Atsiskirkite nuo šio krašto tautų – Ezr. 10:11.
Kažkas yra gerai pasakęs: „Krikščionis pasaulyje yra tarsi laivas vandenyne. Laivas yra saugus vandenyne tol, kol vandenynas nepatenka į laivo vidų”. Vienas iš didžiausių apsunkinimų dabartinei Krikščionybei yra tai, kad pas save įsileidžia pašalinius ir svetimus, „šio krašto tautas” ir pripažįsta juos esant Krikščionimis. Tai daro žalą ir kenkia ne tik Krikščionims, nes mažina jų elgesio standartus (nes vidutiniško lygio elgesys tampa norma), bet kenkia taip pat ir „svetimiems“, nes daugelis jų tiki, jog jie yra visiškai saugūs ir nebereikia jiems jokio atsivertimo, kadangi, žiūrint išoriškai, jie užsitarnauja pagarbos ir, gal būt, dažnai dalyvauja viešose pamaldose – Z’99, 203 (R 2510).
* * *
Dievo žmonės yra šventa tauta, atskirta nuo visų kitų Dievo tarnystei. Jų tikėjimas, dvasia, viltys ir tikslai skiriasi nuo tų, kokius turi natūralus žmogus. Šios dvi klasės yra tokios skirtingos, kad visoks bandymas nustatyti tarp jų draugiškus ryšius taptų jiems skausmingas ir pražūtingas. Tokia draugystė ypač būtų nenaudinga Dievo žmonėms. Abiejų klasių gerovei užtikrinti, atskyrimas viena nuo kitos yra būtinas, todėl turime įspėjimą – „išeikite iš jo mano žmonės!”. O kai šis atskyrimas įvyksta, ištikimieji dar labiau suartėja su Viešpačiu ir vieni su kitais – P’33, 110,111.
Paralelinės citatos: Sk. 16:21,26; Ezr. 6:21; Pat. 9:6; Iz. 48:20; 52:11; Jer. 51:9; Apd. 2:40; 2 Kor. 6:17-7:1; Apr. 18:4; 1 Kor. 6:11; Ef. 5:25-27; 1 Tes. 4:3,4; 2 Tim. 2:21; 2 Pet. 1:4.
Giesmės: 130, 78, 48, 71, 13, 196, 312 / 442, 101, 108.
Poems of Dawn, 224; Wiersze brzasku, 213: Rožė. Tower Reading: Z’12, 370; (R 5138).
Klausimai: Ar šią savaitę apsivaliau nuo blogų žmonių ir blogų daiktų įtakos? Kaip? Kodėl? Kokios buvo pasekmės?
KASDIENINĖ DANGIŠKOJI MANA
RUGSĖJO 8Ar nežinote, kad draugystė su pasauliu yra priešiškumas Dievui? Taigi, jei kas nori būti pasaulio draugas, tas pasidaro Dievo priešas – Jok. 4:4.
Dievas apgalvotai taip sutvarkė dalykus, kad Jo žmonės turėtų pasirinkti: Dievo draugystę ir bendravimą arba pasaulio draugystę, ir vieną kurią iš jų prarasti. Nes tie dalykai, kuriuos Viešpats myli, yra nemalonūs žmonėms, prisirišusiems prie dabartinio pasaulio, tačiau tie dalykai, kuriuos pasaulis myli yra blogi darbai ir blogos mintys, piktos kalbos, tai yra pasibjaurėjimas Viešpaties akyse. Tie, kurie šiuos dalykus myli ir praktikuoja, praranda draugystę su Juo – jie neturi Jo Dvasios. „O jei kuris Kristaus Dvasios neturi, tas nėra Jo” – Z’99, 70 (R 2442).
* * *
Šio pasaulio draugystė reiškia geros valios, pritarimo ir pasitikėjimo suteikimą kitiems nuo tų asmenų, kurie yra taikoje su dabartine daiktų tvarka. Kadangi dabartinė tvarka nesuderinama su Dievo charakterio ir valdymo principais, tai pasaulis Viešpaties žmonėms nerodo savo draugystės, o apdovanoja tuos, kurie myli dabartinę tvarką. Pasauliečiai savo širdyse nedraugiškai nusistatę Dievo atžvilgiu. O kadangi nėra draugystės tarp Dievo ir jų, tai norėdami laimėti pasaulio draugystę, neišvengiamai tapsime nesantaikoje su Dievu. Tokia kaina draugystės su pasauliu yra pernelyg didelė – P’32, 136.
Paralelinės citatos: 1 Sam. 8:19,20; Ps. 49:16-18; 73:2-22; Pam. 2:1-12; 11:9,10; Mt. 16:26; Lk. 8:14; Jn. 15:19; Rom. 12:2; 1 Kor. 7:29-31; 2 Tim. 3:2-8; 1 Jn. 2:15-17.
Giesmės: 312, 48, 97, 109, 115, 162, 192 / 102, 433, 317.
Poems of Dawn, 48; Wiersze brzasku, 40: Vienišas kelias. Tower Reading: Z’11, 56; (R 4765).
Klausimai: Ar šią savaitę buvau pasaulietis, ar dvasingas? Kodėl tokiu buvau? Kokiu būdu tokiu tapau? Kokios buvo pasekmės?
