Atsiskirkite nuo šio krašto tautų – Ezr. 10:11.
Kažkas yra gerai pasakęs: „Krikščionis pasaulyje yra tarsi laivas vandenyne. Laivas yra saugus vandenyne tol, kol vandenynas nepatenka į laivo vidų”. Vienas iš didžiausių apsunkinimų dabartinei Krikščionybei yra tai, kad pas save įsileidžia pašalinius ir svetimus, „šio krašto tautas” ir pripažįsta juos esant Krikščionimis. Tai daro žalą ir kenkia ne tik Krikščionims, nes mažina jų elgesio standartus (nes vidutiniško lygio elgesys tampa norma), bet kenkia taip pat ir „svetimiems“, nes daugelis jų tiki, jog jie yra visiškai saugūs ir nebereikia jiems jokio atsivertimo, kadangi, žiūrint išoriškai, jie užsitarnauja pagarbos ir, gal būt, dažnai dalyvauja viešose pamaldose – Z’99, 203 (R 2510).
* * *
Dievo žmonės yra šventa tauta, atskirta nuo visų kitų Dievo tarnystei. Jų tikėjimas, dvasia, viltys ir tikslai skiriasi nuo tų, kokius turi natūralus žmogus. Šios dvi klasės yra tokios skirtingos, kad visoks bandymas nustatyti tarp jų draugiškus ryšius taptų jiems skausmingas ir pražūtingas. Tokia draugystė ypač būtų nenaudinga Dievo žmonėms. Abiejų klasių gerovei užtikrinti, atskyrimas viena nuo kitos yra būtinas, todėl turime įspėjimą – „išeikite iš jo mano žmonės!”. O kai šis atskyrimas įvyksta, ištikimieji dar labiau suartėja su Viešpačiu ir vieni su kitais – P’33, 110,111.
Paralelinės citatos: Sk. 16:21,26; Ezr. 6:21; Pat. 9:6; Iz. 48:20; 52:11; Jer. 51:9; Apd. 2:40; 2 Kor. 6:17-7:1; Apr. 18:4; 1 Kor. 6:11; Ef. 5:25-27; 1 Tes. 4:3,4; 2 Tim. 2:21; 2 Pet. 1:4.
Giesmės: 130, 78, 48, 71, 13, 196, 312 / 442, 101, 108.
Poems of Dawn, 224; Wiersze brzasku, 213: Rožė. Tower Reading: Z’12, 370; (R 5138).
Klausimai: Ar šią savaitę apsivaliau nuo blogų žmonių ir blogų daiktų įtakos? Kaip? Kodėl? Kokios buvo pasekmės?
KASDIENINĖ DANGIŠKOJI MANA
RUGSĖJO 19Pašventink juos savo tiesa! Tavo žodis yra tiesa – Jn. 17:17.
Mūsų Viešpats visada jungia pažangą ir augimą mūsų dvasiniame gyvenime su gauta Tiesa ir paklusnumu jai. Kiekvienas Dievo vaikas turi saugotis tų mokslų, kurie tvirtina, kad yra svarbesni nei Dievo Žodis, ir kad Kristus, ar Šventoji Dvasia, šiems krikščionims kalba nepriklausomai nuo Dievo Žodžio. Tokia jų būsena ugdo dvasinį išdidumą bei pasididžiavimą ir nuveda iki to, kad Šventojo Rašto įspėjimai ir priminimai tampa neveiksmingi, kadangi šie apgauti žmonės galvoja, jog turi didesnį mokytoją, gyvenantį juose. O šėtonas, pasinaudodamas šiomis apgaulėmis, padaro taip, kad šie apgautieji pasiduotų jo valiai – Z’03, 377 (R 3250).
* * *
Savęs pašventimas atskiria mus nuo nuodėmės, klaidos, savanaudiškumo bei pasaulietiškumo ir pašvenčia tarnauti Viešpačiui. Priklausomai nuo tobulėjimo laipsnio, pasišventimas laiko mūsų valią mirusia, aukoja mūsų kūnus Viešpačiui ir daro mūsų charakterius panašius Jo charakteriui. Dievo Žodis mus pašvenčia, pirmiausiai išugdydamas mūsų širdyse pasišventusį tikėjimą ir meilę, kas padeda mums atiduoti save kaip aukas Viešpačiui. Toliau, tęsia šį darbą pradėdamas mumyse ugdyti naują širdį, protą ir valią bei parengdamas mus pasišventimui mirčiai, išlaikydamas mumyse esančią žmogišką valią mirties būsenoje, o Dievo valią gyvą mumyse. Dar vėliau, Dievo Žodis tęsia darbą skatindamas mūsų augimą, apvalymą, sustiprinimą ir charakterio bruožų pusiausvyrą. Tolimesnis procesas, tai mūsų ištobulinimas; ir visas šis darbas Jėzaus tarnavimo dėka – P’35, 117,118.
Paralelinės citatos: Jer. 1:5; Apd. 26:17,18; Rom. 15:16; 1 Kor. 1:2,30; 6:11; Gal. 2:20; 6:14; Ef. 1:3,4; 3:19; 4:7,12-16; 5:25-27; Kol. 2:11; 1 Tes. 4:3,4; 5:23; 2 Tes. 2:13,14; 2 Tim. 2:21; Hbr. 2:11.
Giesmės: 49, 4, 47, 78, 196, 198, 267 / 100, 123, 37.
Poems of Dawn, 120; Wiersze brzasku, 114: Mokytojau, kalbėk man! Tower Reading: Z’13, 292; (R 5319).
Klausimai: Kokią turėjo reikšmę man ši eilutė šią savaitę? Kokiose aplinkybėse? Kokios buvo pasekmės?