Būk ištikimas, net jei turėtum mirti, ir Aš tau duosiu gyvenimo vainiką – Apr. 2:10.
Netrukus išbandymai pasibaigs, bet prieš tam įvykstant, turime išgyventi išbandymų laikotarpį, kuris parodys, ar esame verti, ar neverti puikių malonių, kurių siekiame. Jei tas malones vertiname, stenkimės jas pasiekti Viešpaties nurodytu būdu. Patikrinkime, kokiame laipsnyje mes galėtume atiduoti Viešpačiui mūsų gyvenimo darbus ir aukas, kurias Jis norėtų priimti, žinoma, ne dėl jų vertės, bet dėka Kristaus nuopelno. Stebėkime, ar bėgančios dienos ir valandos praleidžiamos pasišventime. Atkreipkime dėmesį, iki kokio laipsnio valandos ir dienos praleidžiamos savanaudiškai, arba iššvaistomos tarnaujant kitiems, išskyrus pagrįstus pareigos reikalavimus, nurodytus Dieviškame Žodyje. Ištirkime, kokiame laipsnyje laikomės savo įžadų, duotų Viešpačiui – Z’05, 380 (R 3685).
* * *
Būti ištikimu, reiškia iš visos širdies atsiduoti kokiam nors asmeniui, reikalui arba principams. Visa tai galime apibūdinti kaip krikščionišką ištikimybę Dievui, kuri skatina mus panaudoti Jo labui visa, ką turime, ar tai daiktais, ar dvasioje, ir panaudojant tokiu būdu, kuris Jam patinka. Toks atsidavimas nėra trumpam laikui, bet net iki mirties, t. y., turi sukelti mirtį ir tęstis iki mirties. Tokiems yra rezervuota amžino gyvenimo karūna, kaip dovana ir apdovanojimas. Iš tikrųjų, lengvi jiems atrodys vargai ir sunkumai, susiję su jų amžinuoju gyvenimu; ir tikrai, palaiminta bus ta dalis, kuri taps jų nuosavybe per visą amžinybę – P’32, 112.
Paralelinės citatos: Pat. 28:20; Mt. 10:22; 24:13; 25:14-23; Lk.16:10-12; 1 Kor. 4:2; Hbr. 3:14; Rom. 8:17,18; Gal. 6:7-9; Jok. 1:12; 1 Pet. 1:4-8; 2 Pet. 1:4; 1 Jn. 3:2,3; Apr. 3:21.
Giesmės: 326, 21, 27, 32, 58, 92, 78/ 188, 281, 75.
Poems of Dawn, 204; Wiersze brzasku, 197: O, būk pasiruošęs, kai ateis mirtis.
Tower Reading: Z’15, 150; (R 5688).
Klausimai: Ar šią savaitę buvau ištikimas ar ne? Kame? Kaip tai paveikė mano viltį gauti amžiną gyvenimą?
KASDIENINĖ DANGIŠKOJI MANA
BALANDŽIO 18Mylimieji, nesistebėkite ugningu išbandymu, pas jus vykstančiu jums išmėginti, lyg kas neįprasta jums atsitiktų. Verčiau džiaukitės, kiek dalyvaujate Kristaus kentėjimuose, kad ir Jo šlovės apsireiškimo metu galėtumėte džiaugtis krykštaudami – 1 Pet. 4:12,13.
Šiame nedraugiškame ir priešiškame pasaulyje galime tikėtis tik kaltinimų, kurie buvo išsakomi ir mūsų Mokytojui, nes tarnas nėra didesnis už savo Viešpatį. Pasaulis, kūnas ir velnias priešinasi mūsų bėgimui į priekį. Turime pastovią vidinę kovą ir išorinę baimę, nes daug ugningų strėlių yra taikoma į teisųjį. Taigi, kokia turėtų būti laikysena tos sielos, kuri yra varginama nelaimių ir skaudžių išbandymų? Ar ne tylėjimas Dievo akivaizdoje, laukimas ir budėjimas, kad galėtume suprasti Jo vedimą ir Jo valią kiekviename reikale, prieš išdrįsdami paliesti dalykus, kurie dažnai gali turėti didelės reikšmės? Todėl Psalmistas apie tai sako įkvėptais žodžiais: „Aš tylėjau ir buvau ramus net ir gerame reikale [net nedariau ir nekalbėjau to, kas, mano manymu, atrodytų geru dalyku]” – Z’96, 31 (R 1937).
* * *
Dievo vaikai neturėtų stebėtis, kai ateina išbandymai, kadangi jų pasišventimas reiškia kentėjimą kartu su Kristumi. Šie kentėjimai neturėtų mums atimti drąsą, bet veikiau tai turėtų būti priežastis džiaugsmui, nes gaudami privilegiją kentėti su Kristumi, vėliau turėsime ir garbę, kuri bus daug saldesnė. Kuo didesnius pakeliame kentėjimus, tuo didesnė bus apreikšta garbė. Tegul ši mintis padrąsina mus – P’35, 61.
Paralelinės citatos: Rom. 6:1-11; 8:10,17; 2 Kor. 1:5; 4:10; 1 Kor. 15:29-34; Mk. 10:35-39; Kol. 2:11,12; Gal. 2:20; 2 Tim. 2:10-12; Flp. 3:10; 1 Pet. 2:19-24; 3:14,17,18; 4:16,19; Hbr. 7:26,27; 13:10-16; 10:4-10,19; 9:13-23; 1 Pet. 2:5,9.
Giesmės: 299, 114, 134, 244, 326, 259, 325 / 123, 13, 365.
Poems of Dawn, 174; Wiersze brzasku, 162: Tobulumas per kentėjimus.
Tower Reading: Z’15, 297; (R 5778).
Klausimai: Ar šią savaitę kentėjau su Kristumi? Kaip? Kodėl? Kokios buvo pasekmės?