Nes nusprendžiau nieko kito nežinoti tarp jūsų, kaip tik Jėzų Kristų, ir tą nukryžiuotą! – 1 Kor. 2:2.
Stebėdami tuos pasišventusius asmenis, kurie skyrė savo dėmesį ir laiką kitoms temoms, nei „šiai Evangelijai”, norime atkreipti dėmesį ir duoti patarimą, kad saugotų ir sumaniai tvarkytų savo laiką ir talentus Evangelijos patarnavime, palikdami visus kitus dabartinius reikalus kitiems, nors jie būtų ir labai įdomūs; palikdami juos ateičiai, kada visas pažinimas ir žinios bus mūsų. Pastebėjome, kad tie, kurie dėl kokios nors išvengiamos priežasties vengia tarnybos, teisingos ir vienintelės Evangelijos naudai, greitai nukrypsta nuo kelio arba turi didelių kliūčių savo bėgime būsimos Karalystės kryptimi – Z’95, 116 (R 1811).
* * *
Jėzus Kristus ir tai Tas nukryžiuotasis, reiškia mūsų Išpirką ir mūsų Pavyzdį. Tai apima mūsų išteisinimą, mūsų pasišventimą ir yra glaustu apibendrinimu to, kuo yra Kristus savo pasekėjams. Visas mūsų susidomėjimas vieni kitais tarp Dievo žmonių turi būti susijęs su Jėzumi Kristumi, su šiomis mintimis, kurios prasiskverbia ir paliečia visus mūsų artimus vieno su kitu ryšius. Kaip Kristaus bendramokiniai, galime naudingai sukoncentruoti savo dėmesį į šias mintis, palikdami visus kitus dalykus – P’32, 62.
Paralelinės citatos: Gal. 6:14; Flp. 3:8,13,14; Apd. 5:30,31,42; 13:23,26-33; 16:31; 17:2,3; 18:5,6; 19:4; 20:20,21; 26:22,23; Rom. 5:8-11; 1 Kor. 1:17,24,30; 2:3-8; 4:1,2; 3:5-10; 2 Kor. 3:3,6; 4:5; 6:1.
Giesmės: 116, 13, 44, 78, 91, 130, 136 / 474, 313, 345.
Poems of Dawn, 245; Wiersze brzasku, 229: Jo žingsniai.
Tower Reading: Z’12, 193; (R 5044).
Klausimai: Ar šią savaitę norėjau tarnauti tik Jėzui? Kaip? Kodėl? Kokios buvo pasekmės?
KASDIENINĖ DANGIŠKOJI MANA
GRUODŽIO 19Tenesigiria žmogus, kuris dar tik juosiasi kalaviją, kaip tas, kuris nusijuosia – 1 Kar. 20:11.
Ištvermingumo išbandymas, be abejo, yra vienas iš sunkiausių ištikimybės išmėginimų, ką išrinktoji Bažnyčia patyrė. Tai toks išmėginimas, kuris išmatuoja ir parodo stiprumą kiekvienos kitos dorybės ir malonės. Ir joks kryžiaus kareivis nebus apdovanojamas pergalės laurais, jei neišlaikys to išbandymo. … Šių dienų kovose, kaip ir visose kitose, priešininkas stengiasi netikėtai užklupti, staiga užpulti ir sunaikinti Dievo žmones. Todėl vienintelis pasiruošimas, kurį galime atlikti esant tokiai situacijai, tai pastovus budrumas, malda ir užsidėjimas ant savęs visų Dievo šarvų – Tiesos ir Tiesos Dvasios – Z’94, 155 (R 1656).
* * *
Nors Dievo žmonės gali ir giriasi Viešpatyje, tačiau netinkama būtų didžiuotis, nes mažų mažiausiai tai būtų perdėtas savęs gyrimas. Kartais galime pateisinti tam tikrus kuklius pasakymus apie savo buvusius pasiekimus, bet niekada pagyrūniškai. Dar mažiau reikėtų girtis būsimais darbais, kurių atlikimas yra neaiškus. Toks pasigyrimas aukština save, paprastai menkina kitus ir užgaulioja Dievą. Pagyrūnui ne tik dažniausiai nepasiseka, bet ir sulaukia nelaimės. Nėra vietos pasigirti savimi. Ką turime ir ko nesame gavę? Ar elgeta turėtų girtis gauta išmalda? Ar gėris, kurį gavome, neateina iš Viešpaties malonės? Todėl būkime uolūs, atiduodami Jam garbę už mūsų vietą bei pasiekimus, o apie save galvokime kaip apie Jo neužsitarnauto gerumo ir meilės objektus – P’35, 172.
Paralelinės citatos: Pat. 27:1; Iz. 10:15; Ps. 49:6-9; 52:1; 94:4; Rom. 3:27; 11:17-21; 1 Kor. 1:17-31; 4:6,7; 2 Kor. 10:12-17; Ef. 2:8-10.
Giesmės: 184, 13, 15, 63, 123, 135, 291 / 417, 379, 380.
Poems of Dawn, 236; Wiersze brzasku, 222: Darbai, o ne žodžiai. Tower Reading: Z’94,115; (R 1656).
Klausimai: Ar aš gyriausi šią savaitę? Kokiu būdu? Kodėl? Kokios buvo pasekmės?