Atsiskirkite nuo šio krašto tautų – Ezr. 10:11.
Kažkas yra gerai pasakęs: „Krikščionis pasaulyje yra tarsi laivas vandenyne. Laivas yra saugus vandenyne tol, kol vandenynas nepatenka į laivo vidų”. Vienas iš didžiausių apsunkinimų dabartinei Krikščionybei yra tai, kad pas save įsileidžia pašalinius ir svetimus, „šio krašto tautas” ir pripažįsta juos esant Krikščionimis. Tai daro žalą ir kenkia ne tik Krikščionims, nes mažina jų elgesio standartus (nes vidutiniško lygio elgesys tampa norma), bet kenkia taip pat ir „svetimiems“, nes daugelis jų tiki, jog jie yra visiškai saugūs ir nebereikia jiems jokio atsivertimo, kadangi, žiūrint išoriškai, jie užsitarnauja pagarbos ir, gal būt, dažnai dalyvauja viešose pamaldose – Z’99, 203 (R 2510).
* * *
Dievo žmonės yra šventa tauta, atskirta nuo visų kitų Dievo tarnystei. Jų tikėjimas, dvasia, viltys ir tikslai skiriasi nuo tų, kokius turi natūralus žmogus. Šios dvi klasės yra tokios skirtingos, kad visoks bandymas nustatyti tarp jų draugiškus ryšius taptų jiems skausmingas ir pražūtingas. Tokia draugystė ypač būtų nenaudinga Dievo žmonėms. Abiejų klasių gerovei užtikrinti, atskyrimas viena nuo kitos yra būtinas, todėl turime įspėjimą – „išeikite iš jo mano žmonės!”. O kai šis atskyrimas įvyksta, ištikimieji dar labiau suartėja su Viešpačiu ir vieni su kitais – P’33, 110,111.
Paralelinės citatos: Sk. 16:21,26; Ezr. 6:21; Pat. 9:6; Iz. 48:20; 52:11; Jer. 51:9; Apd. 2:40; 2 Kor. 6:17-7:1; Apr. 18:4; 1 Kor. 6:11; Ef. 5:25-27; 1 Tes. 4:3,4; 2 Tim. 2:21; 2 Pet. 1:4.
Giesmės: 130, 78, 48, 71, 13, 196, 312 / 442, 101, 108.
Poems of Dawn, 224; Wiersze brzasku, 213: Rožė. Tower Reading: Z’12, 370; (R 5138).
Klausimai: Ar šią savaitę apsivaliau nuo blogų žmonių ir blogų daiktų įtakos? Kaip? Kodėl? Kokios buvo pasekmės?
KASDIENINĖ DANGIŠKOJI MANA
RUGPJŪČIO 23O dabar pasilieka tikėjimas, viltis, meilė – tie trys, bet iš jų didžiausia – meilė – 1 Kor. 13:13.
Meilė, būdama pačiu puikiausiu bruožu, tuo pačiu metu yra labiausiai ilgalaikė ir tvirta. Argi tikėjimas praktiškai nepaliaus, kai įgysime pilną pažinimą ir pamatysime tai, ko tikėjomės? Argi viltis praktiškai nepaliaus, kai realizuosis visos mūsų viltys ir tapsime paveldėtojais mūsų Dangiškojo Tėvo didelių pažadų? Tačiau meilė niekuomet nesibaigs, taip kaip ji neturėjo ir pradžios. Dievas yra meilė ir kaip Jis yra be pradžios, taip ir meilė yra be pradžios, nes tai yra Dievo charakteris, Jo būdas; o kadangi Dievas išliks amžinai, taip ir meilė išliks amžinai! – Z’03, 58 (R 3150).
* * *
Tikėjimas, viltis ir meilė yra pripažintos didžiausiomis, svarbiausiomis malonėmis. Tikėjimas leidžia mums su pasitikėjimu taikyti sau Dievo pažadus gyvenimo kovose. Viltis prideda mums drąsos veikloje ir narsumo mūsų kovose dėl Viešpaties. Tačiau meilė duoda mums jėgų džiaugtis ir mėgautis kovų sunkumais, palengvina juos, pakeisdama juos garbingomis pergalėmis. Tikėjimas ir viltis yra meilės tarnai, tos garbingos ir gražios nuostabių namų valdovės, t. y., charakterio, panašaus į Dievo ir Kristaus. Taip yra todėl, kad iš visų malonių meilė labiausiai Dieviška ir parodo Kristų, o tuo pačiu pati didžiausia iš tų trijų malonių – P’34, 110.
Paralelinės citatos: 2 Sam. 22:31; Ps. 9:9,10; 32:10; 34:8,22; Pat. 3:5; Jer. 17:7,8; Mt. 21:21,22; Mk. 9:23; Jn. 11:25-27; Rom. 3:19-5:2; 9:31-33; 10:4-10; Gal. 3; Ef. 6:16; Hbr. 4:1-10; 11; Jok. 2; Ps 16:9,10; 31:24; 33:18; 43:5; 71:5,14; 119:74,81,116,166; Apd. 23:6; 24:14,15; 26:6,7; Rom. 5:2-5; 8:24; 12:12; 15:4,13; Ef. 1:18; Kol. 1:5,23,27; 1 Tes. 1:3; 5:8; Tit. 2:13; Hbr. 6:11,18,19; 1 Pet. 1:3,13,21; 1 Jn. 3:3; Jn. 3:16; 17:23,26; Rom. 5:8; Jn. 10:11,15; 13:1,34; 21:17; 1 Kor. 13.
Giesmės: 198, 174, 197, 21, 92, 165, 166 / 188a, 275, 15.
Poems of Dawn, 110; Wiersze brzasku, 101: Piligrimo noras. Tower Reading: Z’15, 115; (R 5668).
Klausimai: Ar šią savaitę parodžiau tikėjimą, viltį ir meilę? Kaip? Kodėl? Kokiose aplinkybėse? Kokios buvo pasekmės?
