Kodėl jūs tokie bailūs, mažatikiai? – Mt. 8:26.
Kiekvienas išbandymas turėtų būti mums naudingas. Jei iš pradžių buvome bailūs ir garsiai šaukėmės pagalbos, tai gaudavome ją, galbūt, su pabarimu: „Jūs mažatikiai”. Tačiau suteikdamas vieną pamoką po kitos, Viešpats laukia iš mūsų – ir mes taip pat to turėtume tikėtis iš savęs – didesnio tikėjimo, didesnio pasitikėjimo, didesnės ramybės, daugiau džiaugsmo Viešpatyje, didesnio pasitikėjimo Jo buvimu su mumis ir Jo rūpesčiu mumis, kad Jis turi galios išlaisvinti mus iš priešininko rankos, iš kiekvieno blogo dalyko ir gali galutinai įvesti į trokštamą, saugų uostą – Karalystę – Z’04, 60 (R 3324).
* * *
Kartais audros, kurios užklumpa krikščionį jūreivį, kai plaukia dabartinių blogų sąlygų jūra, padaro taip, kad jo tikėjimo laivas vos neapvirsta. O kitą sykį padaro taip, kad laivas prisipildo sielvarto ir susikrimtimo vandenimis, sukeldamas pavojų, kad jis gali nuskęsti, o beveik visada audros jį mėto tai į vieną pusę, tai atgal. Tokių audrų metu neužmirškime, kad Viešpats, kuris įsako vėjams ir bangoms, yra šalia kaip mūsų Gynėjas. Tai išvaduos mūsų širdis nuo baimės, kad mūsų tikėjimo laivas gali nuskęsti. Kaip Galilėjos jūros audra, taip ir mūsų sunkumų bei nerimo audra pasiduos Jo galiai:
„Nutilk, nurimk!“. Ir nurims, pasidarys tobula ramybė. Tai žinodami, nebijokime ir tegul mums nepritrūksta tikėjimo, kadangi Jis yra su mumis – P’30, 166.
Paralelinės citatos: Ps. 31:22; 42:5,6; 77:7-9; Iz. 49:14,15; Mt. 6:30; 14:29-31; 17:17; Mk. 4:38-40; 5:36; Lk. 8:23-25; 17:5; Jn. 14:1; Gal. 6:12; Flp. 4:6,7; 2 Tim. 4:16; 1 Jn. 5:4.
Giesmės: 56, 57, 124, 93, 330, 333, 60 / 102, 365, 468.
Poems of Dawn, 65; Wiersze brzasku, 53: O tu mažo tikėjimo. Tower Reading: Z’13, 60; (R 5188).
Klausimai: Ar parodžiau silpną tikėjimą? Kas jį sukėlė? Kaip jį nugalėjau?
KASDIENINĖ DANGIŠKOJI MANA
GRUODŽIO 6Žmogus, kuris nesusivaldo, yra kaip atviras miestas, kurio sienos sugriautos – Pat. 25:28.
Kova su pačiu savimi tai pati didžiausia kova, o Viešpaties Žodis sako mums „kas suvaldo savo dvasią [savo protą, savo valią] geresnis už tą, kuris užima miestą”, kadangi jis išmoko, kontroliuodamas save, panaudoti tikro charakterio karingumą teisinga linkme. Po rimtų išbandymų kovojant su nuodėme ir savanaudiškumu savyje, po išėmimo rąsto iš savo asmeninės akies, po to, kai nugalėsime pyktį, rūstybę, neapykantą ir vaidus savo širdyje ir kūne – tik tada, pasitelkę šią sunkią kovą bei patirtį, būsime paruošti padėti broliams, padėti artimiems jų sunkumuose, padėti jiems įveikti jų apgultis ir silpnybes – Z’01, 295 (R 2877).
* * *
Žodis
dvasia čia reiškia charakterio būdą. Negalėti suvaldyti savo dvasios reiškia neturėti savikontrolės. Asmuo, kuris jos neturi, yra kaip griuvėsiai, jei kalbėsime apie jo charakterį. Saliamonas iliustruoja tokią būseną kaip miestą, sugriautą ir be sienų. Pagal šią iliustraciją, mūsų charakteris yra lyg miestas, o mūsų įvairios geros dorybės – namai, mūsų geros mintys – kareiviai, ginantys miestą, o savikontrolė – sienos, apsupančios miestą. Išorėje yra nuodėmė, klaida, savanaudiškumas ir pasaulietiškumas, kaip tie kareiviai, vadovaujant šėtonui, jų generolui, bei kūnui ir pasauliui, jo leitenantams. Jie pirmiausia atakuoja mūsų savikontrolę, o kada ji krenta, naikina kiekvieną gerą mintį ir dorybę mumyse. Pagrindinis mūsų rūpestis – neleisti pralaužti savikontrolės sienos. Taip elgdamiesi mes įrodysime, kad esame nugalėtojai šioje gynybinėje kovoje ir išsaugosime savo simbolinį miestą nuo sugriovimo – P’34, 174, 175.
Paralelinės citatos: Ps. 116:11; Pat. 14:29; 16:32; 19:2; 21:5; 23:2; 25:8; 29:20; Pam. 5:2; 7:9; Lk. 14:26, 27; Rom. 8:12, 13; 13:14; 14:1-15:5; 1 Kor. 6:12; 8:13; 9:12, 15, 18, 19, 23, 25-27; Kol. 3:5; Tit. 2:12; 1 Pet. 4:1, 2; 2 Pet. 1:6;
Giesmės: 145, 136, 125, 267, 1, 183, 130 / 450, 135, 415.
Poems of Dawn, 206; Wiersze brzasku, 199: Lauk Viešpaties Tower Reading: Z’15, 87; (R 5652).
Klausimai: Ar šią savaitę ugdžiau savikontrolę, ar apsileidau šiame darbe? Kodėl? Kaip? Kokios buvo pasekmės?
