Atsiskirkite nuo šio krašto tautų – Ezr. 10:11.
Kažkas yra gerai pasakęs: „Krikščionis pasaulyje yra tarsi laivas vandenyne. Laivas yra saugus vandenyne tol, kol vandenynas nepatenka į laivo vidų”. Vienas iš didžiausių apsunkinimų dabartinei Krikščionybei yra tai, kad pas save įsileidžia pašalinius ir svetimus, „šio krašto tautas” ir pripažįsta juos esant Krikščionimis. Tai daro žalą ir kenkia ne tik Krikščionims, nes mažina jų elgesio standartus (nes vidutiniško lygio elgesys tampa norma), bet kenkia taip pat ir „svetimiems“, nes daugelis jų tiki, jog jie yra visiškai saugūs ir nebereikia jiems jokio atsivertimo, kadangi, žiūrint išoriškai, jie užsitarnauja pagarbos ir, gal būt, dažnai dalyvauja viešose pamaldose – Z’99, 203 (R 2510).
* * *
Dievo žmonės yra šventa tauta, atskirta nuo visų kitų Dievo tarnystei. Jų tikėjimas, dvasia, viltys ir tikslai skiriasi nuo tų, kokius turi natūralus žmogus. Šios dvi klasės yra tokios skirtingos, kad visoks bandymas nustatyti tarp jų draugiškus ryšius taptų jiems skausmingas ir pražūtingas. Tokia draugystė ypač būtų nenaudinga Dievo žmonėms. Abiejų klasių gerovei užtikrinti, atskyrimas viena nuo kitos yra būtinas, todėl turime įspėjimą – „išeikite iš jo mano žmonės!”. O kai šis atskyrimas įvyksta, ištikimieji dar labiau suartėja su Viešpačiu ir vieni su kitais – P’33, 110,111.
Paralelinės citatos: Sk. 16:21,26; Ezr. 6:21; Pat. 9:6; Iz. 48:20; 52:11; Jer. 51:9; Apd. 2:40; 2 Kor. 6:17-7:1; Apr. 18:4; 1 Kor. 6:11; Ef. 5:25-27; 1 Tes. 4:3,4; 2 Tim. 2:21; 2 Pet. 1:4.
Giesmės: 130, 78, 48, 71, 13, 196, 312 / 442, 101, 108.
Poems of Dawn, 224; Wiersze brzasku, 213: Rožė. Tower Reading: Z’12, 370; (R 5138).
Klausimai: Ar šią savaitę apsivaliau nuo blogų žmonių ir blogų daiktų įtakos? Kaip? Kodėl? Kokios buvo pasekmės?
KASDIENINĖ DANGIŠKOJI MANA
SPALIO 29Visaip mes esame spaudžiami, tačiau nesugniuždomi; nežiną išeities, tačiau ne be vilties; persekiojami, tačiau neapleidžiami; parbloškiami, tačiau nesunaikinami; visuomet aplinkui besinešioją kūne Jėzaus marinimą, kad ir Jėzaus gyvybė pasirodytų mūsų kūne – 2 Kor. 4:8-10.
Tie, kurie Viešpaties ir Tiesos labui su džiaugsmu iškenčia didžiausią gėdą, didžiausią negarbę, didžiausius išbandymus, sunkiausius persekiojimus šiame dabartiniame gyvenime ir dėl to patiria išgyvenimus labai panašius į tuos, kokius turėjo mūsų Mokytojas ir Viešpats, mums palikdamas pavyzdį, gali būti tikri, kad priklausomai nuo jų ištikimybės parodymo tokiame aukojime, turės užtikrintą didelį apdovanojimą ateityje, kaip patvirtina Apaštalas sakydamas: „žvaigždė skiriasi nuo žvaigždės skaistumu” – Z’01, 55 (R 2760).
* * *
Viešpats nemano, jog būtų gerai leisti, kad mūsų gyvenimas išoriniuose reikaluose būtų visiškai ramus. Toks gyvenimas mus padarytų netinkamais patarnaujant šventiesiems dabar ir ateityje. Priešingai, Viešpats mielai leidžia mums patirti visokius nepalankius ir nemalonius išgyvenimus; o tarp kai kurių iš jų mūsų jėgos beveik visiškai išsenka. Pritaikydamas naštas prie mūsų pečių, o mūsų pečius prie naštų, Dievas duoda mums užtektinai malonės kiekvienu sunkiu laiku ir palaipsniui, kaip ir mūsų Viešpaties atveju, mūsų charakterį atveda iki tobulumo kaip Savo mokinių, kurie kasdien guldo savo žmogiškas gyvybes kartu su savo brangiu Viešpačiu meilės kupinoje aukoje – P’36, 111.
Paralelinės citatos: Apd. 9:16; Rom. 8:17,18,23; 1 Kor. 4:12,13; 2 Kor. 1:5-7; 4:11-18; 6:4,5; 11;23-28; Flp. 1:29; 2:27-29; 2 Tes. 1:4,5; Jok. 5:10; 1 Pet. 5:10.
Giesmės: 3, 47, 150, 160, 244, 277, 307 / 462, 109, 456.
Poems of Dawn, 98; Wiersze brzasku, 87: Šiek tiek pasikalbėkite su Jėzumi.
Tower Reading: Z’15, 120; (R 5670).
Klausimai: Ar kentėjau šią savaitę? Kaip? Kodėl? Kokios buvo pasekmės?