Atsiskirkite nuo šio krašto tautų – Ezr. 10:11.
Kažkas yra gerai pasakęs: „Krikščionis pasaulyje yra tarsi laivas vandenyne. Laivas yra saugus vandenyne tol, kol vandenynas nepatenka į laivo vidų”. Vienas iš didžiausių apsunkinimų dabartinei Krikščionybei yra tai, kad pas save įsileidžia pašalinius ir svetimus, „šio krašto tautas” ir pripažįsta juos esant Krikščionimis. Tai daro žalą ir kenkia ne tik Krikščionims, nes mažina jų elgesio standartus (nes vidutiniško lygio elgesys tampa norma), bet kenkia taip pat ir „svetimiems“, nes daugelis jų tiki, jog jie yra visiškai saugūs ir nebereikia jiems jokio atsivertimo, kadangi, žiūrint išoriškai, jie užsitarnauja pagarbos ir, gal būt, dažnai dalyvauja viešose pamaldose – Z’99, 203 (R 2510).
* * *
Dievo žmonės yra šventa tauta, atskirta nuo visų kitų Dievo tarnystei. Jų tikėjimas, dvasia, viltys ir tikslai skiriasi nuo tų, kokius turi natūralus žmogus. Šios dvi klasės yra tokios skirtingos, kad visoks bandymas nustatyti tarp jų draugiškus ryšius taptų jiems skausmingas ir pražūtingas. Tokia draugystė ypač būtų nenaudinga Dievo žmonėms. Abiejų klasių gerovei užtikrinti, atskyrimas viena nuo kitos yra būtinas, todėl turime įspėjimą – „išeikite iš jo mano žmonės!”. O kai šis atskyrimas įvyksta, ištikimieji dar labiau suartėja su Viešpačiu ir vieni su kitais – P’33, 110,111.
Paralelinės citatos: Sk. 16:21,26; Ezr. 6:21; Pat. 9:6; Iz. 48:20; 52:11; Jer. 51:9; Apd. 2:40; 2 Kor. 6:17-7:1; Apr. 18:4; 1 Kor. 6:11; Ef. 5:25-27; 1 Tes. 4:3,4; 2 Tim. 2:21; 2 Pet. 1:4.
Giesmės: 130, 78, 48, 71, 13, 196, 312 / 442, 101, 108.
Poems of Dawn, 224; Wiersze brzasku, 213: Rožė. Tower Reading: Z’12, 370; (R 5138).
Klausimai: Ar šią savaitę apsivaliau nuo blogų žmonių ir blogų daiktų įtakos? Kaip? Kodėl? Kokios buvo pasekmės?
KASDIENINĖ DANGIŠKOJI MANA
BALANDŽIO 6O jei kas kenčia kaip krikščionis, tegul nesigėdija, bet garbina Dievą šituo vardu – 1 Pet. 4:16.
Įvairios ligos ir nepatogumai, kuriuos patiriame tarnaudami Tiesai, yra leisti mūsų Tėvo, nes tai parodo mūsų ištikimybę ir meilę. Ir jeigu mes nebūtume atiduoti tokiems kentėjimams, arba staiga, akimirksniu būtume iš jų išlaisvinti, tai tarnyba Viešpačiui nebūtų jokia auka, ir todėl nebūtų mums išbandymu, ar mes pasiruošę išstovėti Tiesoje. Tačiau, bet kuriuo atveju, kiekvienas skausmas, kančia, sužeidimas kūno ar jausmų, atskyrimas nuo draugystės ar tiesiog nužudymas Tiesos labui, tampa Dvasios liudijimu, įrodančiu mūsų ištikimumą. O mūsų Viešpats ir Apaštalas Petras sako, kad turime labai džiaugtis visais tokiais vargais ir atsitikimais – Z’96, 166 (R 2004).
* * *
Kentėti kaip krikščioniui, reiškia kentėti dėl tos pačios priežasties, tuo pačiu būdu, ta pačia dvasia, dėl tų pačių tikslų ir turėti panašias pasekmes kaip ir Jėzus. Kiekvienas, kuris ypatingai apdovanotas tokiais vargais, tegul nesigėdija, bet tegul laiko tai didžiausia privilegija, kurią žmogus gali turėti, priežastimi džiaugsmui ir dėkojimui. Tai duoda draugystę su Tėvu, Sūnumi ir šventaisiais, suteikia galimybę įvertinti Jų charakterius, suteikia šiame gyvenime didžią ramybę ir džiaugsmą, suteikia galimybę pasiruošti Karalystei, ir galiausiai, tai mums duos pašaukimo apdovanojimą – P’33, 63.
Paralelinės citatos: Mt. 5:10-12; Rom. 8:35,36; 1 Kor. 15:31,32; 2 Kor. 1:5,9; 12:10; Gal. 2:20; 6:17; Flp. 1:29; 3:10; Hbr. 10:32-34; Jok. 1:2,12; 1 Pet. 1:6,7; 2:19-24; 4:12-14; 5:1,10.
Giesmės: 134, 47, 114, 208, 302, 325, 326 / 392, 188, 433.
Poems of Dawn, 287; Wiersze brzasku, 276: Sėdintys sargai.
Tower Reading: Z’15, 297; (R 5778).
Klausimai: Kokius šią savaitę pergyvenau išbandymus, susijusius su šiuo tekstu? Kaip juos pakėliau? Kokie buvo rezultatai?
