Kodėl jūs tokie bailūs, mažatikiai? – Mt. 8:26.
Kiekvienas išbandymas turėtų būti mums naudingas. Jei iš pradžių buvome bailūs ir garsiai šaukėmės pagalbos, tai gaudavome ją, galbūt, su pabarimu: „Jūs mažatikiai”. Tačiau suteikdamas vieną pamoką po kitos, Viešpats laukia iš mūsų – ir mes taip pat to turėtume tikėtis iš savęs – didesnio tikėjimo, didesnio pasitikėjimo, didesnės ramybės, daugiau džiaugsmo Viešpatyje, didesnio pasitikėjimo Jo buvimu su mumis ir Jo rūpesčiu mumis, kad Jis turi galios išlaisvinti mus iš priešininko rankos, iš kiekvieno blogo dalyko ir gali galutinai įvesti į trokštamą, saugų uostą – Karalystę – Z’04, 60 (R 3324).
* * *
Kartais audros, kurios užklumpa krikščionį jūreivį, kai plaukia dabartinių blogų sąlygų jūra, padaro taip, kad jo tikėjimo laivas vos neapvirsta. O kitą sykį padaro taip, kad laivas prisipildo sielvarto ir susikrimtimo vandenimis, sukeldamas pavojų, kad jis gali nuskęsti, o beveik visada audros jį mėto tai į vieną pusę, tai atgal. Tokių audrų metu neužmirškime, kad Viešpats, kuris įsako vėjams ir bangoms, yra šalia kaip mūsų Gynėjas. Tai išvaduos mūsų širdis nuo baimės, kad mūsų tikėjimo laivas gali nuskęsti. Kaip Galilėjos jūros audra, taip ir mūsų sunkumų bei nerimo audra pasiduos Jo galiai:
„Nutilk, nurimk!“. Ir nurims, pasidarys tobula ramybė. Tai žinodami, nebijokime ir tegul mums nepritrūksta tikėjimo, kadangi Jis yra su mumis – P’30, 166.
Paralelinės citatos: Ps. 31:22; 42:5,6; 77:7-9; Iz. 49:14,15; Mt. 6:30; 14:29-31; 17:17; Mk. 4:38-40; 5:36; Lk. 8:23-25; 17:5; Jn. 14:1; Gal. 6:12; Flp. 4:6,7; 2 Tim. 4:16; 1 Jn. 5:4.
Giesmės: 56, 57, 124, 93, 330, 333, 60 / 102, 365, 468.
Poems of Dawn, 65; Wiersze brzasku, 53: O tu mažo tikėjimo. Tower Reading: Z’13, 60; (R 5188).
Klausimai: Ar parodžiau silpną tikėjimą? Kas jį sukėlė? Kaip jį nugalėjau?
KASDIENINĖ DANGIŠKOJI MANA
KOVO 21Mylėkite savo priešus, laiminkite jus keikiančius, darykite gera tiems, kurie nekenčia jūsų, ir melskitės už savo skriaudėjus ir persekiotojus – Mt. 5:44.
Štai čia yra būdas, kaip galime patikrinti ir sužinoti tikrą savo širdies nusiteikimą priešų atžvilgiu. Ar galėtum jiems linksmai rodyti nuoširdumą ir kiek galėdamas padėti, kad jie galėtų pamatyti savo elgesio klaidas ir galėtų nugalėti jas? Ar galėtum nuoširdžiai melstis už juos, kantriai pakęsti, pakelti jų silpnybes, nemokšiškumą, pažangos trūkumą ir stengtis kilniu pavyzdžiu parodyti jiems geresnį kelią? Jeigu taip, tai neapkenti tik nuodėmę, o ne tą, kuris nusideda. Turėtum neapkęsti nuodėmės, o ne patį nuodėmiautoją. Iki tol, kol Dievo neklaidingasis teismas nepraneš, kad nuodėmė ir nuodėmiautojas yra neatskiriami vienas nuo kito, tegul meilė artimui valdo kiekvieną brolį – Z’91, 141 (R 1330).
* * *
Tobula meilė – tai meilė priešams. Nėra nieko sunkesnio meilėje, kaip išsiugdyti meilę priešams. Tas, kuris gali mylėti, laiminti, skelbti gėrį ir melstis už savo priešus, tikrai yra turtingas savo charakteryje. O jeigu išlaikys šią dorybę tvirtai iki galo, užtikrins sau įėjimą į amžiną Karalystę, kadangi šios dorybės turėjimas reiškia, kad turime tinkamą meilę Dievui, Jėzui, broliams ir žmonių giminei, o visa tai kartu sudėjus gauname tobulą meilę – P’35, 32.
Paralelinės citatos: Iš. 23:4,5; Pat. 20:22; 24:29; 25:21; Lk. 6:27,35; Rom. 12:14,17,19,20; Mt. 5:10-12,45-47; Lk. 23:34; Apd. 7:60; 1 Kor. 4:12,14; 1 Pet. 2:23.
Giesmės: 322, 105, 134, 93, 130, 136, 25 / 123, 109, 347a.
Poems of Dawn, 22; Wiersze brzasku, 10: Papasakok man apie Viešpatį.
Tower Reading: Z’02,57; (R 2957).
Klausimai: Kaip šią savaitę supratau šį tekstą? Kaip elgiausi šios citatos šviesoje? Kas man padėjo ir kas trukdė? Kokios buvo pasekmės?
