 8:13; 10:11,19,31,32; 11:11; 12:5,6,13,17-19; 13:3; 14:25; 15:1,4,28; 18:21; Mt. 12:34-37; Rom. 3:13,14; Ef. 4:25,29,31; Kol. 4:6; Tit. 1:10,11;3:2; Jok. 1:19,26; 3:5-10; 4:11; 1 Pet. 3:9,10.
Giesmės: 145, 1, 44, 78, 154, 183, 208 / 346, 392, 439.
Poems of Dawn, 143; Wiersze brzasku, 134: Karaliaus akivaizdoje. Tower Reading: Z’06, 76; (R 3737).
Klausimai: Kokius šią savaitę turėjau išbandymus, susijusius su šiuo tekstu? Kas man padėjo ir kas trukdė? Kokios buvo pasekmės?
