Būk ištikimas, net jei turėtum mirti, ir Aš tau duosiu gyvenimo vainiką – Apr. 2:10.
Netrukus išbandymai pasibaigs, bet prieš tam įvykstant, turime išgyventi išbandymų laikotarpį, kuris parodys, ar esame verti, ar neverti puikių malonių, kurių siekiame. Jei tas malones vertiname, stenkimės jas pasiekti Viešpaties nurodytu būdu. Patikrinkime, kokiame laipsnyje mes galėtume atiduoti Viešpačiui mūsų gyvenimo darbus ir aukas, kurias Jis norėtų priimti, žinoma, ne dėl jų vertės, bet dėka Kristaus nuopelno. Stebėkime, ar bėgančios dienos ir valandos praleidžiamos pasišventime. Atkreipkime dėmesį, iki kokio laipsnio valandos ir dienos praleidžiamos savanaudiškai, arba iššvaistomos tarnaujant kitiems, išskyrus pagrįstus pareigos reikalavimus, nurodytus Dieviškame Žodyje. Ištirkime, kokiame laipsnyje laikomės savo įžadų, duotų Viešpačiui – Z’05, 380 (R 3685).
* * *
Būti ištikimu, reiškia iš visos širdies atsiduoti kokiam nors asmeniui, reikalui arba principams. Visa tai galime apibūdinti kaip krikščionišką ištikimybę Dievui, kuri skatina mus panaudoti Jo labui visa, ką turime, ar tai daiktais, ar dvasioje, ir panaudojant tokiu būdu, kuris Jam patinka. Toks atsidavimas nėra trumpam laikui, bet net iki mirties, t. y., turi sukelti mirtį ir tęstis iki mirties. Tokiems yra rezervuota amžino gyvenimo karūna, kaip dovana ir apdovanojimas. Iš tikrųjų, lengvi jiems atrodys vargai ir sunkumai, susiję su jų amžinuoju gyvenimu; ir tikrai, palaiminta bus ta dalis, kuri taps jų nuosavybe per visą amžinybę – P’32, 112.
Paralelinės citatos: Pat. 28:20; Mt. 10:22; 24:13; 25:14-23; Lk.16:10-12; 1 Kor. 4:2; Hbr. 3:14; Rom. 8:17,18; Gal. 6:7-9; Jok. 1:12; 1 Pet. 1:4-8; 2 Pet. 1:4; 1 Jn. 3:2,3; Apr. 3:21.
Giesmės: 326, 21, 27, 32, 58, 92, 78/ 188, 281, 75.
Poems of Dawn, 204; Wiersze brzasku, 197: O, būk pasiruošęs, kai ateis mirtis.
Tower Reading: Z’15, 150; (R 5688).
Klausimai: Ar šią savaitę buvau ištikimas ar ne? Kame? Kaip tai paveikė mano viltį gauti amžiną gyvenimą?
KASDIENINĖ DANGIŠKOJI MANA
GRUODŽIO 17Mano mylimieji ... su baime ir drebėjimu vykdykite savo išganymą, nes Dievas yra tas, kuris veikia jumyse ir norėjimą, ir įvykdymą savo geros valios tikslui – Flp. 2:12,13.
Tai Dievas paruošė mums išpirkimą Jėzuje Kristuje, tai Jis patraukė mus prie Savęs, tai Jis pažadėjo visą reikalingą malonę einant teisingumo keliu, ir dar daugiau – pažadėjo pagalbą sekant Jėzų pasiaukojimo kelyje. Taigi, kai su baime ir drebėjimu – su dideliu
atsargumu, rūpestingumu – stengiamės padaryti savo išganymą tikrą, tai žinome, kad visada turime privilegiją pasinaudoti pažadėta mums malone kiekvienu reikalingu metu. Ir būkime tikri, kad mūsų geriausios
pastangos teisingai elgtis bus Dievo priimtos, jei yra pristatomos per Kristaus teisingumo nuopelną, priskirtą mums per tikėjimą – Z’97,147 (R 2154).
* * *
Padaryti savo išgelbėjimą tikru, reiškia įvykdyti pasišventimo sąlygas, tai yra, likti ir toliau mirusiu savo asmeninės valios ir pasaulio valios atžvilgiu, pasiaukojančiai sunaudoti, net iki mirties tai, kas sudaro mūsų žmogišką nuosavybę Dievo reikalui, ir reiškia likti gyvu Dievo valiai meditacijoje, budėjime, maldoje, paliudijime, charakterio ugdyme ir ištvermėje pagal Dievo Žodį. Problemos, asmenys ir pasekmės – visi šie dalyvaujantys veiksniai reikalauja, kad mes tai darytume su baime ir drebėjimu, charakteringa didele pagarba Dievui. Todėl mūsų išgelbėjimo darbe – išlaisvinime iš šėtono valdžios, pasaulio ir kūno – kurį mumyse atlieka Dievas Savo Dvasios ir Žodžio pagalba, per ką Dievas, jei mes bendradarbiaujame su Juo, padaro, jog norime nugalėti ir nugalime blogį, ugdydami gėrį. Todėl turėtume bendradarbiauti su Juo su tokia baime ir drebėjimu, kurie visuose dalykuose parodytų didelę pagarbą Dievui – P’36, 166.
Paralelinės citatos: Jn. 3:27; 6:27-29; Hbr. 4:1,11; 2 Kor. 7:1; 1 Pet. 1:5 -8; 2 Pet. 1:10; Hbr. 6:11,12; 2 Kor. 3:5; Ef. 2:8,9; Pat. 10:16; 16:1; Jer. 32:39; Hbr. 13:20,21; Iz. 26:12.
Giesmės: 130, 191, 13, 95, 8, 192, 208 / 1, 37, 135.
Poems of Dawn, 71; Wiersze brzasku, 60: Tikėk Dievu. Tower Reading: Z’16,54; (R 5854).
Klausimai: Kaip šią savaitę bendradarbiavau su Viešpačiu ir „dariau savo išgelbėjimą tikru”? Kas tame darbe man trukdė, kas padėjo? Kaip mane paveikė šis bendradarbiavimas?
